SGD kelyje į Latviją kliūčių netrūksta

Visgi SGD terminalą valdančios "Klaipėdos naftos" atstovai mato prošvaisčių, kad iki 2017-ųjų pavasario galiojantis monopolis pas kaimynus baigsis anksčiau. Pirmas žingsnis to link gali būti žengtas jau šiandien.

Mato skirtingai

Pasak "Klaipėdos naftos" SGD terminalo direktoriaus Tado Matulionio, 1997 m. privatizuojant "Latvijas Gaze" buvo įtvirtinta nuostata, kad 20 metų dujas Latvijos vartotojai galės pirkti tik iš šios bendrovės, o trečiosios šalys negali naudotis jos dujotiekiais.

"Remiantis privatizacijos sutartimi, "Latvijas gaze" monopolis anksčiau negu 2017 metų balandį gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu įmonės rinkos dalis sumažėja iki 50 procentų arba Latvijos energetikos rinka yra sujungiama su kitų Europos Šalių rinka, išskyrus Lietuvą, Estiją ir Suomiją. Tada tos sąlygos atrodė kaip nesunešiojamos geležinės kurpaitės, tačiau antroji išimtis taps realybe spalį užbaigus dujotiekį Klaipėda-Kiemėnai. Jis per mūsų terminalą Latviją sujungs su visa pasauline SGD rinka", - aiškino T. Matulionis.

Be to, šiandien, nors ir vėluodama beveik metus Latvijos Viešųjų paslaugų komisija pagaliau turėtų patvirtinti taisykles, kaip trečiosios šalys gali naudotis "Latvijas Gaze" infrastruktūra.

"Latvijas Gaze" iki šio leido Klaipėdos SGD tranzitą į Estiją, tačiau nesant taisyklių bet kada buvo galima apeliuoti, kad neva nėra laisvų pajėgumų, per vėlai kreiptasi ir taip toliau. Dabar viskas turėtų būti skelbiama iš anksto ir viešai. Aišku, žadamos taisyklės nėra tokios geros, kaip galiojančios Lietuvoje ir kitur Europos Sąjungoje, tačiau tai jau didelė pažanga", - sakė T. Matulionis.

Gali būti, jog būtent taip besikeičianti situacija paskatino bendrovę "Latvenergo" intensyviai domėtis galimybėmis per Klaipėdą įsigyti SGD.

"Vyrauja požiūris, kad jei "Latvenergo" įsigytų dujas Lietuvoje, ji neužsiimtų tiekimo veikla, o tik rūpintųsi savo nuosavybės atgabenimu pagal patvirtintas prieigos prie "Latvijas Gaze" infrastruktūros taisykles", - sakė "Klaipėdos naftos" SGD terminalo direktorius.

Visgi "Latvijas Gaze" valdybos vicepirmininkas Mario Numlmeieris (Mario Nullmeier) yra linkęs laikytis priešingos teisės aktų interpretacijos.

"Įstatyme aiškiai parašyta, kad "Latvijas Gaze" priklauso išimtinė teisė. Jei dujos yra perkamos užsienyje, bet suvartojamos Latvijoje, jas tiekti gali tik "Latvijas Gaze". Kitiems atvejams mes turime teisininkus", - sakė jis antradienį Lietuvos žurnalistams.

Saugykloje irgi nelengva

Atrodo, kad atsiradus poreikiui SGD dujoms iš Klaipėdos nebus itin lengva patekti ir į vienintelę Baltijos šalyse, Inčukalnyje, esančią "Latvijas Gaze" požeminę dujų saugyklą.

Jos vadovas Ivaras Sčerbickis (Ivar Scerbickis) tvirtina, kad ji šiuo metu yra visiškai išnaudojama, o prioritetas čia ir toliau bus teikiamas klientams, su kuriais pasirašytos ilgalaikės sutartys. Tad jei, pavyzdžiui, kontraktą su "Statoil" turinti Lietuvos bendrovė "Litgas" norėtų vasarą pirkti pigiau SGD ir laikyti jas Inčukalnyje, "Latvijos Gaze" esą kreiptųsi į esamus saugyklos naudotojus ir klaustų, ar jie nenori keisti sutartyse numatytų dujų kiekių.

"Saugyklos talpą galima didinti nuo dabartinių 4,47 milijardo kubinių metrų iki 5,5. Tačiau tam turi būti poreikis, o dabar dujų suvartojimas Baltijos šalyse nuolat tik mažėja. Savaime suprantama, kad tokios investicijos turėtų atsispindėti ir paslaugos tarife. Dabar jis tikrai yra mažiausias visoje ES", - teigė I. Sčerbickis.

Anot jo, saugyklos plėtra užtruktų penkerius šešerius metus.

Pasak T. Matulionio, galimybė naudotis Inčukalniu būtų naudinga ne tik dėl galimos ekonominės naudos "žaidžiant" kainų sezoniškumu, bet ir dėl to, kad SGD terminalas galėtų dirbti tolygiai, nes tai esą yra ekonomiškiau.

Dabar Lietuva Inčukalnyje gali laikyti tik iki 100 mln. kub. m dujų - tiek, kiek užtektų trims žiemos dienoms visiems buitiniams vartotojams.

Informacija

XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėjusi veikti Inčukalnio gamtinių dujų saugykla buvo pastatyta siekiant šia žaliava aprūpinti Latviją, Lietuvą, Estiją ir Rusijos Pskovo sritį. Tai trečia pagal dydį tokio pobūdžio saugykla pasaulyje. Čia dujos yra saugomos 700 m gylyje esančiame smiltainyje.
Didžiausi "Latvijas Gaze" akcininkai yra Vokietijos koncernas "E.ON" (47,23 proc.), "Gazprom" (34 proc.) bei antrinė Rusijos valstybinės naftos milžinės "Rosneft" įmonė "Itera Latvija" (16 proc.).

Žurnalisto kelionės išlaidas į Latviją apmokėjo AB "Klaipėdos nafta". Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.