Artimiausią dešimtmetį jūroje ties Šventąja iškils 700 MW vėjo jėgainių parkas

Jūrinis vėjas, kuris yra vienas efektyviausių ir perspektyviausių energijos šaltinių, leis padidinti vietinės elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.

„Įdarbinę jūrinį vėją, mes pasieksime ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus ir sumažinsime elektros importą iš kitų šalių. Mūsų tikslas – jūrinį vėją plėtoti pačiu efektyviausiu ir konkurencingiausiu būdu, kartu tai bus galimybė pritraukti į Lietuvos energetiką pasaulinio lygio investuotojus“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Jūroje gamins 25 proc. Lietuvos suvartojamos elektros energijos

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis, kurioje tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 m., ir šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW.

Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. eurų privačių investicijų.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kvadratinių kilometrų, atstumas iki kranto – apie 29 kilometrai, vidutinis gylis – 35 metrai, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 metrai per sekundę.

Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.

Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras – specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą – atliks VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra“.

Vyriausybė taip pat pritarė Energetikos ministerijos parengtai Vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje koncepcijai, kurioje siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai atsižvelgiant į darbo grupės, kuri sudaryta iš valstybės institucijų ir socialinių partnerių, rekomendacijas.

Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai iki liepos 1 d. parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms, numatomoms plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, schemą, pateikti juos derinti suinteresuotoms institucijoms bei pradėti derinti siūlomą paramos schemą su Europos Komisija.

Papildomai, įvertinant užsienio šalių patirtį ir tai, kad tinklų plėtra jūrinėje teritorijoje planuojamų elektrinių prijungimui gali trukti iki 8 metų, Vyriausybė pasiūlė perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ pradėti parengiamuosius darbus numatomų plėtoti elektrinių prijungimui prie elektros tinklų.

Vietą ties Šventąja parinko mokslininkai

Energetikos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai praėjusių metų liepą atliko išsamią jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje analizę.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad 30 kilometrų nuo Šventosios kranto, 62 tūkst. ha teritorijoje, gali būti įrengta 3,35 gigavatvalandžių (GW) galios vėjo elektrinių.

Tai yra maksimalūs galimi pajėgumai, tačiau konkretūs scenarijai priklausys nuo infrastruktūrinių ir finansinių plėtros sąlygų.

Studija parodė, kad geriausios vietovės jūriniam vėjui vystyti – 30 km atstumu nuo kranto ties Šventąja, kur vėjo greitis siekia 9–10 metrų per sekundę, o jūros gylis – 25–40 metrų. Šalia driekiasi infrastruktūros koridoriai.

Studijoje pateikta analizė apie Baltijos jūros dugną, gylį bei hidrometeorologines sąlygas – vėją, bangas, tėkmes, temperatūrą, druskingumą.

Atlikti visapusiški apibendrinimai apie biologinės įvairovės tyrimų ir stebėjimų duomenis, žvalgybinius inžinerinius ir geologinius tyrimus. Taip pat identifikuotos esamos ir planuojamos laivybos trasos ir uostų plėtros planai, inžineriniai įrenginiai, kultūros paveldo ir marinistinės istorijos objektai.

Energetikos ministerijai ekspertai pasiūlė kelis alternatyvius jūros teritorijos plotus, kuriuose  būtų galima vykdyti 200, 300, 400 arba 500 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkų plėtrą. Iš viso ekspertai įvertino galimybes išplėtoti iki 3350 MW galios vėjo elektrinių parkus.

Jūrinio vėjo plėtra yra vienas iš Vyriausybės programos tikslų. Joje numatyta įvertinti vėjo energetikos Baltijos jūroje galimybių, plėtros poreikį ir sąnaudas bei priimti sprendimus dėl vėjo elektrinių Baltijos jūroje plėtros.

Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.

Vėjo parkai sausumoje pagamino rekordinį elektros energijos kiekį

Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai praėjusiais metais pagamino daugiausia elektros energijos per visą šalies vėjo energetikos istoriją. Pasiektas rezultatas pranoko 2017-aisiais užfiksuotą rekordą, kai gamybos apimtys buvo didesnės kaip 1,3 TWh.

Bendras 2019 m. rezultatas, kaip skelbia perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, pasiekė 1,4 TWh ir yra 28 proc. didesnis nei 2018-aisiais, kai buvo pagaminta kiek daugiau nei 1,1 TWh elektros energijos.

Gamybos apimtys didžiosiose prie tinklo prijungtose elektrinėse augo daugiau nei ketvirtadaliu, o mažosiose – daugiau kaip 40 proc.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 1,3 mln. namų ūkių ir jie per metus suvartoja beveik 3 TWh elektros energijos. Tai reiškia, kad vėjo jėgainės pagamina maždaug pusę namų ūkiuose suvartojamos elektros energijos arba patenkina 1,3 mln. gyventojų elektros energijos poreikius.

Atsižvelgiant į tobulėjančias vėjo energetikos technologijas bei Lietuvos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus ambicingus tikslus, vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos apimtys toliau tik augs.

2019 m. pabaigoje įvykęs pirmasis atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams skirtas technologiškai neutralus aukcionas, kurį laimėjo vėjo jėgainių parką plėtosianti bendrovė, parodė, kad vėjo energetika yra pati konkurencingiausia energijos rūšis šiuo metu.

Tai patvirtina ir kiti vystytojai, kurie parkus nutarė statyti be valstybės paramos. Naujo vėjo jėgainių parkų statybos bumo galima tikėtis 2021–2023 m.

Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis iš viso įdiegta 533 MW galios elektrinių.

Vėjo jėgainėse 2019 m. pagaminta 13 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Palyginimui: iš visų atsinaujinančių išteklių Lietuvoje pagaminta 26 proc. elektros energijos.

2019 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje siekė 11,14 TWh.

Pramonės įmonės suvartotojo 4,34 TWh elektros energijos, transporto sektoriui teko 0,1 TWh, žemės ūkiui – 0,25 TWh elektros energijos suvartojimo.

Gyventojai pernai suvartojo 2,91 TWh, paslaugų sektorius – 3,54 TWh elektros energijos.

Lietuvoje pernai iš viso pagaminta 3,64 TWh elektros energijos.