Darbas fabrike tapo paskutiniu lašu – dabar žemaitė kuria efektingą manikiūrą

Gal kelias nuo svajonės iki apčiuopiamo rezultato būtų buvęs trumpesnis, jei ne merginos tėvai. Mokyklą Mažeikiuose baigusi G.Smilgytė išsyk ketino žinių ieškoti grožio meistrų mokykloje, tačiau tėvai prisakė rinktis, jų supratimu, rimtesnes studijas. Nežinodama, ko iš tų rimtesniais vadinamų mokslų nori, pildydama paraišką Giedrė prirašė bet kokių studijų programų. Žemaitė įstojo mokytis administravimo Vilniaus kolegijoje. „Besimokydama buvau apleidusi pomėgį tvarkyti nagus. Juk daugelis tokios veiklos rimtai nevertina“, – kalbėdama su lrytas.lt sakė G.Smilgytė.

Tetos lauktuvės iš Kinijos

Studijas Vilniuje baigusi mergina grįžo į gimtinę – pradėjo dirbti vadybininke. Tačiau pajutusi, kad sėdi ne savo rogėse, išvažiavo, kaip sako pati, skinti braškių. Po sezoninių darbų keliai vėl atvedė į Mažeikius. Giedrė ir vėl pradėjo dirbti vadybininke, tik šįkart pas tetą.

„Ji mane pastūmėjo. Klausė, kodėl nedarau to, kas man patinka? Teta ir pinigų pažadėjo, kad tik pamėginčiau. Vis dėlto viską, ko reikėjo verslo pradžiai, įsigijau savo lėšomis. Tik teta iš Kinijos parvežė lempą manikiūrui. Mažytę, bet LED apšvietimu. Tai buvo kone stebuklas“, – prisiminė G.Smilgytė.

Po darbo valandų pas tetą ji pradėjo daryti manikiūrą bičiulėms, kolegėms. Tačiau ir tuo metu Giedrė dar nebuvo tvirtai nutarusi, kad versis puošdama nagus. Ir vėl viską pradėjo nuo pradžių: metė vadybininkės darbą ir išvažiavo sezoninių darbų į Norvegiją. Vis dėlto 1,5 metų žuvų fabrike pakako, kad nuspręstų – grįžtu namo ir pradedu dirbti sau.

„Išvažiuodama iš Norvegijos žinojau, kad darysiu tai, ką seniai norėjau. Tik buvo neramu, kaip išgyvensiu, kaip įsivažiuosiu, kaip reikės susirinkti savo klientes“, – neslėpė pašnekovė.

Šimtas nuolatinių klienčių

Giedrės verslas įsibėgėjo natūraliai – klienčių ratas susibūrė per pažintis, atsiliepimus. Jei prireikdavo, iš pradžių su visomis reikiamomis priemonėmis ir įranga ji važiuodavo pas užsakoves į namus. Po kurio laiko tėvai nupirko nedidelį butą, kuriame ji dabar ir priima klientes. „Tėveliai žinojo, kad perka ne būstą man gyventi, o erdvę darbui. Jie matė, kad man patinka tvarkyti nagus ir tai visai gerai sekasi“, – kalbėjo verslininkė.

Pagalbos sulaukė ir iš Darbo biržos, kuri teikia paramą verslo pradžiai. Kiek tiksliai teko atseikėti, kad galėtų dirbti tik sau ir dirbti tą, apie ką seniai svajojo, G.Smilgytė nežino. Moteris tik suskaičiavo, jog visi Norvegijoje uždirbti pinigai ištirpo pradėjus lankyti meistriškumo kursus. Vis dėlto 1,5 metų verslą vystanti pašnekovė skaičiuoja, kad jau nuo pernai vasaros dirba ne kopdama iš nuostolių, o, kaip sakoma, „į pliusą“.

„Giedrės nagų meno studijoje“ per dieną apsilanko 6-9 klientės. Prieš Kalėdas, norėdama simboliškai pasveikinti nuolatines klientes, Giedrė jų suskaičiavo apie 100. Iš pradžių ketinusi darbo dieną pradėti nuo 10 val. ryto, G.Smilgytė klientes priiminėja jau nuo 8 valandos. „Kartais ir pavalgyti nėra kada. O grįžusi po dvi savaites trukusių atostogų dirbau ir iki pat 22 valandos“, – pasakojo klienčių stygiaus nejaučianti manikiūrininkė.

Tačiau papildomų darbo rankų Giedrė neieško – už tai ir dirba pati viena, ne salone, kad galėtų būti tikra, jog už savo darbo kokybę atsakinga tik ji pati.

„Jau 18 metų užsienyje gyvenantys tėveliai kvietė atvykti dirbti pas juos. Bet aš nenoriu – man patinka Mažeikiuose“, – kalbėjo G.Smilgytė.

Konkursas po konkurso

Kad moteris sėdi savo rogėse, liudija ir jos įvertinimai tarptautiniuose konkursuose.

Į pirmąjį jų, vykusį Klaipėdoje pernai spalį, G.Smilgytę stumtelėjo mokytoja, Šiauliuose dirbanti nagų priežiūros specialistė Renata Gricienė.

„Išgirdau savo pavardę – lekiu ant scenos. Kadangi konkursas tarptautinis, kalbėjo rusiškai – nieko nesupratau. Man kažką sako ta kalba, o aš galvoju – svarbu taurė, diplomas, vadinasi, man pavyko. Tik atsisėdusi į kėdę pamačiau, kad tai – pirmoji vieta tarp debiutantų. Užplūdo tokios emocijos!“, – džiaugėsi Giedrė, kuri savo darbą pristatė plakatų kūrybos kategorijoje. Tai reiškia, kad konkursantėms reikėjo sumanyti ne tik koks bus manikiūras, bet ir apgalvoti modelio šukuoseną, makiažą, bendrą vaizdą.

Tas pats darbas debiuto kategorijoje G.Smilgytei atnešė antrosios vietos apdovanojimą Ukrainoje, o Milane jis antrąja vieta buvo įvertintas jau aukštesnėje klasėje.

Po pergalės Milane Giedrė ėmė ruoštis konkursui Bulgarijoje. Iš čia kovo pabaigoje sulaukė žinios, kad jos sukurtas naujas įvaizdis nugalėjo „Master“ klasėje. Tas pats darbas avangardinės formos temoje Bulgarijoje gavo dar vieną įvertinimą. G.Smilgytės darbo kalendoriuje įrašyti ir kiti du konkursai – Maskvoje (Rusija) ir Izraelyje.

„Sudėtingiausia taip susiplanuoti laiką, kad jo pakaktų ir klientėms, ir seminarams. Norėčiau išmėginti inkrustacijas ant nagų, piešimą ant priklijuojamų nagų. Turiu siekį – pati noriu tapti mokytoja. Tačiau žinau, kad neapleisiu ir dabartinės veiklos. Lakuodama, piešdama ant nagų atsipalaiduoju. O kaip smagu, kai klientė džiaugiasi rezultatu!“, – emocijų neslėpė Giedrė.

Atgena jaunikius

Tarp G.Smilgytės būrio klientų – vienintelis vyras. „Padaryti vyrišką manikiūrą – ne problema. Tuo labiau, kad su vyrais – daug paprasčiau: jiems viskas gerai, neturi jokių priekaištų. Tiesa, pastebėjau, kad prieš vestuves jaunikius pasidaryti manikiūro atvaro jaunosios. Bet tai – vienkartiniai apsilankymai“, – kalbėjo mažeikietė.

Pačios nuotakos prašo padaryti neiššaukiantį manikiūrą. Tik vieną sykį G.Smilgytė nuotakai nagus lakavo ryškiai mėlynai – tokių detalių buvo ant jaunosios suknelės.

Manikiūrininkė turi klientę, kuri, nors ir būdama brandaus amžiaus, nagus prašo nulakuoti neonine spalva. „Tačiau ji pati – labai ryški, emocinga, todėl tokios spalvos jai puikiai tinka. Mano pačios nagai turi išsiskirti – viena ranka gali būti vienokios spalvos, kita – kitokios. Man įdomu išmėginti naujoves, todėl ant manęs visko yra“, – sakė G.Smilgytė.