Lietuvos galvos skausmas - nepanaudota ES parama

Ko gero, kur kas daugiau nerimo turėtų kelti "Brexit" klausimas, kai jau nuo kitų metų kovo pabaigos Didžioji Britanija oficialiai atsiskirs nuo ES zonos. Toks įvykis ne tik ES biudžete išmuš 10-12 mlrd. Eur skylę, bet ir pakoreguos valstybėms skiriamą paramą. Tai veikiausiai ypač pajus mažiau išsivysčiusios šalys, tokios kaip Lietuva.

ES biudžeto skylę kamšysime patys

"Buvo problemų dėl įsibėgėjimo, o dabar nežydime ir neiname pirmyn. Kitos valstybės sugeba pinigus panaudoti, o mes - ne. Kai kas turėtų pagalvoti, kaip reikia ruošti projektus. Jeigu taip toliau tęsis ir paramos nepanaudosime..." - Briuselyje sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Prastai paramą panaudojanti Lietuva ir jos savivaldybės ateityje gali sulaukti skaudesnio kirčio.

Dabar Lietuva savo lėšomis prie ES finansuojamų projektų prisideda vos 25 proc., didžiosios Senojo žemyno valstybės šį procentą nori padidinti iki 45 proc. Ką tai reikštų mūsų šaliai? Po Didžiosios Britanijos pasitraukimo Lietuvos savivaldybėms tektų daugiau lėšų projektams skirti iš savo biudžeto lėšų.

Tiesa, Baltijos šalyse didesnės problemos nepastebimos tik sostinėse - Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jose fiksuojamas pakankamas augimas, ko negalima pasakyti apie regionus.

"Nepaisant to, Europos Komisija kol kas siūlo biudžetą didinti. Tai gera žinia, nes galime tikėtis daugiau pinigų. Tačiau kita vertus ir patiems teks susimokėti daugiau. Niekas už mus nesumokės. Visi daugiau suneša ir daugiau pasidalija", - teigė P. Auštrevičius.

Jis pirštu rodė į žemės ūkio sektorių, kuriam Lietuva nesugeba išprašyti didesnės paramos. Europarlamentaro duomenimis, praėjusiais metais mūsų šalyje vienam hektarui buvo skirti 166 Eur. Nors šis skaičius auga iki 183 Eur hektarui ir fiksuojamas 10 proc. augimas, europarlamentaro teigimu, lietuviams dar yra ko pasimokyti.

"Už mūsų yra tik estai ir latviai, kadangi ten žemės ūkis atlieka palyginti mažesnį vaidmenį. Kroatai šoktelėjo nuo 181 iki 254 eurų hektarui. Valdžia turi pranešti žmonėms, ūkininkams, kad išsiaiškintų skaičius. Galime vaidinti didvyrius pasislėpę kabinetuose, bet skaičiai rodo apie valstybės "sugebėjimą" derėtis, išsiderėti, gauti, pagrįsti ir panašiai", - liūdnas tendencijas pabrėžė P. Auštrevičius.

Kalbant apie tiesiogines išmokas, skiriamas Lietuvai, 2021 m. siūloma skirti 510 mln. Eur, o 2027 m. - 580 mln. Eur. Pagal išmokų bloką šiuo metu Lietuva yra vos 16 vietoje.

Galime sulaukti krizės?

Veikiausiai nereikia stebėtis, jog kol kas tarp ES šalių geriausia ekonominė situacija yra Vokietijoje. Praėjusiais metais vokiečių skaičiai eksporto srityje įspūdingi - parduota už 270 mlrd. Eur daugiau nei pirkta. Šis rezultatas pasaulyje - antras po Kinijos.

Tačiau kitose valstybėse situacija nėra tokia gera. Pavyzdžiui, krizės ištiktai Graikijai paskolinta per 200 mlrd. Eur, kai Lietuvos metinis biudžetas nesiekia 10 mlrd. Eur. Europoje yra daug nemokių bankų, didelis nedarbas. Vien Graikijoje nedirba 40 proc. jaunimo iki 25 metų amžiaus. Kiek mažesnis jaunimo nedarbo procentas Ispanijoje.

"Dabar Graikija yra pavyzdys. Visi iš to pasimokė - valstybė griuvo, ekonomika taip pat. Ją reikėjo gelbėti bet kokiu atveju. Dabar klimpstančioms valstybėms bus didesni įsipareigojimai. Negi tikite, kad 200 milijardų paskola Graikijai bus grąžinta? Taip nebus. Dalis pinigų pradings, nes ekonomika taip greitai ant kojų neatsistoja", - tikino P. Auštrevičius.

Kad tokie atvejai nepasikartotų, prie bendro stalo tariasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Jiedu pasiekė žodinį susitarimą dėl papildomo investicinio banko / fondo, kuris padėtų į bėdą pakliuvusioms Europos valstybėms. Pasak P. Auštrevičiaus, Prancūzijos galva norėjo, kad kuriamo fondo biudžetą sudarytų šimtai milijonų eurų, tačiau A. Merkel prancūzą nuramino ir pasisakė už mažesnį biudžetą.

"Kad visos krizės jau praeityje, galvoti nereikėtų. Esame optimistai, bet kartu ir realistai. Gali atsitikti visko. Galbūt ne nuo mūsų gali prasidėti krizė, bet ji mus gali paliesti. Netenkame užsienio rinkos, ir baigta. Lietuva nuo jos labai priklausoma. Netenkame jos dalies ir jau pradedame strigti", - šių dienų tendencijas komentavo Lietuvos europarlamentaras.

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Baltijos bei Rytų Europos valstybės, yra priskiriamos prie mažiau išsivysčiusių regionų. Ateityje, siekiant didesnės ES paramos, Lietuvai ir jos savivaldybėms veikiausiai teks kur kas labiau prisidėti prie ES finansuojamų projektų.

Informacija

Pernai Europos Sąjungos planuotas išlaidas sudarė 158 mlrd. Eur. Iš jų daugiausiai buvo skirta gamtos ištekliams (59 mlrd. Eur arba 37 proc.) ir ekonominei, socialinei bei teritorinei sanglaudai (54 mlrd. Eur arba 34 proc.). Dar 14 mlrd. Eur (14 proc.) skirta skatinti konkurencingumą bei užimtumą. 70 proc. viso biudžeto sudarė ES šalių bendrasis nacionalinis produktas (BNP), 14 proc. - valstybių narių pridėtinės vertės mokestis (PVM). Dar 15 proc. gauta iš ne ES gaminių importo muitų.