Išleidžiamas proginis pašto ženklas „Pirmam pašto ženklui – 100 metų“

Išleidžiamas proginis pašto ženklas „Pirmam pašto ženklui – 100 metų“

Gruodžio 27 d. sukaks lygiai 100 metų, kai apyvartoje pasirodė pirmas nepriklausomos Lietuvos pašto ženklas. Šiai progai paminėti 30 tūkst. vienetų tiražu lapkričio 30 d. į apyvartą išleidžiamas 0,84 Eur vertės pašto ženklas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte. Proginio pašto ženklo „Pirmiesiems lietuviškiems pašto ženklams – 100 metų“ autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.

„Pirmieji pašto ženklai – vadinamieji „baltukai“ – buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, Vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Kadangi pašto ženklo reikėjo skubiai, o dailininko projekto jam nebuvo, nutarta ženklus komponuoti iš spaustuvinio šrifto ir spausdinti ant laikraštinio popieriaus – taip atsirado unikalus ir kolekcininkų vėliau itin vertintas pašto ženklas, skelbiantis apie naujos valstybės – Lietuvos – egzistavimą“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Kaip rašoma specializuotame „Lietuvos pašto ženklų kataloge“, naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, kur įprastai buvo spausdinami plakatai ir įstaigų blankai, paskubomis buvo sukurta pirmoji Vilniaus pašto ženklų laida. Ženklo rėmeliui buvo pritaikyta raidė „o“, o pritrūkus rinkykloje „ų“ raidės, panaudota apversta „h“ bei apversta prancūziška „ń“. Šriftas buvo toks apdaužytas, kad kiekvienas pašto ženklas gavosi skirtingas, tačiau tai išėjo į naudą – pasirodo, tokia primityvi gamyba yra geriausia apsauga nuo ženklų padirbinėtojų ir suteikia ženklui papildomos vertės.

Tuo metu didžiąją tiražo dalį išpirko vokiečių kariai, kurie siuntė laiškus namo artimiesiems, bei aukso gyslą užuodę pašto ženklų prekeiviai vokiečiai. Jau po keliolikos metų šie ženklai tapo retenybe ir buvo pradėti klastoti. Žinomi keli klastočių tipai, tačiau juos nesunku atskirti pagal naudotą popierių ir šriftą – atkartoti dėl naudotų kuklių priemonių atsiradusių spaudos netikslumų nebuvo įmanoma. Ši pirmoji Vilniaus serija buvo pardavinėjama Vilniaus ir Gardino paštuose.

Dabar kolekcionieriai šią seriją stengiasi rinkti pagal pašto ženklo pozicijas lape: atspausdinus 250 pirmojo „10 skatikų“ pašto ženklo lapų, buvo pakeisti tik nominalo skaitmenys ir atspausdintas antrojo – „15 skatikų“ pašto ženklo tiražas.

1918 metais gruodžio 31 d. buvo išleista antroji Vilniaus laida. Šiai serijai buvo panaudotos tos pačios spausdinimo plokštės ir mašinos, tik skaitmenys buvo pakeisti storesniais ir atsirado nauji nominalai – „20 skatikų“, „40 skatikų“ ir „50 skatikų“. 1919 m. sausio 29 d., Lenkijai okupavus Vilnių, pasirodė pirmoji šio ženklo Kauno laida. Su ja atsirado ir „30 skatikų“ nominalas, o vėliau – ant balto popieriaus švaresniu šriftu atspausdintos „40 skatikų“ ir „50 skatikų“ pašto ženklų klastotės, nes oficialiai tokių nominalų šioje serijoje nebuvo.

Vėliau sekė antroji ir trečioji Kauno laidos, dar vėliau – nauja standartinių ir pirmoji spalvotų Lietuvos pašto ženklų laida, spausdinta Berlyne.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder