KT pradeda aiškintis, ar teisėtas SGD terminalas

Byla nagrinėjama pagal trijų pareiškėjų - Seimo narių grupės, Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo - prašymus.

30 Seimo narių, daugiausia socialdemokratų, į KT kreipėsi dar 2012 m. lapkričio 14 d. Jie ginčijo SGD terminalo įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatas, pagal kurias įgyvendinti šį projektą be konkurso paskirta valstybės kontroliuojama AB „Klaipėdos nafta“.

Taip pat Seimo narių grupė mano, kad Konstitucijos neatitinka SGD terminalo įstatymo nuostata, įtvirtinusi vadinamąjį SGD terminalo priedą - gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalį, kurią sudaro terminalo, infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos, kurios įskaičiuojamos į dujų kainą ir perkeliamos visiems gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams. Pareiškėjų nuomone, taip ribojamos naudotojų nuosavybės teisės, kurias garantuoja Konstitucija.

Gamtinių dujų rinkos dalyvių lėšų nusavinimu Seimo nariai laiko ir įstatyme įtvirtintą vadinamąją 25 proc. taisyklę, pagal kurią įmonės privalo įsigyti bent 25 proc. per SGD terminalą importuojamų dujų, neatsižvelgdamos į šio įsigijimo sąlygas ir ekonominį pagrįstumą.

Nuostatą dėl terminalo kainos apskaitymo visiems vartotojams prašo išaiškinti ir teismai, nagrinėję AB „Achema“ ir AB „Amber Grid“ ginčą dėl šio mokesčio bei AB „Achema“ reikalavimą panaikinti du Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimus, kuriais nustatytas tarifas už 1 tūkst. kub. m dujų, skirtas SGD terminalo statybai kompensuoti, ir konkreti suma, kuri šiam tikslui turi būti surinkta 2013 m. „Achema“ šios „rinkliavos“ nemokėjo, todėl teismai yra areštavę apie 11,8 mln. eurų vertės įmonės turto. „Achema“ šios „rinkliavos“ nemokėjo, todėl teismai yra areštavę apie 11,8 mln. eurų vertės įmonės turto.

Daug vandens nutekėjo, kol KT prisiruošė nagrinėti SGD terminalo projekto teisėtumą ir atitiktį Konstitucijai. „Independence“ jau stovi prie Kiaulės nugaros. Vadinamoji 25 proc. taisyklė panaikinta dar 2013 m. birželio mėn., kai Europos Komisija vykdė tyrimą pagal „Achemos“ ir kitų bendrovių skundus. Tačiau Vyriausybė sugalvojo kitą būdą, kaip priversti kompensuoti SGD terminalo statybos sąnaudas elektros ir šilumos vartotojus.

Šią savaitę speciali Vilniaus miesto savivaldybėje sudaryta darbo grupė paskelbė, kad dėl privalomo dujų pirkimo iš SGD terminalo vilniečiai turi gerokai brangiau mokėti už šilumą, nei galėtų. Mat „Vilniaus energija“ įpareigota du trečdalius reikalingo dujų kiekio pirkti iš SGD terminalo. Šios dujos dabar yra maždaug 16,6 proc. brangesnės nei biržoje ir 35,7 proc. brangesnės nei „Gazprom“ dujos, perkamos iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“.

SGD terminalas buvo statomas už skolintas lėšas. Jo infrastruktūros įrengimo kaina - 101,4 mln. eurų. Už SGD laivo su įgula nuomą bei jo priežiūros paslaugas „Klaipėdos nafta“ per dieną moka po 150 tūkst. eurų, per 10 metų bus sumokėta apie 538,7 mln. eurų. Tada laivą „Independence“ bus galima išsipirkti, tačiau kiek tai gali kainuoti, nuo visuomenės iki šiol slepiama.

Artūras SKARDŽIUS, Seimo Energetikos komisijos narys:

Jeigu Konstitucinis Teismas išsiaiškins, kad SGD projekto atveju buvo pažeista Konstitucija, tai bus tik gera pamoka ateičiai, kad ir įstatymų leidžiamoji, ir vykdomoji valdžia žinotų, kad negalima statyti vežimo prieš arklį: nors ir labai reikia įsigyti daiktą, iš pradžių vis tiek turi būti teisinis reglamentavimas, skaidrios procedūros, tarptautiniai konkursai ir t.t.

Niekas nebūtų pasikeitę, jeigu KT būtų anksčiau ėmęsis šio klausimo, kol terminalas dar nebuvo pastatytas. Kadangi Arvydo Sekmoko ir Andriaus Kubiliaus tandemo kredo buvo viską padaryti neatšaukiamai, dar 2012 m. pasirašytos visos tarptautinės sutartys, ir jos neatšaukiamos. Turėsime tą didelį ir brangų laivą 10 metų, džiaugsimės, kad esame saugesni ir visi mokėsime už jį.

Bet ką darysime po 10 metų pasibaigus laivo nuomai, kai galėsime jį išsipirkti? Įsivaizduokite, už nuomą sumokėję kaip už du laivus, galėsime susimokėti dar ir trečiąkart! Galėjome už tuos pačius pinigus įsigyti ne tik terminalą, bet ir „Mistralį“, kurio Prancūzija Rusijai nepardavė - plaukiotų jis dabar po Baltijos jūrą, ir būtų mums dar saugiau.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“