Indrė Genytė-Pikčienė: valdžia galėjo neįvertinti neigiamo griežtesnės akcizų politikos poveikio

Ką rodo mažesni, nei planuota, surinkti pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai, bus galima pasakyti tik metų pabaigoje, nes šie mokesčiai yra „sezoniški“. Tuo metu kiek mažesnis, nei planuota, surinktas akcizo mokestis nėra labai reikšmingas nuokrypis, tačiau vis dėlto gali rodyti, kad valdžia neįvertino griežtesnės akcizų politikos pasekmių, sako „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė, kad pajamų už visas akcizines prekes šių metų sausio-gegužės mėnesiais gauta 547,6 mln. eurų, t. y. 6,9 mln. eurų (1,2 proc.) mažiau, nei prognozuota, pelno mokesčio įplaukos sudarė 110,1 mln. eurų (tai 10,8 proc. mažiau, nei planuota), o gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkta 12,1 mln. eurų, arba 1,6 proc. mažiau, nei prognozuota. 

Pasak analitikės, įvertinti gautas pajamas iš pelno mokesčio ir GMP bus galima tik metų pabaigoje. 

„Manau, kad reikia atsižvelgti į sezoniškumą. Tiktai, kai turėsime visus metus, galėsime matyti, ar tas planas buvo per daug optimistiškas, ar ne. Makroekonominė terpė yra palanki ir neturėtų nuvilti galutiniai metiniai rezultatai“, - Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė. 

Tuo metu iš akcizų surinktų pajamų sumažėjimas, pasak analitikės, viena vertus, nėra itin reikšmingas.

„Aš nesureikšminčiau, kad tai būtų didelis ir reikšmingas nuokrypis, nes vis tik tiksliai nuspėti ir tiksliai prognozuoti yra pakankamai sudėtinga“, - svarstė analitikė ir pridūrė, kad negalima atmesti ir to, jog padidėjus akcizams gyventojai renkasi vartoti ne Lietuvoje pagamintą alkoholį ar rūkalus. 

„(Akcizų politika, - ELTA) yra palyginti griežta. Jeigu kalbėtume apie alkoholiui ar rūkalams taikomus akcizus, tai vis tik gali būti, kad valdžia neįvertino galimo apyvartų kritimo dėl šių priimtų sprendimų, ir žmonės, susidūrę su tokiais ribojimais, pradėjo aktyviau naudoti ne Lietuvoje pagamintus produktus, juos įsivežti ir panašiai. Tai natūralu, kad tokie prastesni akcizų rezultatai tiesiog įrodo, kad nebuvo apgalvotas neigiamas šios politikos efektas“, - akcentavo Indrė Genytė-Pikčienė. 

Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-gegužę valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 0,4 proc. (14,3 mln. eurų) mažiau, nei prognozuota, ir 5,7 proc. (187,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-gegužės pajamos - 3,466 mlrd. eurų, faktinės - 3,452 mlrd. eurų.

Pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 98,8 proc., gauta 2,684 mlrd. eurų. Tai yra 32,6 mln. eurų mažiau, nei prognozuota, ir 90,7 mln. eurų (3,5 proc.) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.

Pajamų iš PVM gauta 1,487 mlrd. eurų, t. y. 53,2 mln. eurų (3,7 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 26,2 mln. eurų (1,7 proc.) mažiau, nei prognozuota.

Patvirtintos 2018 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6,767 mlrd. eurų, su ES lėšomis - 9,071 mlrd. eurų.