SGD laivams: kaip Sinatros dainoje

Tokį projektą savo teritorijoje Melnragėje norinti įgyvendinti valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta", jau pastačiusi didįjį SGD terminalą, tvirtina, kad naujas objektas ne tik sumažintų pirmojo išlaikymo kaštus, bet ir smarkiai padidintų Klaipėdos konkurencingumą - leistų jai įsitvirtinti naujose perspektyviose verslo srityse. Tačiau esą reikia nepražiopsoti progos, nes šiuo metu Baltijos jūros regione įgyvendinamas jau ne vienas toks projektas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikina, kad, nepaisant artėjančių Seimo rinkimų, politikai derinant visus reikiamus dokumentus pirmu smuiku negros - esą viską lems argumentais paremta specialistų diskusija. Pastarieji jau diskutuoja kelis mėnesius.

Kaip statė švedai?

Pirmąjį SGD terminalą Baltijos jūroje dar 2011-ųjų kovą Švedijos Nynashamno uoste pradėjo eksploatuoti šios šalies kompanija AGA, priklausanti Vokietijos įmonei "Bomin Linde LNG", šiemet su "Klaipėdos nafta" pasirašiusiai savitarpio supratimo memorandumą dėl "glaudaus bendradarbiavimo siekiant kartu plėtoti SGD, kaip jūrinio kuro, rinką bei reikalingą infrastruktūrą".

AGA SGD regiono vadovas Karlas Lenartas Akselsonas (Carl-Lennart Axelsson) Švedijoje apsilankiusiems Lietuvos žurnalistams pasakojo, kad terminalas iškilo teritorijoje, išsinuomotoje iš dar trečiąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį pradėjusios veikti naftos perdirbimo bendrovės "Nynas". Nuo idėjos iki pirmojo SGD tanklaivio praėjo apie penkeri metai.

NEĮPRASTA. Plaukiant SGD kaip kurą naudojančiam kompanijos "Viking line" laivui "Viking grace" nematyti jokio dūmelio.

Šį terminalą sudaro viena 20 000 kub. m talpykla, dvi SGD gabenančių vilkikų pildymo stotys bei vamzdynas, kuriuo dujos iškart tiekiamos šalia esančiai "Nynas" naftos perdirbimo įmonei. Dalis SGD vilkikais gabenama į Stokholmą, kur naudojamos šilumai gaminti, kitos - įvairioms pramonės įmonėms, dalis yra skirta laivams.

"Terminalas gali priimti iki 180 metrų ilgio laivus, kurių grimzlė - iki 9 metrų. Maksimalus krovinio kiekis - 15 000 kubinių metrų, tačiau vidutiniškai iškraunama po 5-6 tūkstančius. Dažniausiai atkeliauja norvegiškosios SGD, taip pat iš Belgijoje esančio Zebriuges SGD terminalo", - pasakojo AGA SGD ir CO2 terminalų departamento vadovas Larsas Laurelis (Lars Laurell).

Anot jo, terminalas kasdien priima apie 10 vilkikų, kurių kiekvieno pripildymas trunka apie 40 min. Visą operaciją atlieka pats vairuotojas. Daugiausiai terminale vienu metu būna keturi žmonės.

Apie 27 000 gyventojų turinčio Nynashamno miesto mero Danielio Adborno (Daniel Adborn) teigimu, nors terminalas ir nedavė jokios tiesioginės naudos miestui nei mokestine, nei kokios nors socialinės infrastruktūros plėtros prasme, savivaldos politikai nesipriešino tokio objekto statybai, nes AGA specialistai "aktyviai bendravo su miesto bendruomene ir atsakė į visus kilusius klausimus".

Už šio projekto suderinimą savivaldos lygiu atsakingas Nynashamno savivaldybės atstovas Bertilas Lindbergas (Bertil Lindberg) pasakojo, kad visos reikiamos procedūros LNG terminalo statyboms pradėti truko dvejus metus.

"O procedūros dėl naujo konteinerių terminalo statybos trunka jau septynerius metus", - palygino B. Lindbergas, akcentavęs, kad LNG terminalo atveju viskas vyko greičiau, nes jį buvo numatyta statyti ne tuščioje, naujoje vietoje, o naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje.

Anot Nynashamno savivaldybės atstovo, prieš statant tokį objektą pagal eilę buvo vertinami aštuoni svarbiausi aspektai: ar parinkta vieta yra geriausia; poveikis vandeniui; statybos darbų poveikis aplinkai; laivų ir kito transporto keliamas triukšmas; oro tarša; poveikis gamtos vertybėms; poveikis rekreacijai ir saugumo bei rizikos įvertinimas.

"Miestiečius labiausiai domino, kaip bus išspręstas transporto klausimas, taip pat, ar bus koks nors poveikis pakrantės vandens kokybei. Aišku, domėtasi ir tokio terminalo keliama rizika. Tačiau ypatingo susidomėjimo ar pasipriešinimo nebuvo, nes į šią teritoriją ir iki tol nebuvo galima patekti - ji priklausė naftos gamyklai", - pasakojo meras, pabrėžęs, kad iki šiol nė vienas SGD gabenantis vilkikas nebuvo patekęs į jokį incidentą.

Beje, susitikimo su Lietuvos žurnalistais metu naftos perdirbimo gamyklos "Nynas" atstovai taip pat akcentavo, kad tokio SGD terminalo atsiradimas jų teritorijoje netgi sumažino visos gamyklos rizikos laipsnį, nes SGD yra laikoma mažiau pavojinga medžiaga nei visi naftos produktai.

PERDIRBO. Kompanijai AGA priklauso ir pirmasis pasaulyje SGD bunkeriavimo laivas "Seagas" - juo po 2012-aisiais atliktos rekonstrukcijos pavirto apie 40 metų amžiaus krovininis laivas.

Mato karaliai

Kompanijai AGA priklauso ir pirmasis pasaulyje SGD bunkeriavimo laivas "Seagas" - juo po 2012-aisiais atliktos rekonstrukcijos pavirto apie 40 metų amžiaus krovininis laivas. "Seagas" šiuo metu nuolat aptarnauja 2013-aisiais pastatytą kompanijos "Viking line" laivą "Viking grace", naudojantį SGD dujas ir plaukiojantį maršrutu Turku-Mariehamnas-Stokholmas.

AGA SGD, kaip jūrinio kuro, produkto vadovas Jonas Akermarkas (Jonas Akermark) pasakojo, kad SGD į Stokholmo uoste besibazuojantį "Seagas" iš Nynashamno terminalo atgabenamos vilkikais. Į laivą telpa 60-70 tonų SGD, kurias atgabena trys vilkikai. Kiekvienas iš jų savo krovinį išpila maždaug per valandą.

Švedijoje apsilankiusiems žurnalistams buvo sudaryta galimybė dalyvauti ir vienoje iš šešis kartus per savaitę apie 5 val. ryto prasidedančioje "Viking grace" bunkeriavimo operacijoje.

Atokiau nuo Stokholmo centro besibazuojantis "Seagas" prie pačiame Švedijoje sostinės centre esančio keleivių terminalo, kuriame kasryt švartuojasi "Viking grace", atplaukia pirmas. Ilgai netrukus pasirodo ir pats keltas, iškart išsiskiriantis tuo, kad jam plaukiant nesimato dūmų. Keltui prisišvartavus, prie jo borto iškart priplaukia ir "Seagas", kurio įgulą sudaro trys žmonės - kapitonas, jo padėjėjas ir denio darbuotojas, atsakingas už fizinę operacijos eigą. Per atidarytas specialias duris "Viking grace" borte SGD perpumpavimui skirtą žarną priima ir prijungia du šio kelto įgulos nariai. "Viking grace" SGD pripildomas per 40 min. - operacija vykdoma tuo pat metu, kaip ir keleivių išlaipinimas bei įlaipinimas ir transporto judėjimas iš ir į keltą. Užbaigus bunkeriavimą "Seagas" atsišvartuoja ir plaukia į savo bazę, o "Viking grace" nuo krantinės pajudės atgal jau po keliolikos minučių.

BŪTŲ MAŽESNIS. Pirmąjį Baltijos jūros regiono SGD terminalą Nynashamne sudaro viena 20 000 kub. m talpykla, dvi SGD gabenančių vilkikų pildymo stotys bei vamzdynas, kuriuo dujos iškart tiekiamos šalia esančiai "Nynas" naftos perdirbimo įmonei. "Klaipėdos nafta" savo teritorijoje planuoja statyti penkis 1 000 kub. m talpos SGD rezervuarus, tačiau būtų numatyta galimybė pastatyti dar penkias tokias talpas. Taip pat planuojamos trys vilkikų pildymo SGD vietos.

"Ir taip šešis kartus per savaitę tuo pačiu metu ryte. Septinto karto nereikia, nes "Viking grace" vienos kelionės metu nesunaudoja tiek kuro, kiek mes perpilame vienos operacijos metu. Tiesa, šis keltas galėtų priimti ir dar daugiau SGD, bet "Seagas" jau negali vienu metu tiek atgabenti", - sakė J. Akermarkas.

Ranka rodydamas į nuo "Viking grace" švartavimosi ir bunkeriavimo vietos puikiai matomus Švedijos karalių rūmus pokalbininkas iš AGA juokavo, kad čia viskas kaip Frenko Sinatros dainoje - "jei tai padarysiu čia, tai galiu padaryti bet kur" ("if I can make it there, I'm gonna make it anywhere").

"Aišku, prieš pradedant vykdyti tokias operacijas buvo aibė klausimų dėl saugumo iš įvairių institucijų, nes SGD naudojimas iki šiol iš esmės nėra labai aiškiai reglamentuotas. Kėlė klausimų ne tik pati bunkeriavimo operacija, bet ir SGD gabenimas vilkikais. Tačiau iki šiol jau atlikome beveik 700 bunkeriavimo operacijų, ir nė mažiausio incidento", - teigė J. Akermarkas.

Ką planuoja Klaipėdoje?

Žinia, "Klaipėdos naftos" vadovai jau nekart viešai minėjo, kad dabartinis jų tikslas yra maksimaliai suefektyvinti SGD terminalo veiklą, "kad jo išlaikymo kaštai Lietuvos vartotojams būtų kuo mažesni". Dar geresnio efektyvumo siekiama kuo labiau išnaudojant SGD terminalo teikiamas galimybes. Dėl to po konsultacijų ir su vietiniais, ir tarptautinės rinkos dalyviais "Klaipėdos nafta" nusprendė plėsti terminalo veiklą, kad iš jo būtų galima tiekti SGD į kitus, mažesnius, priėmimo taškus Baltijos jūroje, o autodujovežiais transportuoti į tas žemynines vietas, kur norima turėti alternatyvų dujų tiekimą, ar ten, kur nėra tradicinių dujotiekių arba egzistuoja tik sezoninė paklausa.

"Klaipėdos nafta" jau nuo šių metų pradžios, kai prasidėjo komercinė terminalo veikla, sudarė galimybes iš terminalo laivo "Independence" perpilti SGD į mažesnės talpos tanklaivius. Su Europos Sąjungos (ES) pagalba jau baigiamas projektuoti 5 000 kub. m talpos terminalas, kuriame SGD būtų pilamos į autodujovežius. Ši paskirstymo stotis turėtų atsirasti įmonės teritorijoje ties 2-ąja krantine.

Pasak "Klaipėdos naftos" vadovo Manto Bartuškos, pastačius mažesnį terminalą Klaipėda galėtų tapti regioniniu SGD paskirstymo centru. Pasak jo, įprastai tokių mažų žemyninių SGD terminalų statyba kainuoja apie 15 mln. eurų. Dalį reikalingų lėšų "Klaipėdos nafta" tikisi gauti iš ES.

Šį pavasarį "Klaipėdos nafta" pranešė, kad būsimoji jos SGD paskirstymo stotis jau domina estus - vienintelė Estijos SGD tiekėja bendrovė "JetGas" OÜ iš šios stoties planuoja vežti SGD autodujovežiais ir aprūpinti jomis Baltijos šalių pramonės įmones bei plėsti SGD išdujinimo stotelių tinklą. Ji su "Klaipėdos nafta" pasirašė preliminarią sutartį dėl SGD paskirstymo stoties pajėgumų rezervavimo. "JetGas" tikisi galėsianti pradėti SGD krovą iškart prasidėjus stoties veiklai. Analogiškas susitarimas pasirašytas ir su viena iš pirmaujančių Lenkijos gamtinių dujų ir elektros tiekėjų bei didžiausia SGD tiekimo kompanija DUON.

"Dabar yra planavimo stadija, dokumentų ruošimas. Artimiausiu metu planuojame pereiti į statybų stadiją. Mūsų tikslas yra pradėti terminalą naudoti 2017 metais. Šiuo metu Baltijos jūros regione numatoma įgyvendinti dar aštuonis smulkiųjų SGD terminalų projektus. Kai kurie iš jų pradės veikti jau 2016-aisiais, kiti 2017-2018 metais. Todėl būtina būti tarp pirmųjų, kad įgytume konkurencinį pranašumą. Tikimės, kad jau vasarą turėsime atsakymą dėl ES paramos, kuri mums leistų atpiginti mūsų investiciją iki 30 procentų", - kalbėjo M. Bartuška.

Anot jo, planuojama statyti penkis 1 000 kub. m talpos SGD rezervuarus - tai būtų keturis kartus mažesnis terminalas nei Nynashamne, tačiau būtų numatyta galimybė pastatyti dar penkias tokias talpyklas. Taip pat planuojamos trys vilkikų pildymo SGD vietos.

"Klaipėdos naftos" teritorija pasirinkta todėl, kad čia yra saugus atstumas iki artimiausių kaimynų, sanitarinė apsaugos zona dėl SGD terminalo neturi didėti. Be to, čia jau veikia moderni priešgaisrinė sistema, yra patirtis pildant vilkikus importuojamais degalais. SGD tokiu atveju bus naudojamos ir pačios "Klaipėdos naftos" gamybiniams procesams", - vardijo M. Bartuška.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrio vedėjos Editos Pilibaitienės, susirašinėjimas su "Klaipėdos nafta" dėl tokio SGD terminalo statybų jau vyksta kelis mėnesius.

"Derinamės ir aiškinamės kokios procedūros ir kokie dokumentai yra būtini, kad būtų galima statyti tokį objektą įmonės teritorijoje", - sakė E. Pilibaitienė.

SAVARANKIŠKAI. Nynashamno SGD terminalas kasdien aptarnauja apie 10 vilkikų, kurių kiekvieno pripildymas trunka apie 40 min. Visą operaciją atliekas pats vairuotojas.

Vokiečių lūkesčiai

"Klaipėdos naftos" partnerės "Bomin Linde LNG" komercijos direktorius Richardas Šrederis (Richard Schroder) teigė tikintis, kad Klaipėda turi galimybių tapti regioniniu SGD paskirstymo centru.

"Klaipėda yra įsikūrusi idealioje vietoje. Mes savo ruožtu planuojame pastatyti SGD bunkeriavimo laivą, kuris būtų Klaipėdoje ir galėtų aptarnauti tris klientų segmentus: jūrinių laivų klientus, kitus mažesnius SGD terminalus regione, taip pat pramonės klientus", - sakė R. Šrederis.

Pasak jo, planuojamo statyti bunkeriavimo laivo talpa galėtų būti apie 6,5 tūkst. kubų, jis į Klaipėdą turėtų atplaukti 2017-aisiais. Kas būtų jo užsakovas - ar "Klaipėdos nafta", ar vokiečiai - dar esą derybų klausimas.

Vokietijos bendrovės atstovas pripažino, kad kol kas tokių laivų ar mažųjų SGD terminalų klientų regione nėra daug, tačiau ateityje jų skaičius išaugs.

"Mes manome, kad greičiausiai per ateinančius 5-7 metus iki 10 procentų viso Baltijos jūros laivyno savininkų nuspręs pereiti prie SGD. Ateityje taip pat numatoma turėti nuo 10 iki 15 mažųjų SGD terminalų. Manome, kad jie pradės veikti per artimiausius 5 metus", - teigė R. Šrederis.

Beje, pati "Bomin Linde LNG" jau artimiausiu metu ketina pradėti tokio SGD terminalo statybas Hamburge. Pasak R. Šrederio, jo statyboms reikiamų dokumentų derinimas jau trunka apie metus.

Kokios prognozės?

Neseniai Klaipėdoje vykusio Baltijos uostų organizacijos (BPO - angl. Baltic Ports Organization) SGD forumo metu įvairūs šios srities specialistai tvirtino, kad "Klaipėdos naftos" apsisprendimas plėsti SGD terminalą pastatant paskirstymo stotį įmonės teritorijoje yra itin perspektyvus žingsnis.

BPO, vienijančios 45 devynių šalių uostus, generalinis sekretorius Bogdanas Oldakovskis (Bogdan Oldakowski), kalbėdamas apie nuo šių metų įsigaliojusią naują sieringumo direktyvą, reikalaujančią Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje plaukiojantiems laivams naudoti mažesnės taršos kurą, akcentavo, jog yra itin negerai, kai vieningoje Europoje taikomos skirtingos taisyklės (to nereikalaujama kitose jūrose).

"Visgi tokie įvairių jūrinių organizacijų protesto balsai nebuvo išgirsti ir vis labiau suvokiama, kad SGD šiuo atveju yra gera išeitis. Dėl to jau 11 Baltijos šalių uostų, tarp jų - ir Klaipėda, įgyvendina SGD bunkeriavimo projektus", - sakė B. Oldakovkis.

Tačiau kol kas abiejose minėtose jūrose ir Lamanšo sąsiauryje dirbančios linijinės laivybos kompanijos, ypač dėl kritusių įprastinio kuro kainų, ne pereina prie SGD, o instaliuoja į savo laivus vadinamąsias dujų plautuves. Tai, BPO duomenimis, jau padaryta apie 40 proc. jų laivų.

"Tačiau yra ir priešingų žingsnių - SGD bunkeriavimo paklausa jau fiksuojama Stokholmo, Helsinkio uostuose, jau yra statomi užsakyti SGD varomi tiek keleiviniai laivai, tiek ir konteinervežiai. Tad esu įsitikinęs, kad SGD yra tikrai gera išeitis laivybos sektoriui", - sakė BUO atstovas.

"Bomin Linde LNG" pardavimų ir verslo plėtros direktorius Bominas Janke (Bomin Janke) minėjo 16 SGD varomų laivų, jau dirbančių šiame regione. Dauguma jų - Norvegijoje. 18 tokių naujų laivų, anot jo, jau yra užsakyta. B. Janke prognozuoja, kad jau kitąmet į Klaipėdą atplauks pirmas SGD varomas konteinervežis. Toks per metus sunaudoja 7-8 tūkst. tonų SGD.

Norvegijoje įsikūrusios kompanijos "Sund Energy AS" vyresnysis konsultantas Seržju Maznicas (Sergiu Maznic) pateikė duomenis, kad iš viso jau yra 50 SGD naudojančių laivų, 77 statomi.

"Laivas "Kvitbjorn" yra pirmasis, nuplaukęs nuo Kinijos iki Norvegijos naudodamas vien SGD - pasipildė jų Singapūre, Indijoje ir Ispanijoje. Tai - ilgiausia tokia kelionė, baigta šiemet kovo 29-ąją Bergene", - pasakojo S. Maznicas.

"Bomin Linde LNG" atstovas B. Janke prognozuoja, kad SGD pasiūla iki 2020 m. augs kur kas sparčiau nei paklausa, ypač dėl padidėsiančių JAV eksporto galimybių.

"SGD tiekėjai, žinoma, aiškina, kad pasiūla nebus didesnė nei paklausa. Tačiau SGD pinga, nors ir ne tiek, kiek tradicinis jūrinis kuras. Prieš trejus metus apie tokį SGD kainų lygį niekas negalėjo net pagalvoti. Tačiau bent jau kol kas laivų savininkus atbaido SGD rinkos neišmanymas, tiekėjų siekis pasirašyti ilgalaikius kontraktus, kai jie yra įpratę perkant tradicinį kurą kliautis momentiniais sandoriais. Tačiau didieji SGD tiekėjai jau domisi ir mažesnių apimčių tiekimu, bunkeriavimu. Taigi, laivų savininkams teks laužyti galvas, kokius laivus užsakyti - varomus įprastiniu kuru, tik SGD, ar galinčius naudoti abu, nors tai mažina laivo efektyvumą, kas yra itin svarbu", - sakė S. Maznicas.

"Svarbiausia - specialistų nuomonė"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras

Pirmiausia šis projektas turi būti analizuojamas vadovaujantis ne politiniais, o specialistų argumentais ir jų atlikta analize. Kai į tokius dalykus iš anksto pradeda kištis politikai, konstruktyvaus sprendimo tikėtis neverta. Žinau, kad praėjusią savaitę Savivaldybės specialistai diskutavo ir su Aplinkos ministerijos, ir su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistais dėl visų būtinų procedūrinių niuansų - detaliųjų planų, poveikio aplinkai vertinimo, teisės aktų suderinamumo.

Aišku, kad miestas pirmiausia turi žvelgti į tai, ar investicija didina jo patrauklumą, konkurencingumą. Mes girdime argumentus dėl projekto svarbos valstybei, terminų, kad jį reikia įgyvendinti kuo greičiau, nes paskui gali būti per vėlu įsitvirtinti rinkoje. Tačiau šis argumentas tikrai negali būti lemiamas. Juolab kad šiuo atveju, skirtingai nei kalbant apie didįjį SGD terminalą, čia dominuoja komercinis, o ne energetinio saugumo aspektas.

Bet kuriuo atveju man yra nepriimtinas joks išankstinis politinis "ne". Faktas, kad toks objektas gali atsirasti tik paisant Savivaldybės interesų, išgirstant ir vietos politikų argumentus, tačiau šioje vietoje tikrai negalima vadovautis kokiomis nors emocijomis ar nuoskaudomis dėl to, ką žadėjo ir padarė ar nepadarė centrinė valdžia, nes tai - ne argumentai. Kita vertus, tikrai negalima atmesti, kad artėjant Seimo rinkimams šis projektas gali tapti puikia "bačka", ant kurios užsilipus galima papolitikuoti.

"Vakarų ekspreso" žurnalisto kelionės į Švediją išlaidas padengė AB "Klaipėdos nafta". Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.