Vilniuje būstas vis dar brangesnis nei Rygoje ar Taline

VE.lt inf.

2013-02-07 11:29

Praėjusiais metais Rygoje ir Taline augusios būsto kainos vis dar nepaveja Vilniaus – Lietuvos sostinėje vidutinė kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka aukščiausia, teigia nekilnojamo turto bendrovė „Ober-Haus“.

2012 metais ryškiausius kainų pokyčius „Ober-Haus“ fiksuoja Estijos sostinėje Taline, kur vidutiniškai būstas pabrango 6 proc.

„Labai logiškas kilimas. Kuo stipresnė šalies ekonomika, tuo aukštesnis kainų lygis ir stipresnė perkamoji galia, ką mes ir stebime Estijoje“, – komentuoja „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Rygoje kainos palypėjo 2 proc., tuo tarpu Vilniuje praėjusiais metais buvo stebimas simbolinis 1,4 proc. smuktelėjimas. Nepaisant neigiamo metinio pokyčio, aukščiausia vidutinė kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Lietuvos sostinėje – 4091 Lt/kv. m, Taline – 3887 Lt/kv. m, Rygoje – 3414 Lt/kv. m.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2013 metų pradžioje daugiausią neparduotų naujos statybos butų fiksuojama Rygoje – 1600 vienetų, Vilniuje šis rodiklis siekia 1550, o Taline – 650. Nepaisant Vilniuje ir Rygoje šiuo metu esančios gan plačios pasiūlos, būtent šiuose miestuose vėl prognozuojamas spartus jos pasipildymas naujais būsto projektais 2013 metais.

Visos trys Baltijos šalių sostinės 2012 metais išlaikė stabilią sandorių kiekio augimo kreivę. Pasak S. Vagonio, tai liudija, kad pirkėjų pasitikėjimas į nekilnojamojo turto rinką sugrįžo: „Žmonės, skirtingai nei 2008–2010 metų periodu, jau nesibaimina pirkti būsto dėl to, kad jų investicija gali nuvertėti.“

Pasak jo, žvelgiant į ateities perspektyvas, jei šalių ekonomika plėtosis pagal šiuo metu numatytas valstybinių ir komercinių institucijų prognozes, būsto rinkos turėtų laukti nedidelis, bet stabilus NT kainų augimas, kuris ilgesniame laikotarpyje neturėtų viršyti vidutinio 3–5 proc. metinio dydžio. „Ši prognozė paremta tuo, kad visgi būsto paskolų palūkanos išlieka labai patrauklios (Lietuvoje – 2,4 proc., Estija – 2,5 proc., Latvija – 3,2 proc. (EUR) ) ir atrodo, kad bent kelerius metus jos tokios ir išliks. O jei netolimoje ateityje augs darbo vietų skaičius ir atlyginimai – gyventojai bus dar drąsesni bei pajėgesni finansiškai įsigydami nekilnojamąjį turtą. Aišku, prognozių kortas gali sumaišyti sunkiai numatoma situacija pasaulio ir Europos ekonomikoje“, – teigia S. Vagonis.