"Klaipėdos nafta" - SGD revoliucijos pirmosiose eilėse

Tiesa, kartais įsibėgėjus darbams lyg ir pamirštama, dėl kokios priežasties Lietuva nėrė į besiplečiančią SGD industriją. Apie pasiekimus, nuveiktus darbus ir ateitį šioje dinamiškoje srityje šnekamės su AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalo direktoriumi Tadu Matulioniu.

Spalis gan simboliškas mėnuo KN - 2014-ųjų spalio 27-ąją į Klaipėdos uostą įplaukė SGD terminalo laivas-saugykla "Independence", o šiemet, tą pačią dieną, oficialiai atidaroma SGD paskirstymo stotis. Kaip vertinate prabėgusius 3 terminalo veiklos metus ir kokius pasiekimus įvardytumėte svariausiais?

Šis laikotarpis yra geras siekiant apibendrinti rezultatus - ir SGD infrastruktūroje kalendoriniai metai skaičiuojami nuo spalio iki spalio, kad į juos tilptų šiai rinkai svarbiausias šaltasis sezonas.

Rugsėjo pabaigoje pažymėjome trečiuosius "Independence" eksploatacijos metus. Ne paslaptis, jog 2015-ieji buvo įsivažiavimo metai, gamtinės dujos į rinką buvo tiekiamos siekiant užtikrinti energetinį saugumą. Jau tada turėjome pirkėjų iš Estijos, kurie įsigijo pirmus kiekius dujų iš Lietuvos.

2016-aisiais metais situacija kardinaliai pasikeitė. Iki tol didieji Lietuvos gamtinių dujų pirkėjai turėjo vadinamuosius "pirk arba mokėk" kontraktus su iki tol monopolininku buvusiu tiekėju, tačiau tos sutartys baigėsi ir klientai įgijo galimybę sudaryti savo dujų tiekimo portfelius. Terminalu pradėjo naudotis visi pagrindiniai Lietuvos dujų naudotojai - "Litgas", "Lietuvos dujų tiekimas", Achemos grupė. Tiesa, tuo metu buvo vienas dujų tiekėjas - "Statoil", tačiau pernai į rinką pateikėme reikšmingą dujų kiekį - maždaug pusę visų suvartojamų Lietuvoje. Daugiausia dujos tiektos Lietuvos rinkai, tačiau iš Lietuvos dujas toliau importavo ir estai.

2017-ieji terminalo veiklai itin reikšmingi dėl pokyčių ir naujų pasiekimų. Šiemet pradėjome teikti komercinę SGD perkrovimo į mažesnius dujovežius paslaugą. Jais dujomis aprūpinami mažieji ir vidutiniai SGD terminalai Baltijos jūros regiono šalyse. Paslaugas gavo tokie stambūs klientai kaip pagrindinis Skandinavijos SGD tiekėjas "Skangas", o nuo rudens į mažuosius dujovežius dujas pradėjo priimti ir vienas didžiausių pasaulyje SGD prekybininkų "Shell".

Labai svarbus ir lauktas įvykis dujų rinkoje, kad Latvijos gamtinių dujų rinka buvo liberalizuota ir baigėsi 20 metų galiojusi "Latvijas gaze" išimtinė teisė tiekti dujas į Latvijos rinką. Šiemet vasarą Lietuvos prekybininkai pasinaudodami sukaupta patirtimi ir savo pozicijomis SGD pradėjo tiekti pagrindiniams Latvijos vartotojams, o dalis dujų saugoma Inčukalnio saugykloje, iš kurios vartotojai bus aprūpinami žiemą.

Negalima pamiršti to, kad šiemet sulaukėme gerokai daugiau ir įvairesnių, pasaulyje plačiai žinomų tiekėjų. Tą lėmė galimybė patiems klientams rinktis, su kuriuo tiekėju sudaryti sutartis ir iš ko gauti dujas. Tiekėjų įvairovė auga, nes pasaulyje auga naujos dujų skystinimo gamyklos, pokyčių įnešė ir JAV, Australijoje bei kitur įvykusi skalūnų revoliucija. Šie metai parodė, jog mūsų klientai moka dirbti tarptautinėje rinkoje ir atsivežė JAV bendrovių "Koch Supply &Trading", JAV SGD pionierių bendrovės "Cheniere" krovinius. Kroviniai keliavo ir iš kitur - Ispanijos, Nigerijos, Trinidado ir panašiai.

Kartais komentuojant terminalo veiklą susidaro įspūdis, jog pamirštama, dėl ko jis Lietuvoje atsirado. Kokius tikslus sau kėlėte ir ar juos pavyko įgyvendinti?

Turbūt reikėtų prisiminti dar prieš viską keltus du tikslus. Pirmiausia siekta, jog būtų užtikrintas energetinis saugumas, kad nepriklausomai nuo to, kas nutiktų tuo metu vieninteliam dujas tiekusiam vamzdžiui, Lietuvos vartotojams būtų užtikrintas dujų tiekimas. Antra, visiems importuotojams norėjome suteikti galimybę patiems rinktis tiekėją geriausiomis įmanomomis sąlygomis.

GALIMYBĖS. AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalo direktoriaus Tado Matulionio manymu, SGD paskirstymo stoties atidarymas atveria naujų verslo galimybių Lietuvos bendrovėms. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Dėl pirmojo tikslo abejonių nekyla - terminalas veikia patikimai, dabar turime du dujų tiekimo šaltinius. Maža to, užtikrintumas ne tik Lietuvai, tačiau ir visoms Baltijos šalims. Visi Lietuvos dujų importuotojai pasinaudojo galimybe sudaryti portfelius ir išsirinkti dujų šaltinį už geriausią kainą. Šiuo metu matome procesą, jog tos bendrovės jau eina ir į gretimas rinkas bei dujas pradeda tiekti kaimyninėms valstybėms.

Galutiniam dujų vartotojui turbūt svarbiausia, kad nuo terminalo atsiradimo Baltijos rinkose esančios dujų kainos pradėjo koreliuoti su pasaulinėmis kainomis. Ne paslaptis, jog iki terminalo atsiradimo kainų kreivėms judant žemyn mūsų šalyse kainos stovėjo vietoje arba judėdavo net priešinga kryptimi. Dabar turime absoliučią kainų koreliaciją ir istoriškai žemiausias dujų kainas Lietuvoje.

Kitas aspektas - SGD rinkoje jaučiama arši konkurencija. Tai - didelis skirtumas nuo vamzdžiu tiekiamų dujų, mat dabar jų neįmanoma parduoti aukštesne kaina nei siūlo kiti tiekėjai. Terminalas anksčiau monopoliniam tiekėjui "uždėjo" kainos lubas.

Šios savaitės pabaigoje oficialiai pristatoma SGD paskirstymo stotis. Kas tai per projektas ir kokią naudą jis neš Lietuvai?

Šiuo metu vis dar vyksta bandomoji stoties eksploatacija - sistemos bandomos ir testuojamos. Tikimės, jog per porą mėnesių spėsime baigti darbus ir galėsime konstatuoti, jog stotis visiškai paruošta ir yra pasiruošusi tiekti dujas klientams.

Svarbu pažymėti, jog kitaip nei didysis SGD terminalas, paskirstymo stotis yra komercinė ir valstybės neremiama KN investicija.

Lietuvos ir aplinkinių šalių rinkoms šios stoties atsiradimas atneša kelis privlaumus. Pirmą kartą istorijoje turėsime galimybę SGD aprūpinti prie perdavimo tinklų neprijungtus vartotojus. Tokių miestų yra ir Lietuvoje, pavyzdžiui - Druskininkai. Taip pat švariausią kurą savo pramonės procese naudoti aktyviai nori prie tinklų neprisijungusios bendrovės.

Panaši situacija Latvijoje bei Estijoje, o ypač - Šiaurės Rytų Lenkijoje, kur visiškai nėra dujų perdavimo tinklo, tačiau įsikūrę nemaži miestai kaip Augustavas, stambios pramonės bendrovės. Tiesa, ten yra nedideli paskirstymo tinklai, tačiau jie aptarnaujami autodujovežiais atvežamomis dujomis, iš kurių vietinėse išdujinimo stotelėse dujos paruošiamos ir patiekiamos vartotojams.

Turbūt neatsitiktinai per kelias praėjusias savaites pirmieji bendrovės DUON dujovežiai iš SGD paskirstymo stoties iškeliavo būtent į tą regioną. Tai pirmas kontraktas, tačiau itin svarbus, mat minėta bendrovė - pirmaujanti dujų tiekimo dujovežiais bendrovė Lenkijoje.

Kita rinka, į kurią stipriai sutelkėme dėmesį, - SGD tiekimas laivams kaip švaresnio kuro alternatyva. Tam yra priežasčių - nuo 2015 metų Baltijos ir Šiaurės jūrose, Lamanšo sąsiauryje buvo sugriežtinti sieros išmetimo iš laivų reikalavimai. Tai laivybos bendroves verčia atsisakyti itin taršaus mazuto bei jūrinės alyvos ir ieškoti švaresnių alternatyvų. Būtent SGD yra švariausia alternatyva.

Maža to, Tarptautinė jūrų organizacija analogiškus reikalavimus nuo 2020 metų įveda visuose pasaulio vandenynuose. Tai daug lemiantis sprendimas, mat matome vis daugiau bendrovių, kurios nusprendė statyti laivus su SGD varomais varikliais, taip pat matome laivų konvertavimo variklius pritaikant prie šios kuro rūšies. Tokių pavyzdžių jau turime - pavyzdžiui, milžiniškas estų "Tallink" bendrovės keltas "Megastar" jau dabar varomas tik SGD.

Labai svarbu, jog SGD pristatymas dujovežiais yra greičiausias ir mažiausiai investicijų reikalaujantis būdas bet kuriame Baltijos jūros regiono šalies uoste. Tad tikimės, jog ši rinka artimiausiais metais itin sparčiai augs.

Panašu, jog KN šioje srityje nėra pasyvi stebėtoja. Bendrovė neseniai paskelbė prisidedanti prie iniciatyvos kurti SGD varomą lokomotyvą. Kur dar būtų galima panaudoti SGD paskirstymo stoties pajėgumus ir kaip prisidedate prie šios plėtros?

Išties, sunkusis transportas yra viena perspektyviausių sričių. Matome itin didelį sunkiojo kelių transporto gamintojų suaktyvėjimą - vis dažniau siūlomi įsigyti SGD varomi vilkikai. Naujos kartos vilkikus jau pristatė IVECO, "Scania", "Volvo". Matome ir girdime apie Europoje esančių bendrovių iniciatyvas pereiti prie SGD varomo transporto, taip pat ir Europos Sąjunga bei Komisija rengia iniciatyvas kurti tokiais degalais galinčių aprūpinti degalinių tinklą.

Tai viena iš sričių, kur ir patys aktyviai stengiamės, siekiame išeiti iš vadinamojo vištos ir kiaušinio rato, mat norint paskatos vartojimui būtina užtikrinti ir pasiūlą. Ši, dar ganėtinai nauja, kuro rūšis, panašu, bus patraukli, o tai reiškia, jog atsiveria ir naujos galimybės Lietuvos verslui užimti naujas pozicijas.

Šnekant apie naudą neretai pasigirsta priekaištai, jog SGD paskirstymo stoties veikla miestui gali kelti pavojų ir atnešti kitokių nemalonumų. Kiek tiesos yra šiuose žodžiuose?

Reikėtų pažymėti, jog paskirstymo stotis įkurta jau veikiančio Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje, kur naftos produktų krovos veikla patikimai vykdoma daugiau nei penkis dešimtmečius. Nuo bendrovės veiklos pradžios viena svarbiausių krypčių yra saugi terminalų eksploatacija. Pažymėtina, jog SGD, kaip technologija bei vykdomos operacijos iš visų energetikos sričių labiausiai pasižymi ypatingu dėmesiu saugumui - nuo technologinės įrangos iki perkrovos darbų. Tai viena iš priežasčių, kodėl per 50 SGD rinkos egzistavimo metų apsieita be jokių didesnių incidentų visame pasaulyje. Patikimumą SGD gabenimo keliuose įrodė kitos šalys, kurios jau ne vienerius metus naudoja SGD kaip antžeminio transporto kurą. Pavyzdžiui, tokiomis autocisternomis, kurios važiuoja iš mūsų paskirstymo stoties, Stokholmo senamiestyje užpildomos keleivinių keltų kuro talpyklos. SGD autocisternos važiuoja siauromis senamiesčio gatvelėmis, o Švedijoje veikiančios saugos institucijos ir gyventojai jau senai įsitikino, jog tai visiškai saugi technologija ir saugios operacijos. Esu įsitikinęs, jog tokį pat saugumą ir dėmesį pademonstruosime ir Klaipėdoje.