Išsvajotas skrydis į Vokietiją įkalintas laike

Prie Klaipėdos regiono Pasiekiamumo ir žinomumo programos labiausiai prisidėjo Klaipėdos savivaldybė, kurios Taryba pritarė skirti beveik 75 tūkst. Eur. Mažiausiai - 10 tūkst. Eur - skyrė nuo uostamiesčio nutolusi Šilutės rajono savivaldybė.

Prisidėti norėjo ne visi

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neslėpė, jog Klaipėdos apskrities savivaldybėms rasti bendrą kompromisą paprasta nebuvo, esą naujų skrydžių nori visi, o prisidėti finansiškai - ne.

"Visada žvelgi ne tik į savo, bet ir kitų indėlį. Šiuo konkrečiu atveju diskusija buvo gana emocinga. Tačiau variantai buvo tik du: arba visi sutariame ir drauge įgyvendiname projektą, arba jo neįgyvendiname. Tik teoriškai buvo galima manyti, kad kažkas vienas prisiims visą naštą ant savo pečių", - teigė uostamiesčio vadovas.

Pasak jo, nereikėtų stebėtis, kad prie projekto įgyvendinimo didžiausia dalimi prisideda Klaipėdos savivaldybė - tai galima pagrįsti gyventojų skaičiumi ir geografine padėtimi.

"Galima suprasti mažesnes savivaldybes, kurios labiau nutolusios tiek nuo oro uosto, tiek nuo uosto - Skuodas, Šilutė, Neringa. Tada ir kilo klausimas - jei viena ar dvi savivaldybės nedalyvauja, ar apskritai projektas įgyvendinamas? Galbūt kai kam Klaipėdos dalis atrodo per didelė. Tačiau toks variantas geresnis nei projekto neturėti apskritai", - tikino V. Grubliauskas.

Jis pridėjo, kad savivaldybės kur kas mažiau principų rodė prieš keletą metų, kai Palangos oro uoste atsirado skrydis į Londoną.

"Tada savivaldybės dirbo energingiau. Palangos oro uostas tapo kur kas patrauklesnis, tad natūralu, kad prasidėjo tam tikros diskusijos, kuriai savivaldybei nauda didžiausia, o kuriai iš viso naudos nėra. Klaipėda, imdamasi lyderės vaidmens, davė aiškų toną savivaldybėms, kurių tarybos nėra taip entuziastingai nusiteikusios", - teigė V. Grubliauskas.

Laukia teigiamas efektas

Asociacijos "Klaipėdos regionas" vadovės Klaudijos Kionies įsitikinimu, savivaldybių susitarimas taps dideliu postūmiu tikslų įgyvendinimo link. Per 2019-2021 m. programą viliamasi, kad atsiras ne tik nauja kryptis į Vokietiją.

"Ši suma bus stimulas, kad atsirastų papildomų skrydžių. Savivaldybės bendradarbiauja su Lietuvos oro uostais, kurie daro didžiausią darbą. Dar nežinome, ar skrydžių turėsime. Tačiau priemonės yra reikalingos. Naujo skrydžio Vokietijos link šiais metais tikėtis būtų sudėtinga. Labiau reikėtų tikėtis pokyčių 2019-2021 metais", - sakė K. Kionies.

Ji patikino, kad Klaipėdos regionas turi bendradarbiavimo su aviakompanijomis patirties, tad tik tokios savivaldybių iniciatyvos gali leisti tikėtis norimo rezultato.

"Reikia suvokti, kad esame mažas regionas, ir turime visi prisidėti. Taip aviakompanijos supras situacijos rimtumą", - teigė asociacijos "Klaipėdos regionas" vadovė.

Derasi dėl naujų skrydžių Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis taip pat pasidžiaugė Klaipėdos regiono savivaldybių rodoma iniciatyva, esą tai tikrai turės teigiamą poveikį pritraukiant naujų skrydžių į Palangą. "Džiaugiamės, kad savivaldybės taip pat suinteresuotos skatinti naujų skrydžių pritraukimą į Klaipėdos regioną ir didinti šio regiono žinomumą strategiškai svarbiose rinkose, pavyzdžiui, Vokietijoje. Savivaldybės puikiai žino regiono poreikius, į kuriuos visuomet atsižvelgiame bendraudami su aviakompanijomis", - sakė buvęs Palangos oro uosto vadovas. Jis priminė, kad Europos Sąjunga draudžia valstybei remti oro linijų bendroves. Be papildomo Europos Komisijos leidimo naujiems skrydžiams galima skirti tik nedidelę (kitaip vadinamą "de minimis") tiesioginę pagalbą - 200 tūkst. eurų per trejus metus. Tokį paramos formatą naudoja ir Lietuvos oro uostai. "Lietuvos oro uostai nuolat bendrauja su įvairiomis oro linijų bendrovėmis - tiek tomis, kurios jau vykdo veiklą Lietuvoje, tiek tomis, kurios dar to nedaro. Maršrutų plėtros komanda pristato joms Lietuvą ir atskirus šalies regionus, pasakoja apie jų patrauklumą verslui ir turizmui. Galutinį sprendimą dėl naujo maršruto atsiradimo priima pati oro linijų bendrovė, įvertinusi ne vieną reikšmingą aspektą - pavyzdžiui, potencialų keleivių skaičių, maršruto konkurenciją ir panašiai", - teigė M. Gelžinis. Beje, pačiame Palangos oro uoste naudojama skatinimo programa oro uosto aviacinėms rinkliavoms, siekiant paskatinti oro bendroves pradėti naujas kryptis. Šiuo metu Lietuvos oro uostai derasi su oro linijų bendrovėmis dėl maršruto iš Palangos į Vokietiją.

INFORMACIJA

Klaipėdos regiono savivaldybių prisidėjimas prie "Pasiekiamumo ir žinomumo" programos įgyvendinimo 2019-2021 m.:
1. Klaipėdos savivaldybė - 74 752 Eur
2. Klaipėdos rajono savivaldybė - 34 830 Eur
3. Palangos savivaldybė - 26 400 Eur
4. Kretingos rajono savivaldybė - 25 037 Eur
5. Skuodo rajono savivaldybė - 17 251 Eur
6. Neringos savivaldybė - 11 730 Eur
7. Šilutės rajono savivaldybė - 10 000 Eur

Finansinė parama oro linijų bendrovėms

Lietuvos oro uostai keletą kartų per metus informuoja aviakompanijas ir nurodo prioritetinius maršrutus, kuriuos pradėjusios oro linijų bendrovės gautų finansinę pagalbą.

Palangos oro uoste šia galimybe jau pasinaudojo:
1. "Wizz Air" (2015 m. pradėti skrydžiai į Londoną);
2. "LOT" (2015 m. pradėti skrydžiai į Varšuvą);
3. "Ukraine International Airlines" (2016 m. pradėti skrydžiai į Kijevą)
4. "Ryanair" (2016 m. pradėti skrydžiai į Glazgą).

Vidinio skrydžio teks palaukti

Šios vasaros pradžioje Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra "Klaipėda ID" surengė gyventojų apklausą dėl galimybės Lietuvai turėti vidinį skrydį Palangą-Vilnius-Palanga.
Pasak "Klaipėda ID" vadovo Simo Simanausko, apklausa nedavė tokių rezultatų, kokių buvo tikimasi - žmonės nori skristi pigiai, tad tai aviakompanijoms galvoti apie pelną neleistų.

Meras Vytautas Grubliauskas mano, kad tokiai vizijai įgyvendinti reikia ne tik pinigų, bet ir laiko.

"Teko susitikti su bendrovių vadovais, kurie lyg ir ruošėsi įgyvendinti šią idėją. Tačiau tai realu tik tada, jei būtų sudarytos tam tinkamos sąlygos. Pirmas dalykas - kaštai. Bet yra ir kita aplinkybė - laiko sąnaudos. Jeigu pats skrydis trunka apie valandą, svarbu ir tai, kiek laiko užtrunkama nuvykti iki paties oro uosto ir atsidurti norimoje vietoje nusileidus. Visa tai paskaičiavus išeina ne toks ir milžiniškas greičio sutaupymas. Tokia pasiūla Lietuvoje yra, tačiau paklausos tokiai pasiūlai dar neturime. Šiais laikais niekas tokiomis milžiniškomis subsidijomis nesišvaisto", - sakė uostamiesčio vadovas.