Vilniuje šiluma nepinga dėl SGD terminalo?

Pagrindinė priežastis, kodėl šiluma vilniečiams nepinga, yra valstybės nustatyta prievolė "Vilniaus energijai" apie du trečdalius reikiamų dujų kiekio pirkti iš Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo.

Tokias išvadas pirmadienį paskelbė speciali Vilniaus miesto savivaldybėje sudaryta darbo grupė, išanalizavusi Vilniaus miesto šilumos kainų pagrįstumą ir galimybes jas sumažinti.

Darbo grupės duomenimis, SGD terminalo dujos yra apie 16,6 proc. brangesnės nei biržoje ir 35,7 proc. brangesnės nei "Vilniaus energija" galėtų nusipirkti iš bendrovės "Lietuvos dujų tiekimas", su kuria sudarė sutartį vasario pradžioje.

Pasak vieno iš grupės narių, ilgamečio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko, energetikos ekonomisto Vidmanto Jankausko, suprantama, kad SGD terminalas yra nacionalinio saugumo objektas, tačiau būtina aiškiai įvardinti, kad didžiausia jo išlaikymo našta esą tenka vilniečiams, sumokantiems per didelę šilumos energijos kainą. Šiuo metu "Vilniaus energijai" valstybė yra nurodžiusi nupirkti didesnę dalį (73 proc. per metus) dujų iš SGD, kurios yra trečdaliu brangesnės nei būtų galima įsigyti rinkoje, o mažesnė dalis perkama iš "Lietuvos dujų tiekimo".

"Nepaisant to, kad porą praėjusių mėnesių Vilniuje šiluma buvo šiek tiek pigesnė nei Kaune, galime prognozuoti, kad šiluma Vilniuje, deja, nepigs, bent jau artimaisiais, tai yra kovo, balandžio mėnesiais. Galbūt net bus brangesnė. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad pastačius SGD terminalą buvo nuspręsta, kas jį turėtų išlaikyti. (...) Išėjo tokia situacija, kad tie, kurie liko prie dujų, neįsivedė biokuro yra baudžiami ir vienas iš didžiausių nusikaltėlių, aišku, liko "Vilniaus energija", kuri, kaip žinote, neturi labai gero vardo tarp aukštų sluoksnių ir didžiąją dalį SGD išlaikymo turi kaip tik apmokėti "Vilniaus energija"", - spaudos konferencijoje sakė V.Jankauskas.

Skaičiuojama, kad Vilnius šilumos kainas sumažintų perėjęs prie biokuro. Vilniaus miesto savivaldybė teigia praktiškai neturinti jokių galimybių pakeisti situaciją, nes prievolę pirkti dujas iš SGD terminalo nustato valstybė. V. Jankauskas rekomenduoja savivaldybei kelti šį klausimą, kad SGD terminalo išlaikymas būtų padalintas tarp visų Lietuvos gyventojų ar bent jau visų šalies energijos vartotojų. V. Jankauskas taip pat pabrėžė, kad termofikacinių elektrinių, gaminančių šilumą ir elektrą, nuostolius taip pat didina tai, kad AB "LESTO" iš jų perka per mažus elektros energijos kiekius, tačiau, kiek elektros perkama iš termofikacinių elektrinių, taip pat nustato Vyriausybė.

Kovą "Vilniaus energija" privalės iš SGD terminalo nupirkti 22,1 mln. kub. metrų dujų arba 15,6 proc. daugiau nei vasarį, kai nupirko 18,67 mln.kub. metrų. Likusią dalį, 11,61 mln.kub. metrų dujų "Vilniaus energija" pirks iš "Lietuvos dujų tiekimo".

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2015 m. vasario mėnesį tarp visų didžiausių Lietuvos miestų brangiausiai už šilumą mokėjo kauniečiai - 6,47 euro centų už kWh be PVM. Vilniuje vasarį šiluma kainavo 6,23 euro centų už kWh be PVM.

Specialiosios Vilniaus miesto savivaldybėje sudarytos darbo grupės vadovu paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėjas Martynas Nagevičius, nariais - savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento vadovai.