Krovinių dulkėtumas - ne tik Klaipėdos uosto problema

Praėjusią savaitę AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco"), kurią gyventojai dėl didelio krovinių dulkėtumo padavė į teismą, atstovai vyko į Olandiją pasižiūrėti, kaip su krovinių dulkėtumu kovojama Europos uostuose. Olandai turi ne vieną terminalą, kuriuose perkraunama labai daug birių medžiagų, todėl jie labai suinteresuoti mažinti dulkėtumą ir yra toli pažengę šioje srityje.

Olandai sako, kad sprendžiant krovinių dulkėtumo klausimus svarbūs du dalykai - dulkių poveikio aplinkai mažinimas ir klientų krovinių išsaugojimas. Pasirodo, nestabdant dulkėtumo galima prarasti iki 12 proc. kai kurių krovinių, pavyzdžiui, medžio drožlių, kurios yra labai lengvos, biomasės. "Klasco" generalinis direktorius Vytautas Kaunas sako, kad jo kompanijai tai neaktualu, nes toks krovinio "išpustymas" beveik nepastebimas.

Pasak olandų, krovinių krūvų drėkinimas vandeniu, kad jos nedulkėtų, gana brangus metodas, nes reikia labai daug vandens, be to, jis turi būti surenkamas ir valomas. Jie savo krovinių krūvas purškia specialiomis dulkėtumą stabdančiomis medžiagomis, kurios gaminamos Olandijoje. Lietuvoje tokių medžiagų gamintojų nėra. "Klasco" planuoja pirkti tokių medžiagų iš dviejų Olandijos kompanijų. V. Kaunas sako, kad bus pasirinktas geriausias produktas.

Terminalas - kaip visas uostas

Roterdamo Masvlaktės (1) uoste nuo 1973 metų yra įsikūręs EMO terminalas. Tai didžiausias Europoje vadinamųjų suverstinių krovinių terminalas, užimantis 160 ha teritoriją. Jame kraunama tik geležies rūda ir smulkintos anglys. Metinė terminalo apyvarta - 126 mln. eurų. Jame pernai perkrauta 25,4 mln. t krovinių. Terminalo pajėgumas - 42 mln., t. y. beveik toks pat, koks krovinių kiekis šiuo metu kraunamas visame Klaipėdos uoste.

EMO terminalo teritorijoje pūpso didžiuliai kalnai krovinių. Deja, fotografuoti jame Lietuvos žurnalistams nebuvo leista. Parodytas filmukas, koks šis terminalas buvo 1990-aisiais, priminė dabartinę situaciją Klaipėdos uoste, "Klasco" Krovinių terminale. Šiomis dienomis EMO terminale daugelis procesų jau automatizuoti, jame dirba 360 darbuotojų, tačiau jų turėtų dar mažėti.

Gyvenamieji namai nuo šio terminalo yra per 15 km. Tačiau jame jau 18 metų krovinių krūvos yra purškiamos dulkėtumą stabdančiomis medžiagomis. Daugiausia šiame terminale yra naudojama kompanijos "DBD Global" medžiaga, gaminama iš celiuliozės. Tokia jau bandoma ir "Klasco" terminale. Olandai sako, kad dulkės kenkia terminale dirbantiems žmonėms, be to, šalia EMO terminalo yra baltų konteinerių krovos terminalas, ir augančios gėlės turi būti geltonos. Beje, iš šio terminalo išvažiuojančios mašinos yra nuplaunamos, kad neišvežtų dulkių į išorę.

Netoli Amsterdamo esančiame OBA terminale kraunami anglių produktai. Jame perkraunama apie 20 mln. t per metus, tai antras pagal dydį Europoje toks terminalas. Šalia jo taip pat nėra gyvenamųjų namų, bet krovinių krūvos purškiamos specialia medžiaga, nes šalia yra naujų automobilių krovos terminalas ir t. t.

Taigi olandams nesvarbu, kad tokie kroviniai kraunami ne mieste, o už jo, jie vis tiek kovoja su dulkėtumu. Pasak V. Kauno, Olandijoje galioja tokie patys europiniai reikalavimai kaip ir Lietuvoje.

Ekologiškas produktas

Olandų "Wuvio" kompanijos, įsikūrusios, galima sakyti, Roterdamo priemiestyje, gaminamos medžiagos, stabdančios dulkėtumą, pavadinimas "Freco-Crust &Eco-Crust". Jos pagrindą sudaro krakmolas, taigi tai ekologiškas produktas. Jį olandai pradėjo gaminti ne taip seniai. Kol ta medžiaga buvo sukurta, laboratorijoje buvo dirbama trejus metus.

Šios medžiagos poveikis dvejopas - ji ne tik neleidžia dulkėti paviršiniam krovinio sluoksniui, bet ir kroviniui perdžiūti. Manoma, kad ji būtų tinkama "Klasco" kraunamam naftos koksui.

Ant krovinių krūvų užpurkšta medžiaga juos padengia arba permatoma plėvele, arba spalvota. Spalvą suteikia įvairūs chemikalai arba mineralinės medžiagos. Pavyzdžiui, spalvinančioje medžiagoje yra kalcio. V. Kaunas juokauja, kad "Klasco" negali nudažyti savo krūvų geltona, žalia ir raudona spalvomis, nes vienas jos klientas pasakė, kad toje medžiagoje neturi būti jokio metalo, kad jam reikalinga bespalvė plėvelė. Pasak vadovo, jeigu "Klasco" naudojamoje teritorijoje pamatysime juodą krūvą, tai dar nereiškia, kad ji neapipurkšta.

Ateityje plaus ir mašinas

"Klasco" biriems kroviniams krauti naudoja tik apie 10 ha uosto teritorijos. Olandai tų produktų krauna 100 kartų daugiau nei ši kompanija, todėl ir dulkių kiekis, patenkantis į aplinką, gali būti kur kas didesnis.

Dalį dulkančių krovinių "Klasco" krauna šiaurinėje miesto dalyje, t. y. naftos koksą ir geležies rūdos granules, kurios dulka mažiau nei geležies rūda. Pietinėje uosto dalyje 144 krantinėje kraunamas antracitas (anglių rūšis). Tik antracitas iškraunamas, tuojau ant jo purškiama ta medžiaga su celiulioze kaip ir EMO terminale. Tiek pietinėje, tiek ir šiaurinėje uosto dalyje taip pat naudojamos ir vandens rūko patrankos, kurios drėkina krovinį. Pasak V. Kauno, pastebėta, kad ir keliukai turi būti šlapi, nes važiuojančios mašinos gali sukelti dulkes nuo kelio.

Kiti kroviniai bandomi purkšti ta naująja medžiaga, kurioje yra krakmolo. Pasak V. Kauno, bendrovės gamybininkai linkę manyti, kad ji tikrai yra geresnė už tą su celiulioze, atsparesnė vėjui, sniegui, vandeniui. Dulkėtumą sustabdo mažiausiai dviem mėnesiams. Pasak V. Kauno, naftos koksas pradeda dulkėti tik tada, kai išdžiūsta, ir dulka tik jo paviršinis sluoksnis. Kai krūvos pradedamos krauti, vandens rūko patrankomis purškiamas vanduo.

Vadovo teigimu, "Klasco" turi vandens surinkimo ir valymo sistemas. Atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus, filtrai keičiami periodiškai. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai ima vandens, perleisto per filtrus, mėginius. Kol kas blogų dalykų nebuvo aptikta. Išvalytas vanduo išleidžiamas į marias.

Pasak V. Kauno, į akvatoriją dulkės nepatenka. Atsižvelgiant į tai, iš kurios pusės pučia vėjas, ar nuo miesto į marias, ar nuo jų į miestą, iš tos pusės statomos vandens patrankos. "Mes neleidžiame dulkėms judėti nė į vieną pusę", - sakė jis.

Šiemet perkamos dar dvi vandens patrankos, kad būtų uždengtas visas geležies rūdos krovos zonos perimetras. Beje, "Klasco" krauna geležies rūdos granules, o ne geležies rūdą kaip olandai EMO terminale, kuri dulka sandėliuojama. Granulės dulka tik tada, kai yra iškraunamos iš geležinkelio vagonų. Jų krūvos nedulka.

Paklaustas, ar "Klasco" ruošiasi plauti ir mašinas, išvažiuojančias iš terminalų, kuriuose dulka, V. Kaunas atsakė: "Pietinėje dalyje, kai pastatysime didesnį terminalą, iš jo išvažiuojančios mašinos bus plaunamos. Svarstome, ar nereikėtų įrengti nedidelį baseiniuką, kad mašinų ratai būtų nuplauti."

NELEIDO. EMO terminale Roterdamo uoste fotografuoti ir filmuoti profesionalia įranga Lietuvos žurnalistams neleista. LABORATORIJA."Wuvio" kompanijos laboratorijoje buvo dirbama trejus metus, kol išrasta krovinių dulkėtumą mažinanti medžiaga, gaminama krakmolo pagrindu.

Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

"Norime gerinti ekologinę situaciją visame uoste"

Vytautas KAUNAS, "Klasco" generalinis direktorius
Mes orientuojamės į geriausią Olandijos praktiką. Dirbame su dviem tiekėjais, konkuruojančiais tarpusavyje ir norinčiais rinkai pateikti geriausius produktus. Pabandysime ir vienų, ir kitų produktą ir įsitikinsime, kuris geriausias. Atrodo, kad abi medžiagos veikia efektyviai. Dar šį klausimą turime derinti su klientais, jie turi pasakyti, kuris jiems geresnis.
Aplinkosaugininkų pageidavimu "Klasco" pateikė aplinkosaugos ilgalaikių ir trumpalaikių priemonių planą. Mes stebėsime momentinį dulkėtumą, kad jis neviršytų leistinų normų. Vidutinė paros norma - ne daugiau nei 50 mikrogramų kubiniame metre. Pastebėję dulkes kylant žiūrėsime, ar pakanka sudrėkinti krovos aikštelę, ar reikia stabdyti krovos darbus. Nuolatos mokysime darbuotojus kovoti su dulkėtumu. Iškrovos zonose pastatysime papildomas sieneles. Klaipėdos universitetas atliks dulkių monitoringą ir paaiškins, kokio pobūdžio yra dulkės. Bendradarbiausime su kompanijomis, modeliuojančiomis dulkių judėjimą Klaipėdos uoste.
Uosto direkcija baigia rekonstrukcijos darbus 10-11 krantinėse. Ten ketiname nugriauti sandėlį ir išplėsti sandėliavimo plotus, stengsimės mažinti rietuvių aukštį.
Paraiška Uosto direkcijai dėl krantinių statybos Smeltės pusiasalyje jau pateikta. Dulkėčiausius krovinius planuojame iškelti į pietinę uosto dalį.
Į aplinkosaugos ir kitas pagalbines priemones numatome investuoti apie 2 mln. eurų. Tai darome ne tik dėl kilusio dulkių skandalo, norime gerinti ekologinę situaciją visame uoste.

"Olandai tvarkosi geriau"

Roberta BULNYTĖ, Prekybos uosto seniūnaitė
Olandai, turintys ilgametę patirtį geriau tvarkosi su dulkėtumu. Mums dar yra kur tobulėti. Džiugu, kad naujausios ir ekologiškos technologijos, kurias naudoja tokios pažangios šalys kaip Olandija atkeliauja ir į Lietuvą. Reikia apsišarvuoti kantrybe ir suvokti, kad jos negali būti įdiegtos taip greitai, kaip mes norėtume.
Gyvenu per vieną namą nuo uosto tvoros. Įvykus incidentui, kurį pripažino ir "Klasco" generalinis direktorius, tarša buvo padidėjusi. Reikia suvokti, kad tos kietosios dalelės, pasklidusios į aplinką, taip greitai neišsivalys. Tos medžiagos vis dar yra nešiojamos po rajoną.
Tyrimai rodo, vadovai teigia, kad šiuo metu iš "Klasco" teritorijos tokios taršos, kokia buvo incidento metu, nėra. Reikia tikėtis, kad tos dalelės yra jau liekamasis reiškinys, o ne naujas taršos šaltinis. Jų nepadaugėjo, bet yra, jas matau ant savo palangės.
Reikia tikėtis, kad ir mes ateityje turėsime tokią kaimynystę, kokią turi olandai. Žurnalistai eksperimentavo vaikščiodami po Olandijos uostą baltais sportbačiais. Jeigu jie nesusitepa, vadinasi, ir oras aplinkui yra švarus.
Yra piktų ir nepatenkintų žmonių. Tie, kurie skaito straipsnių turinį, ne tik antraštes, daugiau įsigilinę į situaciją. Belieka tikėtis, kad suprantančių situaciją ir apsišarvavusių kantrybe žmonių bus vis daugiau.