SGD terminalo išlaikymas pabrango 8,8 mln. eurų

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT ) duomenimis, 2018 m. SGD saugumo dedamoji sudarė 84 mln. 931 tūkst. eurų. Šiemet planuojama surinkti 93 mln. 792 tūkst. eurų šio mokesčio.

Valstybinis reguliuotojas nežino, kiek mažėtų SGD mokestis

Ministras Ž. Vaičiūnas žadėjo, jog mažesnė SGD terminalo saugumo dedamoji iš dujų vartotojų bus renkama nuo šių metų liepos mėnesio. Tačiau, išsiskyrus terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ akcininkų – Energetikos ministerijos ir koncerno „Achemos grupė“ – nuomonėms dėl įmonės pertvarkymo būdo, ministro pažadas liko neįgyvendintas.

Dabar ministerija žada, jog SGD mokestis galėtų mažėti nuo nuo šių metų gruodžio. Kiek vidutiniškai per mėnesį mažėtų SGDT saugumo dedamoji, jeigu ministerijos parengta tvarka įsigaliotų, negali atsakyti net VERT.

„Kadangi Europos Komisija nėra suderinusi valstybės pagalbos schemos SGD terminalui, taryba negali konkrečiai atsakyti į pateiktą klausimą, nes nėra gavusi išsamios informacijos iš AB „Klaipėdos nafta“, – Alfa.lt teigė Loreta Kimutytė, VERT Veiklos valdymo skyriaus vedėja.

Didžioji dalis iš dujų vartotojų surenkamo SGD terminalo mokesčio atitenka terminalo operatorei AB „Klaipėdos nafta“ ir SGD terminalo paskirtajam tiekėjui – dujų prekybos įmonei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (buvęs „Litgas“).

Šiai įmonei iš SGD saugumo dedamosios apmokamas ir dujų prekybos nuostolis arba skirtumas tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų reguliuojamiems energijos gamintojams. Šis prekybos nuostolis teisės aktuose įvardijamas kaip būtinosios ar pagrįstos sąnaudos.

VERT duomenimis, 2018 m. 69,8 proc., arba 64 mln. 446 tūkst. eurų, SGD terminalo saugumo dedamosios teko AB „Klaipėdos nafta“. Paskirtajam tiekėjui UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pernai teko 30,12 proc., arba 28 mln. 250 tūkst. eurų, saugumo dedamosios lėšų. Iš jų dujų kainų skirtumui padengti – 19,34 proc., arba 18 mln. 138 tūkst. eurų.

SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudos 2018 m. sudarė 73,8 tūkst. eurų, arba 0,08 proc. visų saugumo dedamosios lėšų. Jos pervestos į dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ sąskaitą.

VERT vertinimu, SGD terminalo saugumo dedamosios dalies paskirtojo tiekėjo „Lietuvos energijos tiekimas“ dujų prekybos nuostoliams dengti ateityje prognozuoti praktiškai neįmanoma.

„Dėl pokyčių gamtinių dujų rinkoje bei didelių kainų svyravimų šis dydis gali keistis tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę. Atsižvelgiant į tai, tarybai sunku įvertinti, kaip saugumo dedamoji gali keistis ateityje“, – teigė L. Kimutytė.

Valstybinis reguliuotojas nežino ir to, kokią dalį SGD terminalo saugumo dedamoji sudaro elektros ir šilumos kainoje ir kiek už ją moka galutiniai šilumos ir elektros energijos vartotojai.

„Nustatant elektros ir šilumos kainas yra skaičiuojama bendra gamtinių dujų kaina gamybai. Todėl tarnyba atskirai šių skaičiavimų neturi“, – teigė L. Kimutytė.

Papildoma našta šilumos vartotojams

Lietuvos didieji šilumos gamintojai ir tiekėjai negali atskleisti mokamo SGD mokesčio dydžių dėl konfidencialumo. Tai jiems draudžia Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus nuostatos taisyklės. Tačiau šilumininkai teigia, jog mokestis šiemet didėjo dešimtadaliu, dėl to „nukentėjo“ eiliniai šilumos energijos vartotojai.

„Privalome laikytis naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo taisyklėse numatytų konfidencialumo reikalavimų“, – į Alfa.lt klausimą, kiek SGD mokesčio šiemet sumokės, atsakė Rita Morozovienė, AB „Panevėžio energija“ finansų direktorė.

Tačiau ji informavo, kad „Panevėžio energija“ pagal galiojančią SGD terminalo saugumo dedamąją 2019 m. numato sumokėti 11 proc. daugiau nei 2018 m.

AB „Kauno energija“ Gamybos departamento direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas, Vaidas Šleivys nenorėjo vertinti, ar įmonė patenkinta VERT nustatomu SGD mokesčio dydžiu. Jis siūlė dėl tikslesnės informacijos kreiptis į VERT. „Mokame tiek, kiek mums paskirsto. Nenorėtume teigti, esame patenkinti ar ne. Bet kuriuo atveju tai papildoma našta vartotojams“, – sakė V. Šleivys.

Abejoja SGD terminalo strategine reikšme

Tarptautinis energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas mano, jog Lietuvoje kuriama tokia aplinka, kad bet kokia SGD terminalo veiklos, pertvarkymo kritika ar net pasiūlymai valdžios vertinami kaip valstybei priešiškas veiksmas.

„Laikoma, kad SGD terminalas yra labai svarbus strateginis objektas, todėl visi sprendimai formuluojami taip, kad nelabai galima oponuoti – juk čia strateginis objektas. Štai ir ruošiant SGD laivo išpirkimo teisinius pagrindus – SGD terminalo įstatymo pataisas – praėjusių metų pabaigoje vėl buvo argumentuojama, kad čia nacionalinio saugumo klausimas, todėl galima įpareigoti SGD operatorių laivą išpirkti (to negalima reikalauti iš privataus operatoriaus „Klaipėdos nafta“ be tokios papildomos įstatymo nuostatos)“, – stebėjosi profesorius.

V. Jankausko nuomone, jau visiems Lietuvoje reikėtų pripažinti, kad dujos nebėra strateginė žaliava energetikoje – jos dalis katastrofiškai susitraukė tiek šildymo, tiek elektros gamybos srityse.

„SGD terminalas taip pat nebėra (arba jau greitai nebus) strateginis objektas, nes po poros metų pradės veikti dujų jungtis su Lenkija, be to, stiprinama jungtis su Latvija. Taigi, tiekimo patikimumas ir be terminalo bus užtikrintas. Lieka vienas pagrindinis vartotojas – „Achema“, ji yra dar ir smulkusis „Klaipėdos naftos“ akcininkas. Tai gal „Achema“ ir galėtų iš esmės nuspręsti, ar jai reikia šio terminalo, – dėstė V. Jankauskas. – Akivaizdu, kad dujų pagrindinis vartotojas, suvartojantis didžiąją dalį visų dujų, turi turėti lemiamą žodį sprendžiant dėl terminalo ateities.“

Tarptautinis ekspertas neabejoja, kad galiausiai SGD terminalo išlaikymo sąnaudas apmoka vartotojai, o SGD mokestis įtraukiamas į šilumos kainą. VERT esą negali nežinoti, kokią dalį šilumos kainos sudaro šis mokestis.