„Krizės galima tikėtis per 2-3 metus“

Ekonomikos augimo sulėtėjimo ir net krizės galima laukti per artimiausius 2-3 metus, tačiau tiek Lietuvos bankas, tiek šalies Vyriausybė šiems procesams yra gerokai labiau pasirengusi nei prieš dešimtmetį, interviu „Žinių radijo“ laidai „Verslo pozicija“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Teigti, kad krizė - jau už kampo, tikrai negalėčiau, tačiau ekonomikos sulėtėjimo požymių tikrai yra. Šiemet mūsų šalies ekonomika augo daugiau nei 3 procentais, kitais metais planuojame 2,8 procento augimą. Pagrindinė žinia, kurią norėčiau pasakyti visuomenei ir verslui, - būkime viskam pasiruošę“, - sakė V. Vasiliauskas.

Jo manymu, vienodų krizių nebūna, todėl ir ruoštis joms reikia skirtingai. Skirtumas nuo prieš dešimtmetį vykusios krizės yra tas, kad tuo metu valdžia manė, jog dėl augančios ekonomikos atsiradusios pajamos bus amžinos, ir pagal tai buvo planuojamos išlaidos. Todėl 2008 metais užklupus krizei, teko labai drastiškai mažinti išlaidas. Dabar, pasak V. Vasiliausko, situacija kitokia, ir krizei yra geriau pasiruošta.

„Tiesa, matome, kad Lietuvos banko ir Finansų ministerijos situacijos vertinimas skiriasi. Mes manome, kad jau viršijame potencialą ir reikia spausti stabdžius. Tuo tarpu Finansų ministerija taip nemano“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Šalies institucijų pasiruošimą artėjančiai krizei V. Vasiliauskas vertina 7 iš 10 balų.

Pasak jo, tokia maža ir atvira ekonomika, kaip Lietuvos, labai smarkiai veikiama išorės veiksnių.

„Dabartinis didžiųjų dramblių - JAV, Kinijos, Europos Sąjungos - stumdymasis tarpusavyje neabejotinai palies ir mus. Todėl turime būti labai atidūs. Esant mažai ekonomikai sakyti, kad mes viską sprendžiame, galima, bet aš tuo netikiu“, - teigė V. Vasiliauskas.

Ko ateityje laukti tiems, kurie pasiėmė dideles paskolas? V. Vasiliausko teigimu, Europos centrinis bankas yra aiškiai sudėliojęs trumpalaikę strategiją, ir sprendimų dėl palūkanų kitimo galima tikėtis ne anksčiau kaip kitų metų vasarą: „Šiuo metu bene pagrindinis tikslas - bandyti valdyti lūkesčius“.

Tendencija, kuri kelia didžiausią nerimą Lietuvos banko vadovui, yra darbo rankų mažėjimas mūsų šalyje.

„Darbo rankų mažėjimas nemaža dalimi lemia ir ekonomikos konkurencingumo mažėjimą. Be to, tai ir duonos valgytojų mažėjimas. Migracija šiais metais leido šiek tiek subalansuoti šį procesą, bet nežinia, ar tai ilgalaikė tendencija“, - mano V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas ir Finansų ministerija prognozuoja, jog šalies ekonomika šiemet augs 3,4 proc., kitąmet - 2,8 proc.