Kasininkų darbo pokyčiai: atlyginimai auga, dirbančiųjų mažėja

„Sodros“ duomenimis, 2019 metų kovą, lyginant su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, vidutinės mėnesinės parduotuvių pardavėjų pajamos padidėjo 11,81 proc., iki 672,84 euro iki mokesčių.

Pernai kovą tiek uždirbantis asmuo gaudavo maždaug 423 eurus į rankas, o šiemet – 463 eurus, t.y. apie 40 eurų daugiau.

Per šį laikotarpį minimali mėnesinė alga (MMA) padidėjo 7,64 proc., iki 555 eurų iki mokesčių (maždaug 396 eurai į rankas).

Parduotuvių pardavėjai – bene daugiausiai atstovų turinti profesija Lietuvoje. „Sodros“ duomenimis, šių metų vasarį jų buvo 59,8 tūkst., daugiau buvo tik sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų (77,7 tūkst.).

2019 metų kovą šalyje dirbo 60 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir tai buvo 1,3 tūkst. arba maždaug 2 proc. mažiau nei 2018 metų kovą.

Sieja su MMA ir mokesčių reforma

I. Ruginienė DELFI komentavo, kad pastarojo meto kasininkų darbo užmokesčio padidėjimą galima sieti su Vyriausybės sprendimais kelti MMA ir keisti mokesčių sistemą.

„Galima daryti prielaidą, kad dalis darbuotojų pasiliko 2 proc. ir nenuėjo į privatų pensijų fondą. Automatiškai tam žmogui padidėjo atlyginimas, tačiau jis nėra toks didelis, kokio tikėjomės“, – sakė ji.

LPSK pirmininkė pastebėjo, kad šiuo metu prekybos sektoriuje darbuotojų trūksta drastiškai.

„Jau buvo taip prieš 2008 metus, kai darbdaviai atsižvelgė į darbuotojų sąlygas, buvo nemokami pietūs didžiausiuose prekybos tinkluose. Dabar tas trūkumas didelis, tikimės, kad atlyginimai augs žymiai sparčiau. Tačiau kol kas tokių tendencijų nematome. Keista, gal darbdaviai kažko laukia. Dabar nuėjus į didžiausią prekybos centrą matai, kad kasose sėdi vienas ar du žmonės“, – sakė ji.

Pašnekovė svarstė, kad prie pardavėjų profesijos atstovų skaičiaus mažėjimo galėjo prisidėti prekybos tinkluose diegiamos savitarnos kasos.

„Tai viena priemonių, bet žmonės jau atsikando to darbo, žino, kokios sąlygos prekybos centruose. Nėra ten didelės eilės, tai nėra patrauklios darbo vietos. Atlyginimas irgi tik šiek tiek didesnis už MMA“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Iš Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų sudarytoje Trišalėje taryboje šią savaitę prasidėjo derybos dėl MMA didinimo. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimu, 2020 metais ji galėtų būti maždaug dešimtadaliu didesnė ir siekti 607 eurus iki mokesčių.

„Daug kas kaltina, kad labai aršiai kovojame už tai. Suprantame, kad tai neturėtų būti pagrindinis įrankis, skatinantis atlyginimų augimą. Turėtume orientuotis į didesnius darbo užmokesčius, tačiau šiandien Lietuvoje nėra kitų spaudimo priemonių. Darbdaviai derėtis ir susitarti nelabai linkę, tenka imtis drastiškesnių priemonių“, – apie MMA spaudimą kelti atlyginimus kalbėjo I. Ruginienė.

Lyderis – „Lidl“

Tarp didžiųjų prekybos tinklų per pastaruosius metus atlyginimai labiausiai padidėjo „Lidl“. „Sodros“ duomenimis, kovą atlyginimų vidurkis šioje įmonėje buvo 1422,72 euro iki mokesčių, t.y. 18,47 proc. daugiau nei prieš metus.

Antroje vietoje buvo „Norfa“ su 15,15 proc. padidėjusiu atlyginimų vidurkiu. Kovą jis sudarė 1073 eurus iki mokesčių.

Per metus 11,06 proc. padidėjo atlyginimų vidurkis „Maximoje“, iki 825,99 euro iki mokesčių.

„Iki“ atlyginimų vidurkis šių metų kovą, lyginant su 2018 metų kovu, padidėjo 6,06 proc. ir sudarė 886,39 euro iki mokesčių.

5,77 proc. kilo atlyginimų vidurkis „Rimi“. Kovą šiame prekybos tinkle jis sudarė 896,7 euro iki mokesčių.