Valdžios rūmai jau laukia euroremontų

Už savivaldybėms priklausančių pastatų renovaciją atsakinga Aplinkos ministerija, o centrinės valdžios rūmų ir miestų apšvietimo tinklų atnaujinimu rūpinasi Energetikos ministerija (EM).

Vasario pabaigoje EM kartu su savo įsteigta UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) ir Finansų ministerija pasirašė sutartį dėl Energijos efektyvumo fondo (ENEF), finansuojamo ES lėšomis. Fondo dydis - 79,65 mln. eurų, iš jų 65,16 mln. eurų numatyta skirti centrinės valdžios viešųjų pastatų renovacijai, o 14,49 mln. eurų - gatvių apšvietimui modernizuoti.

Tačiau milijonai bus ne dalijami, o skolinami (pastatams atnaujinti) ir teikiamos paskolų garantijos (gatvių apšvietimą piginantiems projektams).

Vienas pirmųjų viešųjų pastatų, kuris bus renovuojamas siekiant sutaupyti energijos, - Vyriausybės rūmai. Šio 14 tūkst. kv. metrų pastato šildymas mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apie 145 tūkst. eurų.

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis juokavo, kad Vyriausybės rūmams teko savotiškas bandomojo triušio vaidmuo, tačiau jis gyrė naująjį renovacijos modelį, nes jis leis efektyviau panaudoti europinius pinigus.

„Tai yra grąžinama ES parama. Techninis projektas parodys, per kiek laiko galima sutaupyti pasiskolintą sumą - 20, o gal 15 metų, - sakė A.Mačiulis. - Mechanizmas paprastas: po renovacijos mokėti reikės mažiau, negu iki šiol mokėjome už energetiškai neefektyvaus pastato šildymą, ir tas skirtumas bus skiriamas paskolai grąžinti. O paskui tuos pačius pinigus fondas galės skolinti kitiems projektams. Čia jau nebe subsidija, o pinigų įdarbinimas.“

VIPA projektų vadovė Aušra Putkienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad iš ENEF teikiama paskola gali sudaryti iki 80 proc. projekto vertės, tačiau agentūra labai skatintų didesnį privačių investuotojų dalyvavimą. Tai ypač palanku per kitą ENEF finansinį instrumentą - paskolų garantijas savivaldybėms, kurios atnaujins gatvių apšvietimą.

Sostinės savivaldybėje praėjusią savaitę kilo skandalas dėl prieš metus pasirašytos sutarties su Italijos kompanija „Gemmo“ dėl Vilniaus gatvių apšvietimo modernizavimo. Italai paprašė daugiau laiko projekto finansavimui užsitikrinti, tačiau po rinkimų į naująją valdančiąją daugumą patekę politikai suabejojo sutarties skaidrumu. Mat pagal sutartį „Gemmo“ su partneriais Vilniaus gatvių apšvietimą atnaujintų per 2 metus ir investuotų beveik 31,3 mln. eurų, o paskui dar 18 metų prižiūrėtų tinklą ir už tai susižertų apie 98 mln. eurų. Pradėjusi darbą, naujoji sostinės taryba spręs, suteikti investuotojams papildomo laiko ar nutraukti sutartį.

Pasak A.Putkienės, jei sutartis su italais būtų nutraukta, Vilniaus savivaldybė galėtų pasinaudoti ENEF siūloma finansine priemone. Paskolų garantijos bus teikiamos savivaldybėms - garantuojami savivaldybių mokėjimai arba projekto finansuotojui (bankui), arba privačiam partneriui, jeigu savivaldybė apsispręs tokį parinkti viešųjų pirkimų būdu.

„Tai galėtų būti energijos efektyvumo srityje dirbanti įmonė, kuri investuotų savo pinigus. Ji būtų suinteresuota padaryti labai gerą projektą, kad po renovacijos būtų sutaupoma kuo daugiau lėšų už elektrą - ji pasiima tuos sutaupymus ir per projekto laikotarpį susigrąžina investicijas“, - aiškino A.Putkienė.

Linas BALSYS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys:

Lietuva privalo vykdyti įsipareigojimus pagal europinę Energijos efektyvumo direktyvą, kitaip gali būti pradėta pažeidimo procedūra, o ją užbaigus grėstų baudos. Būtina pritraukti visas įmanomas investicijas į energijos efektyvumą didinančius projektus, taip pat ir privatų kapitalą.

Bet aš nepritariu visų renovacijos procesų išskaidymui po atskiras institucijas ir vis naujų pinigų skirstyklėlių atsiradimui. Tai yra šiltų vietelių kūrimas reikalingiems žmonėms. Keistai atrodo, kai renovacija užsiima Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų ar Kultūros ministerija. Šį darbą turėtų dirbti viena atsakinga institucija, kuri aiškiai ir skaidriai kontroliuotų visus pinigų srautus. Daug žmonių čia nereikia - tik protingai paskirstyti lėšas, skelbti konkursus, kontroliuoti efektyvumą. O dabar valdininkų, kurie skirsto pinigus, daugybė, o realiai darbai vyksta labai vangiai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“