Vystytojai su apleistais pastatais siūlo kovoti ne didesniais mokesčiais, o mažinant išimtis

Šiuo metu savivaldybės pačios gali nustatyti mokestį apleistiems pastatams nuo 0,3 iki 1 proc. jų mokestinės vertės. Be to, pavojingai apleistų pastatų savininkams be šio mokesčio numatytos kelių tūkstančių litų baudos.

„Praktika rodo, kad labiausiai apleisti pastatai priklauso atleistiesiems nuo tokio mokesčio. Todėl, mūsų manymu, verčiau mažinti išimčių skaičių ir taip paskubinti persitvarkymo procesą“, - sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis.

Advokatų kontoros „Kairevičius Juzikis“ advokatas Audrius Kairevičius tvirtina, kad dabartinė projekto redakcija neapibrėžia, nuo kada statinys tampa apleistas ar neprižiūrimas, koks pastato sutvarkymo lygmuo bus laikomas pakankamu, kas šiuos faktus nustatys ir pagal kokius kriterijus, todėl ir liks neaišku nuo kurio momento atsiranda pareiga mokėti padidintą NT mokestį ir kada ši pareiga baigiasi.

„Iš įstatymo nėra aišku, pagal kokius kriterijus bus nustatomas apleisto ar neprižiūrimo statinio statusas ir koks pastato apdegimo, apgriuvimo ar fizinio pažeidimo laipsnis būtinas tokiam statusui pripažinti ar jį panaikinti, kieno veikiamas statinys tokiu tapo, todėl savininkui gali tekti mokėti padidintą NT mokestį pavyzdžiui, apdegus po žaibo iškrovos ar tyčinės trečiųjų asmenų veikos ir pan. atvejais“, - sako A. Kairevičius.

LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, kad įrankių bausti netvarkomų pastatų šeimininkus – pakanka, o dabartiniai pakeitimai verčia nerimauti, kad didesnis mokestis gali būti taikomas ir verslui, kuris pertvarko apleistas teritorijas, gamyklų pastatus.

„Apleisti pastatai neabejotinai turi būti sutvarkyti, kad būtų saugūs ir nedarkytų kraštovaizdžio. Tačiau projekte stingant aiškaus apibrėžimo, kas yra apleistas pastatas, nerimaujame, kad didesnis mokestis gali būti taikomas ir verslui, kuris vykdo konversinius projektus“, - sako M. Statulevičius.

Jis pažymi, kad miestų centruose ar paveldo zonose konversijos projektai paprastai stringa dėl ilgų derinimo, paveldo apsaugos ir kitų procedūrų, o ne dėl vystytojų kaltės.