Klaipėdos SGD terminalo lūžio metai – ką žada 2020-ieji?

Tomis dienomis, kai naująja jungtimi tarp Estijos ir Suomijos buvo įmanoma perduoti ženklesnius dujų kiekius iš Baltijos šalių, Suomijos biržoje gamtinių dujų kaina pradėdavo svyruoti ir kartais mažėdavo net 5 eurais už MWh, lyginant su diena, kai „Balticonnector“ pajėgumai dujų transportavimui į Suomiją nebuvo prieinami. 2019 m. Suomijos gamtinių dujų biržoje kaina iki rinkos liberalizavimo ir jungties atidarymo Europos gamtinių dujų biržos indeksą dažnai viršydavo net 8 eurus už MWh.

Lietuvoje dujas už konkurencingą kainą perkame jau penkerius metus. 2019-aisiais efektyvi Klaipėdos SGD terminalo veikla užtikrino mažesnę gamtinių dujų kainą visiems Lietuvos vartotojams ir sukūrė naudą, kuri yra didesnė nei terminalo išlaikymo kaštai. Vien 2019 metų pirmojo pusmečio duomenimis buitiniai vartotojai už dujas Lietuvoje mokėjo 30 proc. mažesnę kainą nei Europos Sąjungos vidurkis. Žinant į nuo terminalo veikimo pradžios už biržos kainas į Lietuvą importuojamų dujų kiekius ir tai, jog su terminalo išlaikymu susijusios sąnaudos kainą Lietuvos vartotojams padidina tik apie 3 eurus už MWh, tikėtina, kad šiemet terminalo kuriama nauda viršys metinius terminalo išlaikymo kaštus.

Vertinant 2019 m. skaičiai yra iškalbingi: praėjusiais metais SGD terminalo veiklos apimtis padvigubėjo – Klaipėdoje priimtas 51 krovinys, išdujinta beveik 20 TWh dujų. Dar daugiau – dėl palankios situacijos tarptautinėse dujų rinkose, be valstybės pagalbos ar subsidijų, padvigubėjo SGD terminalo naudotojų ratas, kurį šiuo metu sudaro trys Lietuvos ir dvi Estijos bendrovės. Pernai Klaipėdos SGD terminalas įtvirtino ir savo tarptautinę svarbą: Lietuva į Latviją vamzdynais transportavo daugiausia dujų per visą istoriją, o per pastaruosius kelerius metus jų srautas augo dešimt kartų. Į Latviją ir Estiją pernai perduota beveik 6 TWh dujų – 2,6 karto daugiau dujų nei ankstesniais metais.

2019 metai buvo svarbūs ir tuo, kad pakloti pamatai Lietuvai įsitvirtinti regioniniu SGD vertės grandinės centru, kurio kuriamą finansinę naudą gauna ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir kitos, nuo monopolininko keliamų sąlygų priklausomos Baltijos jūros regiono šalys. Įskaitant dujų rinką liberalizavusią Suomiją.

Ką dar atneš 2020-ieji? 2019 m. rezultatai ir rinkos reguliuojamas regioninis kontekstas lemia tai, kad viena iš svarbiausių KN krypčių šiemet bus siekti dar naudingesnio šaliai sąnaudų paskirstymo tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių gamtinių dujų vartotojų. Siekiant išlaikyti terminalą kaip konkurencingą dujų importo tašką, išdujinimo tarifo didinimo potencialas yra ribotas, bet neišsemtas. Jau pasiūlyta beveik tris kartus padidinti išdujinimo tarifą (jis aktualus ir Latvijos bei Estijos kryptimis transportuojamoms SGD) – tai turėtų iki 2 mln. eurų padidinti pajamas, gaunamas iš kaimyninių šalių gamtinių dujų vartotojų, kuriomis būtų mažinama saugumo dedamoji Lietuvos vartotojams. Taip pat  matome galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie atvertų galimybes prie SGD saugumo dedamąją mažinančių terminalo veiklos pajamų pridėti dar ženklesnes ir tvaresnes pajamas iš užsienio šalių kompanijų, besinaudojančių Klaipėdos SGD terminalu. Preliminariais skaičiavimais, išlaikant 2019 metais pasiektas veiklos apimtis, sąžiningiau paskirstant sąnaudas bei dramatiškai nesikeičiant situacijai dujų rinkose, sutaupymai leistų ne tik padengti saugumo dedamąją dujų kainoje, bet ir generuoti papildomą naudą KN akcininkams – valstybei ir kitiems bendrovės akcijų savininkams.

Lietuvos gamtinių dujų naudotojai konkrečią ir apčiuopiamą naudą pajus jau šiemet – skaičiuojama, kad buitiniai vartotojai už dujas mokės iki 22 proc. mažiau dėl per kelerius pastaruosius metus priimtų ilgalaikį poveikį turinčių sprendimų: apsisprendus terminalą turėti iki 2044 m., 2019 m. pabaigoje sumažinus saugumo dedamąją bei gamtinių dujų skirstymo kainas, taip pat atsižvelgiant į prognozuojamą išliksiančią palankią dujų kainą. Vien saugumo dedamosios mažėjimas, palyginus su iki 2020 metų galiojusia saugumo dedamąja, gamtinių dujų vartotojams per metus leis sutaupyti kiek daugiau nei 36 mln. eurų. O juk terminalo naudą vartotojai gavo dar anksčiau.

2020-aisiais KN susitelks į įsibėgėjusį ilgalaikį SGD tiekimo užtikrinimo uždavinio įgyvendinimą. Europos Komisija, Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė bei KN įtvirtino tikslą SGD terminalo veiklą tęsti ir po 2024 metų. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasaulinio lygmens analitikų prognozes dėl gamtinių dujų poreikio augimo Europoje. Į gamtines dujas atsigręžta dėl intensyviai vykstančio energijos išteklių diversifikavimo, taip pat į globalinio atšilimo kontekste atsiradusią būtinybę ieškoti mažiau taršių energijos ir kuro rūšių. Suvokiama, jog kai kuriuose sektoriuose – jūriniame, sunkiojo kelių transporto ir pan. – įgyvendinti griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus be gamtinių dujų, įskaitant SGD, alternatyvų paprasčiausiai nėra. Iš esmės dėl to gamtinėms dujoms itin svarbus vaidmuo suteikiamas ir Europos žaliajame kurse (European Green Deal), siekiant globalaus taršos mažinimo tikslo – iki 2030 metų perpus sumažinti šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimą į atmosferą. Prie šio tikslo prisidėsime siekdami pakeisti dyzelį jūriniame ir sunkiajame kelių transporte: šiemet Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje darbą pradės Lenkijos naftos ir dujų bendrovė PGNiG, kuri, tikimės, suaktyvins KN pradėtą darbą vystant mažos apimties SGD tiekimo rinką Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Ateinantys metai atneš dar ne vieną strateginę galimybę visu pajėgumu įveiklinti Klaipėdos SGD terminalą. Jau pradėtas tiesti dujotiekis su Lenkija GIPL taps svarbia grandimi, sujungsiančia Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija ir visa žemynine Europa, įskaitant tokias šalis, kaip Ukraina. Terminalo suteikiamas tiekimo lankstumas, kainų skaidrumas ir nepriklausomybė nuo vieno tiekėjo tampa svarbiais veiksniais visam regionui.