"Auksiniu" pripažintas "Begos" cemento terminalas tiesia tiltus Lietuvos eksportui

Apdovanojimą kompanijos "Bega" generaliniam direktoriui Laimonui Rimkui Vyriausybės rūmuose praėjusią savaitę įteikė Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir LPK prezidentas Robertas Dargis.

Pasak L. Rimkaus, šis įvertinimas vainikavo didžiulį kompanijos specialistų ir partnerių atliktą darbą ne tik didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą bei Lietuvos pramonės produkcijos eksporto galimybes, bet ir užtikrinant, kad ši plėtra būtų maksimaliai tvari, nekenksminga aplinkai bei kurianti pridėtinę vertę.

Kokiu tikslu buvo statomas Cemento terminalas? - paklausėme kompanijos "Bega" generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus.

"Bega" cementą į laivus krauna nuo pat kompanijos įkūrimo 1992-aisiais. Vienintelė Lietuvoje cementą gaminanti ir eksportuojanti AB "Akmenės cementas" yra viena pirmųjų "Begos" partnerių.

Daugelį metų eksportinio cemento srautai buvo stabilūs, bet siuntos nebuvo didelės, produktas į nedidelio tonažo laivus buvo kraunamas tiesiai iš geležinkelio cisternų.

AB "Akmenės cementas" įgyvendinus didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, buvo iš esmės pakeista klinkerio gamybos technologija. Gamyba šlapiuoju būdu pakeista sausuoju. Tai leido gerokai išplėsti gamybos apimtis ir kartu sumažinti gamybos metu į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį.

INTENSYVIAI. Pietinėje kompanijos "Bega" naudojamos teritorijos dalyje šiemet atsirado net keletas naujų objektų: cemento terminalas su dviem talpyklomis ir vamzdynais, 6 naujos silosų tipo talpyklos su transporterių galerijomis grūdų krovai bei universalus importo-eksporto sandėlis.

Išaugus gamybai, atitinkamai atsirado prielaidos didinti eksportą. Siekiant jį efektyviai įgyvendinti, ir buvo statomas Cemento terminalas. Jo atsiradimas išsprendė daug techninių ir ekologinių klausimų, prisideda prie to, kad AB "Akmenės cementas" išsikovoja vis geresnes pozicijas pasaulinėje cemento prekybos rinkoje. Jaučiame augantį cemento pirkėjų susidomėjimą ne tik iš Skandinavijos, į kurios šalis šiuo metu daugiausiai eksportuojamas lietuviškas cementas, bet ir iš tolimesnių rinkų.

Todėl džiaugiamės, kad, projektuodami terminalą, išsyk numatėme didesnius jo pajėgumus, leidžiančius generuoti naujus cemento ar jam giminingo krovinio srautus.

Jau pirmieji Cemento terminalo eksploatavimo metai parodė krovinio augimo tendenciją: per 11 šių metų mėnesių perkrovėme apie 30 proc. daugiau cemento nei pernai per tą patį laikotarpį. Planuojame, kad per 2019-2020 metus vien tik AB "Akmenės cementas" produkcijos eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 300-350 tūkst. tonų per metus.

Kokie inovatyvūs techniniai, logistiniai sprendimai buvo panaudoti statant terminalą?

Realizuojant projektą, buvo panaudotos pasaulinės uždarų pneumatinių transportavimo sistemų lyderės Vokietijos kompanijos "Claudius Peters GmbH" technologijos. Kitiems darbams atlikti pasitelkti Lietuvos rangovai, daugelį novatoriškų sprendinių sugeneravo ir įgyvendino didelę patirtį šioje srityje turintys kompanijos "Bega" specialistai. Mūsų investicijos į šį projektą siekia 5 mln. eurų.

Pastatytos dvi cemento talpyklos, kiekviena - po 3 600 tonų. Jos skirtos sukaupti laivines krovinio partijas. Taip pat pastatytos dvi geležinkelio cisternų iškrovimo linijos, krovinio transportavimo ir oro padavimo vamzdynai, galingi kompresoriai, siurbliai, filtravimo, dulkių surinkimo sistemos, programinė ir kita įranga.

Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Dėl technologinės įrangos bei programinio valdymo sistema automatiškai stebi ir analizuoja krovos procesą bei optimaliai paskirsto oro ir cemento srautus.

Cementas iš AB "Akmenės cementas" į KJKK "Bega" terminalą atgabenamas geležinkelio cisternose. Dviejose geležinkelio cisternų iškrovimo linijose cementas iškraunamas panaudojant kompresorių~ sukuriamą oro srautą, dėl kurio krovinys vamzdynais yra "supučiamas" į talpyklas. Kraunant krovinį į laivus, dėl talpyklose kompresorių sukuriamo oro srauto yra sumažinamas cemento tankis, taip užtikrinant jo takumą. Tuomet krovinys galingu siurbliu kartu su oru vamzdynais yra nukreipiamas į specializuotų laivų-cementovežių tankus. Tuo tikslu terminale sumontuotas unikalus cemento siurblys, savo dydžio parametrais neturintis analogų visame Baltijos regione.

Vykdant krovą ankstesniu metodu, nebuvo įmanoma visai iškrauti vagonų ir jų tūris nebuvo efektyviai išnaudojamas. Dėl naujajame terminale įdiegtos išmaniosios programinės ir technologinės įrangos ši problema buvo išspręsta, todėl skaičiuojama, kad gerokai didesnis cemento srautas į uostą bus atvežamas ir iškraunamas naudojant tą patį geležinkelio vagonų kiekį, kaip iki šiol.

Savo ruožtu mes dar labiau išplėtėme mūsų geležinkelio vagonų iškrovimo postuose jau dirbančių elektrinių robotų-lokomotyvų funkcijas. Cemento terminale robotas programuojamas ne tik perstumti vagonus, bet juos skirstyti ir rūšiuoti į skirtingas geležinkelio atšakas.

Kokią įtaką naujo terminalo atsiradimas daro laivybai uoste?

Anksčiau eksportuojamas lietuviškas cementas uoste buvo kraunamas į nedidelius 3-4 tūkst. tonų talpos laivus. Didėjant eksporto srautui, atsirado greitesnio pakrovimo ir didesnių laivų poreikis, juolab kad pastatytos talpyklos vienu metu leis sukaupti 7 tūkst. tonų cemento partijas.

Naujojo cemento terminalo įranga leidžia užtikrinti dvigubai didesnį krovos našumą. Atsižvelgdama į tai, specializuotą cementui gabenti skirtą laivyną valdanti Vokietijos laivybos kompanija specialiai pritaikė kelis savo laivus krovai šiame terminale, kad jų krovinio priėmimo techninės galimybės būtų suderintos su terminalo krovos pajėgumais bei specifika.

Palaipsniui didinant laivus ir gabenamo cemento apimtis, svarbios tampa šiai krovai dedikuotos 66-osios krantinės galimybės priimti cementovežius. Juo labiau kad šiemet pietinėje kompanijos "Bega" dalyje, be cemento terminalo, dar pastatėme didžiulį 60 tūkst. kub. m talpos universalų sandėlį mineralinėms medžiagoms kaupti ir dar labiau išplėtėme Žemės ūkio produktų krovos terminalą, pastatydami 6 papildomas silosų tipo talpyklas po 12 tūkst. kub. m grūdams, todėl būna momentų, kai veiksmas čia tampa itin intensyvus ir tenka pasistengti išlaviruoti. Turime viziją, kaip situaciją būtų galima palengvinti - tam reikalingi atitinkami infrastruktūriniai sprendiniai, kuriuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja greitu laiku įgyvendinti.