"Mėlynajam proveržiui" prireiks milijardų

"Mėlynajam proveržiui" prireiks milijardų

Pirmadienį Klaipėdos gyventojams "Mėlynojo proveržio" strategiją pristatę jos iniciatoriai sulaukė daug klausimų. Sausakimšoje Savivaldybės tarybos salėje nuskambėjo konkrečios sumos, kurių reikės projektui įgyvendinti.

Pasak "Ernst &Young Baltic" valdymo konsultacijų paslaugų vadovo Baltijos šalyse Lino Dičpetrio, "Mėlynojo proveržio" biudžetas bus milijardinis, nes jame numatyta ir uosto, ir miesto plėtra.

"Galbūt išeis pora milijardų eurų. Reikia pripažinti, kad didžioji dalis lėšų yra uosto plėtros lėšos. Kalbame apie kelias dešimtis milijonų eurų per metus", - sakė L. Dičpetris.

Strategijos atstovų buvo paklausta, ar kuriant "Mėlynąjį proveržį" dalyvavo nevyriausybininkai. Nors prie projekto dirbo apie 300 žmonių, L. Dičpetris konkretaus atsakymo pateikti negalėjo. Pasak jo, ekonominė strategija buvo profesionalų rankose, tad dabar ją vertina visuomenė.

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simas Simanauskas patikino, jog norima orientuotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas.

"Paprastai tokios darbo vietos būna įmonėse su tyrimų centrais. Norime, kad paslaugų centrai atsirastų Klaipėdoje. Tokie sektoriai, kurie apskritai nekelia jokios taršos - žmonės dirba prie kompiuterių ir naudoja elektrą. Klaipėdai reikės pritraukti 40 tūkstančių gyventojų, ir tai nebus tik mokslinių tyrimų centrai. Bet prioritetas yra skirtas inovacijoms", - tikino S. Simanauskas.

Kone didžiausio dėmesio sulaukė išorinio uosto klausimas, kuris kai kuriems gyventojams iki šiol kelia nerimą. Visgi, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, plėtra atneš daugiau pliusų nei minusų.

"Išorinis uostas nėra kažkoks specifinės jėgos siekis. Tai yra sudėtinė Klaipėdos uosto dalis. Būtų prasminga su bendruomenių atstovais susitikti dar kartą ir papasakoti Klaipėdos uosto plėtros priežastis, kodėl tai daroma. Išorinio uosto kontekste kalbama apie kranto liniją, ekologinius dalykus. Tai tampriai susijusios temos ir bus šalia bet kurios infrastruktūros plėtros klausimų. Dalies krovos iškėlimas į išorę kaip tik yra geroji perspektyva", - tikino A. Vaitkus.

Maždaug pusantrų metų konstruota "Mėlynojo proveržio" strategija bus pradėta įgyvendinti nuo šių metų. Iki 2030 metų Klaipėdoje turės atsirasti 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. Eur naujų užsienio investicijų ir dukart išaugti atlyginimas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder