Didžiausias skrydžių skaičiaus augimas - Kauno ir Palangos oro uostuose

Vasarį skrydžių skaičius labiausiai augo Kauno ir Palangos oro uostuose - jų buvo beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Nedidelis skrydžių skaičiaus augimas užfiksuotas Vilniuje, o Šiaulių oro uoste aptarnautų skrydžių skaičius antrąjį šių metų mėnesį mažėjo.

Vilniaus oro uoste vasarį aptarnautas 3 191 skrydis - 1,17 proc. daugiau nei pernai. Kauno ir Palangos oro uostuose tuo pačiu laikotarpiu aptarnauta atitinkamai 719 ir 268 skrydžiai - 23,3 proc. ir 23,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šiaulių oro uoste vasarį aptarnauta 312 skrydžių - 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.

Iš viso vasarį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta 16,7 tūkst. skrydžių - 0,21 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Nežymiai sumažėjo tranzitinių skrydžių skaičius - antrąjį šių metų mėnesį jų aptarnauta 12,4 tūkst. - 1,25 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Tranzitinių skrydžių skaičiaus sumažėjimą didele dalimi lėmė taikomi oro erdvės apribojimai Vokietijos oro erdvėje. Pagrindinė priežastis - skrydžių vadovų trūkumas Vokietijoje. Dėl apribojimų oro bendrovės buvo priverstos keisti skrydžių maršrutus ir lėktuvus nukreipti šiauriau - per Švedijos, Latvijos ir Estijos kontroliuojamą oro erdvę“, - sako „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

Apie tris ketvirtadalius visų Lietuvai priskiriamoje oro erdvėje atliekamų skrydžių sudaro tranzitiniai skrydžiai, kurių metu orlaiviai skrenda Lietuvos Respublikos oro erdve, tačiau kyla arba leidžiasi kitų šalių oro uostuose. Už šių skrydžių metu aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas aviakompanijos moka maršruto rinkliavas. Kai lėktuvai kyla viename iš Lietuvos oro uostų, už aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas mokama terminalo rinkliava.

Pagal pasirašytą daugiašalę sutartį Lietuva patiki Europos saugios oro navigacijos organizacijai Eurokontrolei apskaičiuoti ir savo vardu rinkti oro navigacijos rinkliavas. Išlaidas, susijusias su rinkliavų apskaičiavimu ir surinkimu, dengia oro erdvės naudotojai. Lietuvoje teikiamos oro navigacijos paslaugos yra paslaugų eksportas, nes jomis daugiausia naudojasi užsienio ūkio subjektai (apie 99 proc.). „Oro navigacija“ sąnaudas visiškai padengia iš pagrindinės veiklos pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.

Kiekvieną dieną Europoje yra atliekama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių.