Geidžiamas darbdavys lygias galimybes užtikrina ne dėl titulo

„Tačiau vien deklaruoti vertybes ir skelbti, kad palaikome lygybę ir įvairovę, neužtenka. Įmonė privalo skirti išteklių ir sukurti šį tikslą palaikančias programas“, – teigia „Philip Morris Lietuva“ vadovas, kuris rūpinasi, kad pasaulinės kompanijos politika būtų sėkmingai įgyvendinama Lietuvoje ir kiekvienas gamyklos Klaipėdoje darbuotojas pajaustų tarptautinius darbdavio įsipareigojimus.

– „Philip Morris Lietuva“ kasmet patenka į geidžiamiausių darbdavių sąrašus. Gavote „Equal-Salary“ sertifikatą, liudijantį, kad bendrovėje vyrai ir moterys turi tokias pačias galimybes siekti karjeros, jiems yra vienodai atlyginama už darbą. Kaip pavyksta tai pasiekti?

– Iniciatyvų įmonės viduje imamės ne tam, kad gautume sertifikatus, patvirtinančius, jog elgiamės teisingai. Esame didelė kompanija, kuri tiki, kad darbuotojų įvairovė ir įsitraukimas yra vienas iš svarbiausių mūsų sėkmės komponentų. Manome, kad įvairove pasižyminčios komandos gali pasiekti daugiau negu homogeniškos – sudarytos iš labai panašių žmonių.

Kadangi šiuo metu mūsų kompanija įgyvendina revoliucingą žingsnį – nuo įprastų cigarečių gamybos pereina prie naujoviškų, moksliniais tyrimais paremtų bedūmių tabako gaminių – talentų įvairovė yra labai svarbi.

LYGIOS GALIMYBĖS. Visi darbuotojai, nepaisant jų lyties, kilmės, religijos ir panašiai, vertinami sąžiningai ir teisingai atlyginant už darbą bei pasiektus rezultatus.

Todėl kuriame įvairovei palankią aplinką. Visi mūsų veiklos procesai, principai ir gairės užtikrina, kad visi darbuotojai, nepaisant jų lyties, kilmės, religijos ir panašiai, būtų vertinami sąžiningai ir teisingai atlyginant už darbą ir pasiektus rezultatus, turėtų vienodas galimybes kopti karjeros laiptais, mokytis ir tobulėti.

– Kiek bendrovėje Klaipėdoje dirba vyrų ir moterų? Ar pastebite, kad keičiasi vyrų ir moterų skaičių santykis?

– Pastebime, kad kai kuriose pozicijose vyrų dirba daugiau negu moterų, bet tai yra susiję su techninių sričių išsilavinimu ir reikalavimais.

Nors stengiamės, kad tokios pozicijos būtų patrauklios ir moterims, tačiau pastebime, kad darbo rinkoje techninį išsilavinimą turinčių specialistų vyrų šiuo metu yra kur kas daugiau negu moterų.

Taip pat dėl visuomenėje vis dar labai stiprių stereotipų, kad techninio pobūdžio darbuose geriau sekasi dirbti vyrams, nemažai moterų, net ir turėdamos tinkamą išsilavinimą, galiausiai renkasi kitą profesinį kelią.

Bendradarbiaudami su universitetais taip pat pastebime tendenciją, kad dauguma technikos mokslų studentų yra vyrai. Tačiau nenuleidžiame rankų ir stengiamės šiuos stereotipus keisti.

Įmonėje dirba vis daugiau moterų, kurių pareigos anksčiau būdavo apibūdinamos kaip „vyriškos“. Jos sėkmingai auga kaip profesionalės ir džiugina mus savo sėkme.

Jeigu kalbėtume apie kitas pozicijas, vyrų ir moterų balansas yra labai geras. Bendrovė „Philip Morris“ pasauliniu mastu yra išsikėlusi tikslą, kad 2022 metais 40 procentų. vadovaujančių pozicijų bendrovėje užims moterys. Globaliai šis skaičius šiuo metu siekia 35 procentus, o Lietuvoje – net 43 procentus.

– Kaip bendrovė atsirenka darbuotojus? Ar vyrams ir moterims taikomi skirtingi reikalavimai?

– Tiek vyrams, tiek moterims reikalavimai yra vienodi. Per darbuotojų atranką daugiausia dėmesio skiriame asmens profesinei kompetencijai ir vertiname gebėjimą įsilieti į organizacijos kultūrą.

Siekiame, kad įmonės aplinka padėtų darbuotojams kuo geriau atsiskleisti, todėl visi yra vertinami pagal aiškius ir vienodus principus. Būtent todėl mums labai svarbu, kad į mūsų kultūrą įsilieję nauji darbuotojai vadovautųsi tokiais pačiais principais ir vertybėmis.

– Šiandien pramonės lyderiai daug dėmesio skiria transformacijos procesui – dažnai kalba apie automatizaciją, skaitmenizaciją. Kaip manote, ar versle vykstantys pokyčiai gali paveikti lyčių pusiausvyrą ir atverti daugiau erdvės moterims?

– Manau, kad pokyčiai iš tiesų signalizuoja teigiamą perspektyvą. Dar visai neseniai moterys susidūrė su įvairiais suvaržymais, kuriuos lėmė fizinio darbo specifika, pavyzdžiui, atliekant darbą reikėjo sunkiai kelti.

Šiandien diegiant automatizacijos ir robotizacijos sprendimus, fizinės jėgos reikšmė mažėja.

Kur kas svarbesnis tampa analitinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas bendrauti ir kitos kompetencijos, kurias nuolat akcentuojame bendradarbiaudami su švietimo įstaigomis – raginame į studijų programas pritraukti kuo daugiau moterų ir skatinti įvairovę.

– Pramonė patiria darbo jėgos stygių. Įmonių konkurencija dėl specialistų aštrėja. Apskritai, pernai laisvų darbo vietų skaičius pramonės sektoriuje augo greičiau negu bendras naujos darbo jėgos poreikis.

Skelbiama, kad šiemet pramonės kompanijos Lietuvoje papildomai atvers net 10 tūkst. darbo vietų. Kokią įtaką tai turės verslui? Kaip Jūsų bendrovė susidoroja su šiuo iššūkiu?

– Jaučiame, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta visame regione. Nuolat plėtojame gerąsias praktikas ir investuojame į darbdavio komunikaciją, kad pasiektume potencialius darbuotojus.

Taip pat inicijuojame skirtingas programas, kurios padeda tobulėti mūsų darbuotojams – jie įgyja naujų įgūdžių ir padeda kompanijai augti.

Pavyzdžiui, lanksti ir patogi jauniems žmonėms skirta ugdymo programa leidžia susipažinti ir pasisemti žinių skirtinguose bendrovės departamentuose.

Pastebime, kad žmonės įsidarbina ir pasilieka mūsų kompanijoje ne tik dėl patrauklaus finansinio paketo, bet ir dėl puikių sąlygų tobulėti, gerų karjeros galimybių ir, be abejo, išskirtinės organizacijos kultūros.

Kita vertus, turiu pripažinti, kad iš Lietuvos išvykstančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų srautas mums kelia nerimą.

– Lietuvos vyriausybė pripažįsta problemą ir siekia paskatinti verslo plėtrą regionuose bei pritraukti užsienio investicijų. Kokių poreikių turi regione veikiantis verslas?

– Labiausiai trūksta jaunų, aukštąsias mokyklas baigusių žmonių. Vis daugiau jaunuolių nori studijuoti kitame mieste ar net kitoje valstybėje, o baigę studijas dažnai ten ir pasilieka, nebegrįžta.

Todėl norime, kad aukštosios mokyklos jaunimui pasiūlytų patrauklias ir išties kokybiškas studijų programas, kurios atveria labai aiškias perspektyvas.

Apskritai, pastangos gerinti investicinį klimatą ir pritraukti užsienio kompanijas galiausiai pagerina bendrą aplinką, sukuria daugiau darbo vietų ir galimybių.