Jūrinės vėjo energetikos investicijas apmokės elektros vartotojai

Energetikos ministerija jau suskaičiavo, kad dėl to elektros kaina išaugs 0,22 cento už kilovatvalandę.

VIAP mokestį Lietuvoje moka visi šalies elektros vartotojai – ne tik gyventojai, bet ir pramonės įmonės.

Tarptautinis energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas teigia, kad ir Vakarų Europoje dažniausiai jūrinių elektrinių prijungimas pavedamas perdavimo sistemos operatoriams ir visos pagrįstos sąnaudos (kai jungtis jau veikia) įskaičiuojamos į perdavimo tarifą.

Tačiau profesorius perspėja Lietuvos politikus nedaryti klaidos ir elektros tarifą atitinkamai investicijoms didinti tik po to, kai jūrinių elektrinių sujungimo su sausuma darbai bus baigti ir jungtis pradės veikti.

Mat jau ne kartą Lietuvoje VIAP ar jiems prilygstantys, tik kitaip pavadinti, mokesčiai buvo naudojami ne visiškai skaidriai ir pagrįstai.

V. Jankauskas primena, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) statybos kaštai buvo įtraukti į dujų tarifą dar nė nepastačius terminalo, panašiai buvo finansuojama ir „LitPollink“ statyba. Tokiu būdu vartotojai buvo verčiami mokėti už paslaugas, kuriomis tuo metu, o gal ir vėliau, nesinaudojo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tvirtina, kad šiuo metu VIAP lėšomis investiciniai projektai Lietuvoje nėra finansuojami.

Žada ieškoti būdų mažinti VIAP lėšų poreikį

Energetikos ministerijos (EM) parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) pakeitimo projektas siūlo įtvirtinti, kad paramos mechanizmas jūrinių elektrinių vystymui bei šių elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklų būtų finansuojamas VIAP lėšomis.

Tai lemtų didesnę VIAP naštą elektros energijos vartotojams – VIAP mokėtojams – dar iki jūrinės elektros energijos gamybos pradžios, atitinkamai brangų ir elektros energija.

Vyriausybė birželio 22 d. nutarimu pavedė EM organizuoti vėjo energijos išteklius naudojančių elektrinių, numatomų plėtoti jūrinėje teritorijoje, prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje, jų balansavimo galimybių vertinimą bei šių veiksmų sąnaudų vertinimą.

Vyriausybė pritarė ir ministerijos parengtai koncepcijai dėl būsimo energetikos projekto teisinio reguliavimo. Ši koncepcija numato, kad įstatymų pakeitimais, kuriems šį rudenį turėtų pritarti Seimas, elektrinių Baltijos jūroje prijungimas tektų „Litgrid“.

Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė Alfa.lt teigė, kad tinklų plėtros elektrinių, numatomų plėtoti Lietuvoje jūrinėje teritorijoje, prijungimui prie sausumos elektros tinklų darbai bus finansuojami VIAP lėšomis ir jų poreikis galės būti mažinamas lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių.

„Vienas iš tokių finansavimo šaltinių būtų Vyriausybės patvirtintas Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas, kuriame numatyta skirti 90 mln. eurų sumą jūrinio vėjo infrastruktūrai įrengti“, – teigė patarėja.

Pasak A. Vernickaitės, preliminariai skaičiuojama, kad taikant siūlomą įtvirtinti paramos modelį ir perdavimo sistemos operatoriui atliekant jūrinių elektrinių sujungimo su sausuma darbus įtaka elektros energijos kainai galėtų būti iki 0,22 ct/kWh.

Tai yra tokio dydžio VIAP tarifas būtų pridedamas prie elektros kainos, o surinktos lėšos atitektų „Litgrid“ investicijoms apmokėti.

Ministro patarėja tikino, kad šiuo metu numatomą tarifo dydį bus siekiama sumažinti. „Esant galimybėms tam tikrą jėgainių prijungimo infrastruktūrą finansuoti iš ES lėšų, ir ši minimali įtaka būtų dar mažesnė“, – teigė A. Vernickaitė.

Neatskleidžia, kaip finansuos uosto rekonstrukciją

Birželio 22 d. Vyriausybės nutarimu numatyta apie 35–40 km nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką.

Vėjo jėgainės jūroje galėtų gaminti apie 2,5–3 TWh per metus, tai beveik 25 proc. dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio.

Pirminiais skaičiavimais, į jūrinių elektrinių parką bus investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Skelbiama, kad investuotojai būs atrenkami konkurso būdu, o konkursai elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario mėn.

Siekiant sukurti patrauklias sąlygas būsimiems investuotojams, Klaipėdos uoste planuojama pastatyti vėjo jėgainių komponentų gamybos ir montavimo fabriką.

Tam reikia 15 ha teritorijos ir apie 800 m krantinės, prie kurios galėtų švartuotis iki 200 m ilgio laivai.

Infrastruktūra vėjo jėgainių gamyklai turėtų būti įrengta ir sutvarkyta iki aukciono ir vėjo parko jūroje statybų pradžios 2023 m. vasario mėn.

Teritoriją šiai gamyklai iki rugsėjo mėn. pabaigos pavesta surasti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Kiek kainuos vėjo jėgainių gamyklai reikalingos infrastruktūros įrengimas Klaipėdos uoste, dar skaičiuojama.

Neatmestina, kad ir šios investicijos bus finansuojamos iš VIAP lėšų, nors šiuo metu parengtuose įstatymų pakeitimuose nėra nuostatų nei apie minimą gamyklą ir jai reikalingą infrastruktūrą, nei apie paramos jai būdą.  

Tarifas turėtų didėti tik pradėjus veikti jungčiai

Tarptautinis energetikos ekspertas profesorius V. Jankauskas teigia, kad jūrinių vėjo jėgainių prijungimas prie žemyninių elektros tinklų yra gana sudėtingas ir brangus.

Dažniausiai, pasak jo, jūrinių elektrinių prijungimas pavedamas perdavimo sistemos operatoriams ir visos pagrįstos sąnaudos (kai jungtis jau veikia) įskaičiuojamos į perdavimo tarifą.

„Taigi, Vyriausybės siūlymas pavesti prijungti jūrines vėjo jėgaines perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ ir šias prijungimo sąnaudas įskaičiuoti į tarifą yra visai logiškas. Tačiau tarifas turėtų būti padidintas tik po to, kai jungtis jau veiks. Priskyrus šias sąnaudas vėjo jėgainių savininkams, jiems būtų sunku konkuruoti su kitais rinkos dalyviais. Vartotojams gi abiem atvejais teks sumokėti už naująją infrastruktūrą – elektros jungtis su žemyniniais elektros tinklais“, – Alfa.lt sakė V. Jankauskas.

VIAP ne visada Lietuvoje taikytas skaidriai

Vis dėlto profesorius V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad VIAP ne visada Lietuvoje buvo taikomas skaidriai – į šį mokestį buvo įtraukiami ir rezervų kaštai, ir termofikacinių elektrinių rėmimas, ir strateginių projektų (netgi nebaigtų) rėmimas, netgi savas atsinaujinančių išteklių elektrines turintiems verslo subjektams reikėjo mokėti šį mokestį.

Pavyzdžiui, Klaipėdos SGD terminalo statybos kaštai buvo įtraukti į dujų tarifą dar nė nepastačius terminalo, tokiu pat būdu buvo finansuojama elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPollink“ statyba.

„VIAP neturėtų būti taikoma kaip priemonė padengti bet kokias sąnaudas, kurių nesugalvojama kaip kitaip padengti. Tai turėtų būti parama atsinaujinančiai energetikai ir galbūt strateginiams projektams, bet tik juos įgyvendinus“, – pabrėžė V. Jankauskas.

Vakaruose jėgaines prie tinklų prijungia operatoriai

Profesoriaus teigimu, daugumoje Europos šalių, kurios plėtoja jūrinę vėjo energetiką (Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje), visus tokių jėgainių prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka perdavimo sistemos operatoriai, o jų sąnaudos įskaičiuojamos į perdavimo tarifą.

„Jungtinė Karalystė taiko mišrų modelį, kai prijungimo infrastruktūrą įrengti gali ir jūrinių jėgainių savininkai. Švedija, išnagrinėjusi abu variantus, nusprendė, kad bus teisingiau, jeigu prijungimo darbus (ir atitinkamas sąnaudas) prisiims perdavimo sistemos operatorius. Jei šie darbai būtų pavesti jūrinių elektrinių savininkams, tokios elektrinės taptų mažiau konkurencingos, o tai svarbu, nes vis daugiau atsinaujinančios energetikos aukcionų yra technologiškai neutralūs, t. y. konkuruoja įvairios technologijos“, – sakė V. Jankauskas.

Prognozuoja teigiamą poveikį kitiems ekonomikos sektoriams

Energetikos ministro patarėja A. Vernickaitė pažymi, kad visai ES, kartu ir Lietuvai, pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos jūrinių vėjo jėgainių paleidimas ir VIAP lėšomis finansuojamas reikalingos infrastruktūros įrengimas yra efektyviausias ir tvariausias būdas siekti vieno svarbiausių nacionalinės energetikos tikslų – didinti vietinės elektros energijos gamybą.

„Kadangi privačios investicijos sieks šimtus milijonų eurų“, pasak jos, numatomas teigiamas poveikis kitiems ekonomikos sektoriams – tiek transporto sektoriaus darbuotojų paklausai (kadangi didžiausia dalis technikos bus importuojama iš užsienio ir vėliau pervežama į Lietuvą), tiek statybos sektoriaus darbuotojų paklausai (kadangi didės importuotos įrangos montavimo poreikis), tiek uosto sektoriaus darbuotojų paklausai dėl projekto vykdymo ir priežiūros paslaugų.

„Šalia vėjo parko bus kuriama infrastruktūra, reikalinga vėjo parko pagamintai elektros energijai persiųsti į sausumos tinklus, kartu daugės statybų, transporto ir paslaugų sektoriaus darbuotojų“, – sakė A. Vernickaitė.

Investiciniai projektai iš VIAP šiuo metu nefinansuojami

Kaip Alfa.lt informavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), šiuo metu VIAP lėšomis Lietuvoje daugiausia finansuojamas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos skatinimas.

Šią elektrą gaminantiems ir pagal AIEĮ turintiems teisę į skatinamąjį (fiksuotą) tarifą VIAP lėšomis yra kompensuojamas skirtumas tarp fiksuoto tarifo ir rinkos kainos, taip pat šių elektrinių balansavimo sąnaudos.

„Šiuo metu VIAP lėšomis investiciniai projektai nėra finansuojami“, – teigė VERT.

Taryba prognozuoja, kad iš VIAP biudžeto šiemet reikės išmokėti 132,235 mln. eurų, tačiau, įvertinus ankstesnių metų neatitikimus, planuojama, kad VIAP lėšų 2020 m. reikės surinkti 101,955 mln. eurų.

Didžiausia VIAP biudžeto lėšų dalis bus paskirstyta elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai skatinti. Planuojama, kad šiai VIAP paslaugai (įskaitant ir centralizuotos prekybos administravimo sąnaudas) iš viso reikės 116,382 mln. eurų.

Dalis VIAP biudžeto teks elektrinių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, prijungimo sąnaudoms padengti. VERT aiškino, kad nuo 2019 m. šios sąnaudos nebekompensuojamos VIAP lėšomis, tačiau 2020 m. yra numatytas 0,078 mln. eurų VIAP lėšų poreikis, kad padengtų praėjusių laikotarpių prijungimo sąnaudas.

Pagal Elektros energetikos įstatymo (EEĮ) nuostatas 15,545 mln. eurų VIAP lėšų reikės grąžinti asmenims, kurie suvartojo daugiau nei 1 GWh elektros energijos, ir atitinkantiems EEĮ keliamus reikalavimus.

VIAP lėšų administravimo sąnaudoms padengti (įskaitant ir skolinimosi išlaidas) reikės 0,229 mln. eurų.

Beatodairišką VIAP biudžeto didinimą sustabdė naujas ministras

VIAP lėšų panaudojimas Lietuvoje ne kartą kėlė nemažai aistrų ir abejonių, mat šios lėšos naudotos ne tik strateginiams šalies energetikos tikslams, bet ir politikams savanaudiškai sprendžiant trumpalaikius, ne visada atvirai deklaruojamus tikslus.

Ilgą laiką VIAP lėšomis buvo apmokama neefektyvi „Lietuvos elektrinės“ veikla. 2012 m. net daugiau kaip pusė – 100 mln. eurų – iš bendro 178 mln. eurų VIAP biudžeto teko šiai elektrinei. Kadangi jos gaminama elektra buvo brangi ir nekonkurencinga, subsidija leido valstybinei įmonei mažesne kaina parduoti elektrą. Tačiau šį „biznį“ apmokėjo visi šalies elektros vartotojai.

Nemažai abejonių kėlė tai, kad daugelį metų kone dešimtadalis viso surenkamo VIAP mokesčio būdavo išdalijama 13 technologiškai pasenusių, dar sovietmečiu statytų termofikacinių elektrinių.

Teismuose daug iečių sulaužyta dėl to, kad VIAP mokestį verčiamos mokėti pramonės įmonės, savo lėšomis pasistačiusios pažangias „žaliąsias“ elektrines ir jose pagamintą elektrą naudojančios savo reikmėms.

VIAP lėšomis įvairias veiklas ypač mėgo finansuoti buvęs konservatorių energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Jam 2009–2012 m. vadovaujant Energetikos ministerijai, VIAP metinis biudžetas išaugo daugiau kaip tris kartus – nuo 110 mln. iki 280 mln. eurų, o VIAP tarifas (priedas prie elektros kainos) pasiekė maksimalias aukštumas – 2,72 ct/kWh buitiniams vartotojams ir 0,90 ct/kWh gamintojams, vartojantiems pasigamintą elektros energiją savo reikmėms.

2012 m. pabaigoje A. Sekmoką pakeitęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius iškart pradėjo mažinti ir VIAP biudžetą, ir jo finansuojamas veiklas, ir VIAP kainą.

Tarp didžiausių infrastruktūros projektų, kurie buvo finansuojami VIAP lėšomis, galima paminėti „NordBalt“ jūrinę elektros jungtį tarp Lietuvos iš Švedijos.

Šiam strateginiam infrastruktūros projektui 2011–2016 m. iš VIAP biudžeto skirta 138,921 mln. eurų.