Kaip įmonėms sekėsi praėjusiais metais?

Į užklausą atsakė penkios bendrovės: "Klaipėdos nafta", "Švyturys-Utenos alus", "Klaipėdos Smeltė", "Bega" ir UAB "Vlantana". Tad pirmajame Naujųjų metų numeryje apžvelgiame šių įmonių praėjusių metų rezultatus.

Lūžio metai

"Klaipėdos nafta" (KN) praėjusius metus vadina lūžio metais dėl penktuosius veiklos metus mininčio SGD terminalo veiklos rekordų ir sukurtos naudos visiems Lietuvos gyventojams, naujų veiklos galimybių atvėrimo naftos versle bei tarptautinės veiklos.

Be visa to, KN ir toliau skyrė daug dėmesio socialinės atsakomybės veikloms, įsipareigojimui vykdyti tvarią veiklą bei tęsti investicijas į aplinkosaugos priemones.

"Dėmesio centre - Klaipėdos SGD terminalas, kurio penktieji veiklos metai buvo itin efektyvūs - per metus terminale įvykdyta daugiau krovos operacijų nei per praėjusius ketverius metus kartu sudėjus, išdujinimo rodiklis, palyginti 2018 metus su 2019-aisiais, yra daugiau nei dukart didesnis - iki 2019 metų pabaigos iš viso išdujinta 19,6 TWh dujų", - sakė KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Jis pabrėžė, kad KN per praėjusius metus pritraukė du naujus terminalo naudotojus iš Estijos ir vieną iš Lietuvos. Teigiama, kad dėl minėtų aplinkybių ir mažėjančių terminalo sąnaudų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėjo sumažinti terminalo išlaikymo sąnaudas beveik 4 mln. eurų, o metų pabaigoje, gavus 134 mln. eurų Šiaurės investicijų banko paskolą finansuoti dalį SGD laivo-saugyklos nuomos sąnaudų, buvo nustatyta beveik 40 proc. mažesnė gamtinių dujų saugumo dedamoji.

"SGD terminalo eksploatacijoje taip pat fiksavome išskirtinį įvykį - kovo pabaigoje KN specialistai, partneriai ir rangovai sėkmingai įvykdė didžiausios apimties techninės patikros ir priežiūros darbus per penkerius veiklos metus.

Proveržio sulaukėme ir mažos apimties SGD srityje. Lapkričio pabaigoje KN sudarė strateginės partnerystės sutartį su Lenkijos naftos ir dujų bendrove PGNiG, kuriai penkeriems metams rezervuoti Klaipėdos SGD paskirstymo stoties pajėgumai.

PGNiG komercinę SGD paskirstymo stoties veiklą pradės vykdyti nuo 2020 m. balandžio ir tikime, kad mūsų bendros veiklos sinergija reikšmingai prisidės prie regioninio SGD potencialo stiprinimo bei SGD, kaip reikšmingai ekologiškai tvaresnio energijos ištekliaus, rinkos vystymo", - teigė D. Šilenskis.

"Klaipėdos naftai" 2019-ieji metai buvo svarbūs ir naftos versle bei nuosekliai auginamu konkurencingumu. Per paskutinius 3,5 metų į Klaipėdos naftos terminalo infrastruktūros plėtrą KN nukreipė beveik 45 mln. eurų investicijų, o birželį bandomuoju režimu pradėtas eksploatuoti naujasis šviesiųjų naftos produktų parkas, leidžiantis ne tik perkrauti ar sukaupti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu priimti perkrauti didesnį spektrą naftos produktų ir jų komponentų rūšių.

"Džiaugiamės ir spalį pratęstu ilgalaikiu bendradarbiavimu su bendrove "BNK (UK) Limited", kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai - ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", kurio pagrindu numatomos šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų, pagamintų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose, krovos galimybės.

Prabėgę metai pasižymėjo ir išlaikomu nuosekliu dėmesiu socialinės atsakomybės sričiai, kuri apima tiek atsakomybę prieš bendruomenes, tiek prieš darbuotojus. Vienas svarbiausių tikslų - didinti darbuotojų įsitraukimą siekti ilgalaikių organizacijos tikslų ir skatinti atsakomybę už bendrus veiklos rezultatus, todėl 2019-aisiais tapome pirmąja valstybės valdoma įmonę šalyje, savo darbuotojams dalį premijos išmokėjusia bendrovės akcijomis", - sakė D. Šilenskis.

Dėmesio centre išlieka ir bendruomenės - net 22 aplinkosaugos, švietimo, kultūros, sporto ir kitų sričių projektams buvo skirta 90 tūkst. eurų paramos. Be to, pasiekėme proveržį aplinkosaugos srityje - spalio mėnesį KN pasirašė sutartį dėl 200 tūkst. eurų Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos paramos oro teršalų valymo įrenginiui Klaipėdos naftos terminalo geležinkelio estakadoje įrengti.

Stabilūs ir įdomūs metai

"Švyturys-Utenos alus" pasidžiaugė savo darbuotojais. Pasak "Švyturio-Utenos alaus" ir "Carlsberg Baltic" generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, atsakingas darbuotojų darbas leido bendrovei pademonstruoti stabilius rezultatus.

"Kai sumuojame pernai metų verslo rezultatus, skaičiuojame pasiektas pergales, analizuojame klaidas ir apie dar neištirtas galimybes - pirmiausia galvojame apie mūsų įmonės žmones, kurie visa tai sukūrė ir pasiekė savo darbu.

Visos "Švyturio-Utenos alaus" komandos dėka turėjome stabilaus verslo metus ir šventėme svarbias pergales. Įvardinant tik kelias - smarkiai išplėsta nealkoholinio alaus produktų pasiūla ir jų užimama rinkos dalis ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, sėkmingai pristatyta išskirtinė naujovė - nealkoholinis "Barley Bro" gėrimas, sėkmingai padidinta vertės rinkos dalis pagrindinėse rinkose, pristatyta nauja mūsų flagmano "Švyturio" pakuotė ir kartu atnaujintas šis ženklas ir dar daugybė didesnių ar mažesnių darbų, kuriuos darėme stengdamiesi įtikti reikliam mūsų vartotojų skoniui bei pasiūlyti jų laukiamas inovacijas", - sakė R. Viršilas.

Jis akcentavo, kad praėjusiais metais visa tai pasiekta dirbant be jokių nelaimingų atsitikimų darbo vietoje.

Generalinio direktoriaus teigimu, tai yra bendrovės prioritetas, o tai leidžia pasiekti tik pasirūpinimas darbuotojų apsauga ir tinkamos darbo sąlygos.

"Žvelgdami į jau atėjusius 2020 metus, suprantame, kad negalime sau leisti miegoti ant laurų. Esame pasiryžę išsaugoti lyderystę rinkose, toliau vartotojus džiuginti naujienomis, ir kartu kur kas didesnį dėmesį skirti savo verslo ir gamybos tvarumui įrodant, kad aludarystė gali būti ekologiškas, novatoriškas ir tvarus verslas", - teigė R. Viršilas.

Persitvarkymo metai

Kokie praėjusieji metai buvo Laivų krovos akcinei bendrovei "Klaipėdos Smeltė"? Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, 2019-ieji buvo persitvarkymo metai. Pavasarį kompanijos laukė naujas iššūkis - staigus vadinamojo "tranšipmento" krovinio srauto sumažėjimas, kurio priežastis - nukeltos laivybos aljanso "2M" derybos dėl Klaipėdos įtraukimo į giliavandenių uostų, skirtų aptarnauti okeaninio dydžio laivus-konteinervežius, gabenančius krovinius iš Tolimųjų Rytų, sąrašą.

Aljansą sudarančios didžiausios pasaulyje laivybos kompanijos - "Mediterranean Shipping Company" (MSC) ir "Maersk" - pažymėjo, kad yra maloniai nustebintos tuo, kaip "Klaipėdos Smeltė" ir Klaipėdos uosto tarnybos susidorojo su didesniu krovinių srautu 2018 metais ir 2019 m. pirmąjį ketvirtį, tačiau dėl įtemptos situacijos tarptautinėje prekyboje nusprendė atidėti ateičiai "tranšipmento" nukreipimą į Klaipėdos uostą. Nepaisant krovinių srauto mažėjimo, 2019-ieji tapo antraisiais geriausiais metais "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalo istorijoje: perkrauta apie 254 000 TEU, sėkmingai suvaldyti kompanijos finansiniai srautai.

"Pasinaudojant krovinių srauto sumažėjimo pauze, kompanijos komandos pastangos buvo nukreiptos į klientų bei akcininkų užduotus "namų darbus": pradėta ir beveik užbaigta terminalo teritorijos rekonstrukcija, įsigyta papildomos krovos technikos. Sutvarkius dalį esamų bei įrengus papildomų aikštelių konteineriams sandėliuoti, terminalo projektiniai metiniai krovos pajėgumai kilstelti iki turimų kranų pajėgumo lygio - 750 000 TEU.

Nuo 7 iki 17 padidintas aikštelėse dirbančių RTG kranų skaičius, užsakyta papildomos lengvosios terminalo technikos, įdiegta išankstinės krovininių automobilių vizitų registracijos sistema.

2020 metais planuojama sumontuoti krantinėse dar du STS tipo kranus, skirtus krauti "Post-panamax" ir ULCV (ultra large container vessel) laivus. Užbaigus investicijų programos, per 50 mln. EUR, įgyvendinimo etapą, "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalo pajėgumai išaugs iki 1 mln. TEU ir Klaipėdos uostas ilgam įtvirtins pajėgiausio Baltijos šalių konteinerinio uosto statusą", - tikino R. Juška.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, "Klaipėdos Smeltės" istorijoje 2019-ieji liks sėkmingo procesų tobulinimo ir efektyvumo metais, mat pirmą kartą istorijoje vidutinė laivų krovos sparta "Klaipėdos Smeltėje" (gross moves per crane hour), aptarnaujant MSC kompanijos laivus, viršijo 40 konteinerių per valandą vienam kranui ribą, kilsteldama Klaipėdos uostą į pirmą poziciją tarp 38 konteinerių terminalų, kuriuos valdo bendrovės akcininkė - "Terminal Investment Limited" (TIL).

"Konteinerinis laivas - brangus resursas: 5 000 TEU talpos fiderio eksploatacijos para kainuoja apie 10 000 eurų. Natūralu, kad laiką, per kurį laivas aptarnaujamas uoste, klientai vertina kaip vieną svarbiausių terminalo paslaugos kokybės parametrų. Šiuo požiūriu, skaičiuojant našumą vienam kranui, Klaipėdos uostas aplenkė konteinerių terminalus Roterdame, Šanchajuje, Singapūre ir kituose uostuose su dešimtmečiais matuojamomis konteinerių krovos tradicijomis.

TIL grupėje, valdančioje "Klaipėdos Smeltę", galioja apsikeitimo geriausia praktika taisyklė - 2019 metais sulaukėme svečių iš Monrealio (Kanada) bei Sankt Peterburgo (Rusijos Federacija), susitikimų su terminalų gamybos direktoriais metu pasidalinta vertinga patirtimi bei idėjomis. Metų pradžioje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su "seseriniu" konteinerių terminalu Ašdode (Izraelis), kurios pagrindu profesionalūs "Klaipėdos Smeltės" savo srities specialistai siunčiami į statomą naują Hadaromo konteinerių terminalą padėti sustyguoti būsimus krovos procesus", - sakė R. Juška.

Didėjo pardavimo pajamos

Praėjusieji metai buvo sėkmingi ir Klaipėdos rajone įsikūrusiai bendrovei "Vlantana". 2019 metais įmonės pardavimo pajamos per 10 mėnesių augo apie 19 proc.

Pasak UAB "Vlantana" generalinio direktoriaus Tomo Stonio, pajamų augimas fiksuotas tiek iš pagrindinės transporto veiklos, tiek iš Logistikos centro paslaugų, tiek ir iš kitų sričių.

"Apie 5 procentus padidinome savo transporto parką - įsigijome tiek naujų vilkikų, tiek puspriekabių. Darbuotojų skaičius didėjo apie 14 procentų, palyginti su tuo pačiu periodu 2018 m., todėl stipriai didėjo ir darbo užmokestis. Džiaugiamės, kad dienraščio "Verslo žinios" teikiamose ataskaitose apie didžiausių darbdavių mokamus atlyginimus UAB "Vlantana" yra 15-oje vietoje pagal atlyginimo medianą ir viena pirmaujančiųjų tarp visų šalies transporto ir logistikos bendrovių", - įmonės pasiekimais džiaugėsi T. Stonys.

Praėjusiais metais įmonė toliau investavo į transporto veiklos vadybos procesų automatizavimą ir efektyvinimą.

Ieškota sprendimų, kaip mažinti be krovinių nuvažiuojamą atstumą, siekta mažinti atstumą tarp krovimų, taip mažinant kenksmingų medžiagų išmetimą į orą. 25 procentais didinti puspriekabių be vilkikų perkėlimai keltais ir traukiniais, kad vilkikai dirbtų tik paskutinių etapų dalyse.

"Daug dėmesio skirdami ekologijai, testavome dviejų tipų dujinius vilkikus. Ši kryptis labai svarbi ir reikšminga mūsų veiklai, nes mūsų klientai kelia vis didesnius lūkesčius, kad pervežimų partneriai būtų orientuoti į ekologiškus, aplinką tausojančius sprendimus. Atnaujindami savo transporto parką taip pat siekiame mažinti išmetamųjų dalelių kiekį per mažesnį kuro suvartojimo rodiklį.

Gerinti mūsų rezultatus ekologijos srityje itin padeda ir geranoriška partnerių pagalba mokant mūsų vairuotojus ekologiško vairavimo ypatumų. Pagalbos sulaukiame ir analizuodami duomenis bei mokydamiesi iš klaidų jau realiame gyvenime kartu su profesionaliais ekologijos srities vairavimo instruktoriais", - tikino T. Stonys.

Jo teigimu, ne mažiau reikšmingas projektas yra rudenį pradėtas statyti naujas logistikos centras, kuris iškils šalia jau esančio "Vlantanos" logistikos centro, kurio bendras sandėlių plotas - 20 000 kv. m. Užbaigus statybas, rinkai bus pasiūlyta dar apie 34 000 kv. m sandėlių su administracinėmis patalpomis. Investicijos į naujojo logistikos centro statybas sieks apie 20 mln. eurų.

"Reikšmingiausi įmonės pasiekimai yra jos klientų perkamų paslaugų augimas. Jam pasiekti reikia įdėti daug žmogiškųjų pastangų. Įmonės darbuotojai yra didžiausias mūsų turtas. Paskutinius kelerius metus "Vlantana" augo didžiuliu greičiu. Sparčiai augo užsakymų kiekis, sparčiai didėjo ir užsakymams įvykdyti reikalingų transporto priemonių parkas bei žmogiškieji resursai.

Todėl jau 2019 metų antroje pusėje įmonė pasirinko aiškią technologijų ateities viziją. Žingsnis po žingsnio pradedami diegti įvairūs skaitmenizavimo procesai. Daugiausia dėmesio skiriame toms sritims, kur dirba daugiausia personalo, t. y. technologinėms naujovėms vairuotojų darbo aplinkoje diegti. Jos padės supaprastinti užduočių formavimą ir vykdymo kontrolę bei padės dar tiksliau valdyti procesus", - sakė T. Stonys.

Įgyvendino plėtros programą

2019 m. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega" baigė įgyvendinti reikšmingą dešimties metų investicinę plėtros programą, pagal kurią buvo išplėtotas "Begos" žemės ūkio produktų krovos kompleksas. Šiemet jis pripažintas vienu svarbiausių Lietuvoje pastatytų pramonės ir verslo objektų - kasmetiniame Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse "Lietuvos metų gaminys 2019" šiam jūrų uosto krovos terminalui skirtas aukso medalis mašinų ir įrengimų pramonės kategorijoje.

Šis kompleksas yra didžiausias ir moderniausias ne tik Klaipėdos uoste, bet visame Baltijos jūros regione.

Jo pajėgumai ir sukurtos unikalios galimybės realizuojamos tiek lietuviškos žemės ūkio produkcijos - daugiausia Lietuvoje išaugintų grūdų - eksportui, tiek įvairių žemės ūkio produktų importui, tranzitui ar paskirstymui.

Vien tik per 2019 metus kompanijos "Bega" terminale į laivus pakrauta apie 1,6 milijono tonų Lietuvoje išaugintų grūdų. Tai yra beveik pusė viso Klaipėdos uoste perkrauto grūdų kiekio. Palyginti su 2018 metais, krova šiame segmente išaugo dvigubai. Grūdai per uostą išgabenami į Saudo Arabiją, Pietų Afrikos Respubliką, Egiptą, Maroką, Keniją, Nigeriją, taip pat kai kurias Vakarų Europos šalis. 2019 m. pirmą kartą lietuviški grūdai buvo eksportuoti ir į Kiniją.

Pasak kompanijos "Bega" valdybos pirmininko Aloyzo Kuzmarskio, komplekso paslaugomis naudojasi visi pagrindiniai Lietuvos žemės ūkio produktų eksportuotojai. Be to, "Begos" terminalas yra ir birios žemės ūkio produkcijos paskirstymo centras, kuriame didelio tonažo laivais iš tolimesnių pasaulio regionų atgabenti produktai - daugiausiai pašarai - perskirstomi į kitą jūrinį ar sausumos transportą ir išsiunčiami gavėjams Rytų Europoje bei Azijoje.

Bendras kompanijos "Bega" žemės ūkio produktų krovos komplekso pajėgumas - daugiau nei 4 mln. tonų per metus. Jo dengtose talpyklose vienu metu galima sukaupti per 400 tūkst. kub. m produkcijos, t. y. tiek, kiek atgabena 100 geležinkelio sąstatų.

Pasak A. Kuzmarskio, ypatingas dėmesys plėtojant krovos kompleksą buvo skirtas modernioms aplinkai nekenkiančioms technologijoms, siekiant, kad augantys žemės ūkio krovinių srautai neturėtų papildomo poveikio aplinkai. Bendradarbiaudama su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu, "Bega" birių žemės ūkio produktų iškrovimo iš geležinkelio vagonų bei autotransporto priemonių stotyje sumontavo našią oro filtravimo sistemą,~be to, visiškai uždaroje krovinio transportavimo sistemoje, kiekviename juostinio transporterio persipylimo taške, yra sumontuoti galingi filtrai, leidžiantys išvengti dulkių patekimo į aplinką.

Vykdant geležinkelio vagonų iškrovimo procesą, manevriniams darbams naudojami elektriniai robotai-lokomotyvai, sukurti ir pagaminti kompanijos "Bega" specialistų. Naudojant šiuos įrenginius geležinkelio vagonų iškrovimo proceso metu į aplinką nėra išmetami jokie teršalai.

Praėjusių metų pabaigoje "Bega" įsigijo ir naujos kartos visiškai "žalią" elektrinį kraną, kuris ne tik neturi poveikio aplinkai, bet ir, atlikdamas tam tikrus manevrus, gamina elektros energiją ir atiduoda ją į tinklą. Šis kompanijos "Konecranes" mobilusis uosto kranas "Gottwald" yra vienas galingiausių tokio tipo kranų Klaipėdos uoste, jo keliamoji galia siekia 125 t, kranas gali dirbti bet kurioje krantinėje pagal poreikį, yra aprūpintas sertifikuota krovinio svėrimo sistema, kitomis moderniomis funkcijomis, užtikrinančiomis saugų, efektyvų ir ekologiškai tvarų uosto terminalo darbą.