Krovos kompanijos kuriamos inovacijos mažina uosto emisijas

Ši kompanijos „Bega“ iniciatyva yra vienas iš realių žingsnių Klaipėdos jūrų uoste įgyvendinant Europos Sąjungos Žaliojo kurso politiką bei šiemet už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingo eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus paskelbtą Žaliojo jūrų uosto koncepciją.

„Bega“ nuo 2016 m. vykdo manevrinių geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, pagal kurią dyzeliniai šilumvežiai yra keičiami elektriniais robotizuotais lokomotyvais. Iki šių metų kompanijos „Bega“ specialistai buvo sukūrę ir pagaminę keturis į tinklą įjungiamus elektrinius lokomotyvus.

2020-aisiais specializuotas inžinerinis krovos kompanijos padalinys pristatė dar vieną unikalų įrenginį, neturintį analogų nei jūrų uostų, nei geležinkelių sistemose. Tai – autonominis elektrinis robotas-lokomotyvas, varomas įkraunama ličio-jonų baterija ir turintis nuosavą 4 kW galios saulės energijos jėgainę. Su pilnai įkrauta baterija robotas gali dirbti apie 24 valandas, baterijos įkrovimo laikas – iki 2 valandų. Elektrinio variklio galia – 80 kW, jo pakanka patraukti daugiau nei 20 pilnų vagonų, arba per 2000 tonų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija šį įrenginį pripažino Lietuvos metų gaminiu-2020 ir apdovanojo aukso medaliu.

Remiantis Europos aplinkos agentūros 2019 m. Oro taršos emisijų vadovo pateikiama skaičiavimo metodika, vienas tradicinis manevrinis šilumvežis, priklausomai nuo jo dydžio ir pajėgumo, degindamas dyzelinį kurą, per metus į aplinką išleidžia nuo 106 iki 132 tonų CO2 ir kitų emisijų.

Tuo metu elektriniai lokomotyvai, kurių kompanijoje „Bega“ greitu metu iš viso dirbs devyni, jokių teršalų į aplinką neišmeta. Įgyvendinusi geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, vien tik šioje veiklos srityje „Bega“ eliminuos per 1000 tonų CO2 emisijų kasmet.

Pasak kompanijos „Bega“ valdybos pirmininko Aloyzo Kuzmarskio, to paties siekiama ir laivų krovos srityje: neseniai įmonė įsigijo naujos kartos elektrinį kraną, kuris ne tik neturi poveikio aplinkai, bet ir, atlikdamas tam tikrus manevrus, gali gaminti elektros energiją. A. Kuzmarskio teigimu, vien šiais metais kompanija „Bega“ į įvairias emisijų mažinimo krovos procesuose programas investavo apie 1,2 mln. eurų, šimtu procentų tam naudodama savo resursus ir kaštus bei rodydama savo iniciatyvą.

Be to, „Bega“ yra viena iš steigėjų bei aktyvių Lietuvos jūrinio klasterio narių. Šis klasteris vienija jūrinio verslo ir mokslo potencialą kuriant inovacijas, įgyvendinant įvairias žaliojo transporto iniciatyvas.

Pasak „Begos“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, šiuo metu kompanija jūrinio klasterio rėmuose kartu su partneriais ruošia naują elektros traukos lokomotyvo prototipo projektą. Tokie lokomotyvai galėtų dirbti uosto privažiuojamųjų geležinkelių ruožuose, kurie pirmame etape nebus elektrifikuoti, bei aptarnauti uosto terminalus, pramonės objektus. Į šį projektą, be kita ko, planuojama įtraukti ir elektrinės vidaus vandenų baržos sukūrimą. 

„Planuojame, kad tiek elektros traukos lokomotyvui, tiek baržai būtų galima pritaikyti tą pačią modulinę elektros jėgainę. Tokiomis elektrinėmis vidaus vandenų baržomis iš Lietuvos gilumos į jūrų uostą galėtų būti gabenami, pavyzdžiui, ekologiniai grūdai, arba tokie kroviniai, kurių pirkėjams yra svarbu žinoti, jog prekės transportuojamos žaliuoju transportu su deklaruota nuline emisija.

Kiek teko susipažinti su Vakarų Europos uostų patirtimi šioje srityje, kurdami tokias transporto „ekosistemas“ kol kas mes nuo jų neatsiliekame, o kai kur gal net ir lenkiame. Tačiau privačių iniciatyvų sėkmei ir rezultatams nemažai įtakos turės ir šalies valstybinių institucijų požiūris bei dalyvavimas šiuose procesuose teikiant tam tikrą pagalbą, kuriant investicijų į žaliąsias technologijas skatinimo priemones.

Tikime, kad mums parodytas verslo, pramonės bendruomenių, visuomenės ir valdžios dėmesys padrąsins veikti toliau, nes, be žinių, reikalingi ir dideli materialiniai ištekliai“, - sako L. Rimkus.