"Žuvėdrai" sparnus nukirto ir verslas, ir politika

Viešai eskaluojami teiginiai, kad tai - kone keliolikos metų senumo sunkiai ištaisomos klaidos, nėra visiška tiesa. Žalia šviesa tam, kad buvusioje "Žuvėdros" stovyklavietėje galėtų atsirasti gyvenamieji namai, uždegta ne taip jau ir seniai - 2007 metais, kai buvo patvirtintas Bendrasis miesto planas.

Sustabdys?

"Renkame visus reikalingus dokumentus ir sieksime, kad būtų atnaujinta baudžiamoji byla dėl įmonės "Miško verslas", kuriai ir buvo perleista stovyklavietė "Žuvėdra", neskaidraus įsteigimo. Prieš 5-6 metus tokia byla buvo inicijuota, bet tuomet Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas ėjęs Stanislovas Stulpinas ją paslaptingai nutraukė", - ryžtingai kalbėjo visuomenininkė Jolanta Norkienė.

Nupūsti dulkes nuo ganėtinai senų įvykių ir juo labiau išvynioti painų įvykių kamuolį bei surasti tikrąją tiesą gali būti neįveikiama užduotis net ir patiems aršiausiems valstybinės žemės gynėjams. Tačiau visuomenininkai įsitikinę, kad jie bent gali sustabdyti planuojamą gyvenamųjų namų statybą buvusios stovyklos "Žuvėdra" teritorijoje.

"Visa ši istorija yra puikus pavyzdys, kaip valstybinė žemė patyliukais pereina į privačias rankas. O mūsų siekis - kad pajūrio zona būtų prieinama visiems", - sakė J. Norkienė.

Tuo metu bendrovės "Kopų žuvėdra" vadovė Jolanta Gervaitienė kalba, kad buvusios stovyklavietės savininkai kaip tik nori skaidrumo - dėl to ir rengia naują detalųjį planą. Esą būtų galima pasekti Lietuvoje paplitusiais pavyzdžiais - pastatyti neva vasarnamius, o iš tikrųjų tai būtų gyvenamieji namai.

"Galvojantieji, kad ta stovyklavietė yra aukso puodas, klysta. Mokesčių per metus sumokame kur kas daugiau nei gauname pajamų. Patenkinti žmonių pageidavimų ir palikti toje vietoje stovyklavietės negalime dėl paprasčiausios priežasties - vien iš to neįmanoma išsilaikyti", - bandė situaciją paaiškinti J. Gervaitienė.

Pasipriešinimas

"Šita stovykla buvo privatizuota kartu su viena didele Klaipėdos įmone. Tokių objektų Lietuvoje buvo daug. Tai įvyko Vytauto Landsbergio laikais ir niekas tuomet nežiūrėdavo - turi įmonė stovyklą ar poilsinę, būdavo privatizuojama ir tiek. Įvyko kaip įvyko, tegul istorija dabar jau teisia šituos dalykus", - kalbėjo vicemeras Artūras Šulcas praėjusių metų spalį vykusiame miesto Tarybos posėdyje, kuriame, be kita ko, buvo sprendžiama dėl sklypo Pamario g. 11 detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo.

Daugelis opozicijos atstovų tuomet pasisakė prieš bet kokią galimybę, kad vietoje stovyklos išdygtų gyvenamųjų namų kvartalas, bet koncepcijai visgi buvo pritarta.
Tam, kad pajūryje atsirastų dar vienas prestižinis gyvenamųjų namų kvartalas, dabar įnirtingai priešinasi ir saujelė aktyvių klaipėdiečių.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad priešpaskutinę praėjusių metų dieną Girulių bibliotekoje vykęs buvusios stovyklos "Žuvėdra" teritorijos detaliojo plano viešasis svarstymas su visuomene labiau priminė piketą. Visuomenininkai į svarstymą susirinko nešini plakatais ir reikalavo grąžinti pajūrį vaikams.

"Neleiskime sunaikinti dar vieno pajūrio kampelio, paverčiant jį tik saujelės pateptųjų mėgavimosi ir gyvenimo objektu", - ragino visuomenininkai ir tikino, kad "Žuvėdros" teritorijos laukia toks pat likimas, kaip ir Skautų gatvės - teoriškai teigiama, kad ji pasiekiama visiems mirtingiesiems, bet realiai taip nėra.

Iš dviejų blogybių - mažesnė?

Architektė Vida Mureikienė, kuri ir pristatė naujuosius detaliojo plano sprendinius, bandė įtikinti susirinkusiuosius, kad naujasis variantas yra kaip tik palankesnis visuomenei, nes numatomas ir kelio servitutas, ir kur kas mažesnis užstatymo tankis.
"Jei bus nepritarta šitam detaliajam planui, liks galioti 2001 metais  Tarybos jau patvirtintas detalusis planas, kuriame, be kita ko, yra numatyta galimybė plėsti sklypą ir nėra servituto. Suformuotame sklype yra numatyta privačių vasarnamių ir rekreacinių pastatų statyba. Be to, nebuvo apibrėžta, ką daryti su želdiniais, taigi būtų galima viską švariai iškirsti", - prieš dešimtmetį patvirtintą detalųjį planą priminė V. Mureikienė.
Dabar, pasak jos, detaliuoju planu dalyje sklypo numatyta gyvenamųjų namų statyba, tačiau žadama palikti ir rekreacinę zoną, kuri turėtų būti prieinama ir visuomenei. Be to, siūloma griežtai apriboti teritoriją ir nepalikti galimybės plėstis parko sąskaita. Architektė užsiminė, kad net yra atlikta visų medžių inventorizacija.

"Iš dviejų blogybių siūlau pasirinkti geresnę. Jei jūs manęs klausiate kaip pilietės, ką aš manau apie stovyklos sunaikinimą, galiu jums atsakyti, kad jau yra labai pavėluota. Tokius klausimus reikėjo kelti tada, kai stovykloje stovintys pastatai buvo parduoti aukcione. Dabar tai jau yra privati nuosavybė. Savininkai prieš dešimt metų pasidarė detalųjį planą ir stovyklos nebeliko", - architektė tuomet bandė paprotinti karingai nusiteikusius visuomenės atstovus.

Nuo ko viskas prasidėjo

Stovyklos "Žuvėdra" sunaikinimo istorija siekia įmonės "Miško verslas" įkūrimo skandalą. Ši istorija ne kartą spaudoje buvo priminta 2006 metais, kai savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę buvo bandoma apkaltinti neskaidriu savivaldybės valdomos bendrovės "Klaipėdos dekoratyviniai augalai" akcijų paketo pardavimu.

Priminsime, kad 1997 m. 100 proc. UAB "Klaipėdos dekoratyviniai augalai" akcijų valdžiusi Klaipėdos savivaldybė jos turtą įnešė į bendrą Lietuvos ir Danijos bendrovę "Miško verslas". Tais pačiais metais "Klaipėdos dekoratyviniai augalai" buvo pradėti likviduoti. 2004 m. pakeistas likvidatorius savivaldybę informavo, kad ši bendrovė yra įsiskolinusi 300 tūkst. litų, ir kartu pareiškė, kad "Dekoratyvinius augalus" pageidauja pirkti vienas iš likusių dviejų "Miško verslo" akcininkų - UAB "Eurovesta". Jai ir buvo leista įsigyti akcijas už 5 mln. litų.

Tuomet žibalo į ugnį įpylė įmonė "Geležies laužas", kuri esą už "Dekoratyvinius augalus" siūlė 17 mln. litų. Dėl šios istorijos J. Simonavičiūtė beveik trejus metus turėjo minti teismų slenksčius ir įrodinėti, kad valstybė dėl jos kaltės neprarado kone 12 mln. litų.
2008 m. spalį J. Simonavičiūtė buvo išteisinta. Teisme konstatuota, kad realus bendrovės "Geležies laužas" pasiūlymas savivaldybei nebuvo pateiktas, bendrovė tiesiog domėjosi akcijų įsigijimo galimybe. Be to, esą finansinė "Geležies laužo" ataskaita rodė, kad bendrovė akcijų įpirkti nebuvo pajėgi. Anot teismo, pirmenybė įsigyti akcijas yra teikiama bendraturčiams, o "Eurovesta" buvo "Miško verslo" akcininkė.

Taigi teismas konstatavo, kad bendrovė "Eurovesta" teisėtai už 5 mln. litų įsigijo "Dekoratyvinių augalų" akcijas ir kartu įgijo teisę laisvai disponuoti vertingais sklypais prestižinėse uostamiesčio vietose - "Žuvėdros" stovykla Giruliuose (8,34 ha šalia jūros), medelyno teritorija su pastatais Labrenciškėse (39,9 ha) bei sklypu ir šešiais pastatais Kretingos gatvėje, šalia Danės upės (7,5 ha).

Tuomet buvo skelbiama, kad be "Eurovestos", "Miško verslo" akcijų dar turi danai. Teigta, kad nuo Klaipėdos savivaldybės likusią dalį "Miško verslo" akcijų (66 proc.) įsigiję privatūs asmenys už jas nesumokėjo, bet niekas negalėjo įrodyti, kad taip buvo padaryta. Savivaldybei siekiant susigrąžinti prarastą turtą, dėl dokumentų klastojimo ir kitų pažeidimų buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos, tačiau prarasto turto taip ir nepavyko susigrąžinti.

Valdo užsieniečiai?

Registrų centro pateikiamais duomenimis, 2010 m. "Eurovestos" akcininkai buvo Rimandas Stonys (12,5 proc.), Sigitas Paulauskas (25 proc.), Rima Stonienė (12,5 proc.), Vidas Jelinskas (25 proc.) ir Adolfas Ginaitis (25 proc.).

"Kopų žuvėdrą" valdžiusi UAB "Miško verslas" (akcininkai UAB "Baltijos investicija" ir Panamos kompanija "JARGUS CORPORATION") buvo išregistruota 2010 m. Tuo pačiu metu gimė trys įmonės - "Labrenciškės investicija", "Danės kranto investicija", "Kopų žuvėdros investicija".

"Jie paprasčiausiai sumažino įstatinį kapitalą, o įmonę išregistravo, kad apsaugotų turtą, be to, jį ir suskaidė", - mechanizmą aiškino buhaltere dirbanti J. Norkienė.

Tačiau bendrovės "Kopų žuvėdra" direktorė J. Gervaitienė tikina, kad viskas yra daug paprasčiau - esą akcininkai tiesiog atsidalijo objektus ir tiek. Esą vietoje "Miško verslo" tiesiog buvo įsteigtos antrinės įmonės, kad būtų atskirtos veiklos. Tačiau kas yra šių antrinių įmonių akcininkai arba bent "Kopų žuvėdros investicijos" akcininkas, ji tikino nežinanti, nors įmonei "Kopų žuvėdra" vadovauja nuo pat 2007 m.

Registrų centro pateikiamais duomenimis, UAB "Labrenciškės investicija" akcijas valdo Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė "HAVERFIELD SERVICES LTD". Vienintelis UAB "Danės kranto investicija" akcininkas - Šveicarijoje veikianti "HR&R HOLDING SA". "Kopų žuvėdros investicijos" akcijos priklauso "Baltijos investicijai".

Buvusios stovyklavietės teritorija iki 2089 m. yra išnuomota bendrovei "Kopų žuvėdra". Pasak šios įmonės vadovybės, sutartis atnaujinta 2007 m., žemė išnuomota rekreacijai. Tad esą dėl to dabar ir keičiamas detalusis planas, kad nereikėtų apgaudinėti žmonių - neva pastatyti gyvenamųjų namų kvartalą ir apsimetinėti, jog tai tėra vasarnamiai.

"Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, kaip elgiamasi panašiais atvejais. Pavyzdžiui, Palangoje Birutės parke visi nusipirko vilas, kurios po kurio laiko stebuklingai virto gyvenamaisiais namais", - pasakojo J. Gervaitienė.

Žemė - visuomenės

"Tai yra valstybinė žemė, ir ji priklauso mums visiems. Kodėl žmonės, įsigiję akcijas, įsivaizduoja, kad įsigijo valstybinę žemę?" - stebisi J. Norkienė.

Ji primena, kad Žemės įstatymo 6 str. nurodoma, jog "savivaldybės Taryba arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės Taryba priima sprendimą dėl šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo".

"Taip, žemė išnuomota, bet rekreacijai, o ne gyvenamųjų namų statybai. Jei nameliai yra privatizuoti - tegul juos išsiveža, o žemė mūsų. Juk ir Žemės įstatyme yra nurodyta, kad valstybinė žemė gali būti nuomojama  ekonomiškai proporcingai to pastato, kuris stovi ant žemės, eksploatavimo laikui. Turbūt niekas neleis sumeluoti, kokios būklės yra tie mediniai stovyklavietėje esantys nameliai - seniai supuvę ir supeliję", - piktinosi J. Norkienė.

Žalia šviesa uždegta

"Ši teritorija nebegali būti vien rekreacinė, nes 2007 metais yra patvirtintas Bendrasis miesto planas, kur ir yra numatyta teritoriją skirstyti į rekreacinę ir gyvenamąją zonas", - argumentavo architektė V. Mureikienė.

Taigi, panašu, kad visos šios istorijos siūlo galas ir gali būti 2007 m.  Bendrasis miesto planas, leidęs stovyklavietės teritoriją skirstyti į rekreacinę ir gyvenamąją zonas.

"Bendrąjį miesto planą derino visos reikiamos institucijos, taigi viskas yra skaidru. Mes dabar net ir norėdami negalėtume vykdyti vien rekreacinės veiklos, nes tai prieštarautų šiam planui", - pabrėžė J. Gervaitienė.

Klaipėdos visuomeninės organizacijos ir tuomet protestais siekė atkreipti dėmesį, esą patvirtinus bendrąjį planą iškils reali grėsmė mieste esantiems kultūros paveldo objektams, nebus užtikrinama derama jų apsauga. Taip pat buvo teigiama, kad planas parengtas pažeidžiant galiojančius įstatymus.

Tačiau tuometinis uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius tada teigė, kad ne vienerius metus rengtas planas yra vienas svarbiausių anos kadencijos Tarybos patvirtintų dokumentų.

"Jis tikrai tarnaus visų klaipėdiečių gerovei", - tikino R. Taraškevičius.

Stovyklų likimai

Sovietmečiu prie jūros buvo 14 vaikų stovyklų, dabar veikia tik "Žilvitis" ir "Pasaka". Šventojoje veikia "Energetiko" bei Palangoje esanti "Raganės" stovykla. Tarybiniais laikais klestėjusių stovyklų "Liepsnelė", "Baltijietis" teritorijose jau puikuojasi naujos statybos būstai. Ant sovietinių vaikų vasaros stovyklų pamatų iškilo ir prabangių namų kvartalas Skautų gatvėje, kur įsikūrė įtakingi uostamiesčio gyventojai.