Teoriškai - namas, praktiškai - butas ant žemės

Statistika byloja, kad per pastaruosius dešimt metų naujai statomų individualių namų plotas sumažėjo vidutiniškai 30, o butų - 15 kvadratinių metrų. Vis dėlto kalbinti nekilnojamojo turto agentūrų atstovai svarsto, kad lazdos perlenkti nereikėtų. Namas vis tiek turi išlaikyti savo statusą.

Pasak jų, dabar paklausiausi maždaug 80-120 kv. m dydžio namai. Esą jau yra ne vienas atvejis, kai susigundę standartinio buto dydžio namuką užmiestyje nusipirkti pirkėjai gana greitai supranta klydę ir nori grįžti atgal į daugiaaukštį.

Žada pastatyti 200

Klaipėdos rajone šiemet prasidėjo ne vieną stebinančios gyvenamųjų namų kvartalo statybos. Palei kelią tvarkinga eile ėmė dygti miniatiūriniai namukai.

Žmonės tarpusavyje spėliojo, kad galbūt toje vietoje bus įsteigta turgavietė, nes namukų forma priminė pardavimų paviljonus, kiti svarstė, jog tai gali būti socialinis būstas ar naujoviški senelių namai.

REKORDAS. Klaipėdos pašonėje dygstantis 49-63 kv. m ploto gyvenamųjų namų kvartalas stebina ir visko mačiusius nekilnojamojo turto pardavėjus.

Tačiau neilgai trukus paaiškėjo, kad tai tiesiog parduoti statomi gyvenamieji namai.

Nuo kitų kvartalų šis skiriasi tik namelių dydžiu - dalies jų plotas nesiekia nė 50 kvadratinių metrų. Neįprastai atrodo ir kiekvienam nameliui priskirtas maždaug 3 arų žemės sklypelis.

"Taip, girdime visokių epitetų. Dažniausiai vadina kioskais. Esame pripratę, kad lietuviai paprastai sunkiai priima naujoves. Akys dar pripratusios prie dvišlaičių stogų, dviaukščių namų, didžiulių sklypų, tad iš pirmo žvilgsnio gal ir ne visiems priimtinas toks skandinaviškas stilius.

Bet visiems skeptikams siūlome patiems apžiūrėti namus ir jie greitai pakeis savo nuomonę", - kalbėjo, ko gero, mažiausių Vakarų Lietuvoje gyvenamųjų namų pardavimo atstovė Aurelija Gricienė.

ANT ŽEMĖS. Nors namas tokio pat dydžio kaip standartinis dviejų-trijų kambarių butas, pirkėjai esą labiausiai susigundo galimybe turėti nuosavą žemės lopinėlį ir terasą. Editos GUDAVIČĖS nuotr.

Oficialiai skelbiama, kad mažyčiais tarpeliais vienas šalia kito sustatyti nameliai tėra vos 46-63 kv. metrų. Tačiau, pasak A. Gricienės, realiai išmatavus patys mažiausi visgi siekia 49 kv. m. pločio.

"Kaip normalus 2 kambarių butas, tik su žemės lopinėliu", - taikliai namelius apibūdino pati nekilnojamojo turto pardavėja.

Pasak jos, pirmuoju etapu planuojama pastatyti 20 tokių namelių. O jei bus paklausa, iš viso esą numatyta toje pačioje vietoje pastatyti maždaug 200 panašios kvadratūros gyvenamųjų namų.

"Iš pradžių ir patys abejojome, ar pasiteisins nė 50 kvadratinių metrų pločio nesiekiantys namai, bet matome, kad klientai tokiais labiausiai ir domisi", - pasakojo A. Gricienė.

Ji tikino, kad jau keletą namų turi ir pirkėjus. Esą tokio dydžio nekilnojamuoju turtu labiausiai domisi jaunos šeimos, kurios perka pirmąjį būstą, arba pagyvenusios ir vaikus jau seniai užauginusios poros bei vieniši asmenys.

"Dažniausiai iš besidominčių girdime, kad nori iškeisti panašios kvadratūros butą į nuosavą nedidelį namuką", - tendencijas vardijo nekilnojamojo turto pardavėja.

Jos duomenimis, 49 kvadratinių metrų dydžio namelis su visa apdaila, tik be baldų, kainuoja maždaug 61,5 tūkst. eurų.

80 kv. m namas - pats tas?

Kad ieškantys namo pirkėjai vis dažniau žvalgosi į mažesnės kvadratūros namus, pritaria ir nekilnojamojo turto agentūrų atstovai. Vis dėlto, pasak jų, proto ribos vis tiek yra.

"Prieš keletą metų mes turėjome nekilnojamojo turto plėtotojų, kurie bandė statyti maždaug 60 kvadratinių mterų kotedžus, bet juos buvo labai sudėtinga realizuoti, nes nebuvo paklausos", - prisiminė UAB "Baltus" direktorė Jolanta Pilibavičiutė.

Jos nuomone, optimali šių dienų namo kvadratūra - 80 kvadratinių metrų.

"60-70 procentų mūsų parduodamų namų yra 80 kvadratinių metrų.

Prekyboje tokių namų, kaip būdavo anksčiau, siekiančių 300 kvadratinių metrų, ko gero, retai beišvysi. Ypač jei kalbame apie tai, ką siūlo nekilnojamojo turto plėtotojai", - svarstė J. Pilibavičiutė.

Ji svarstė, kad mažos kvadratūros namai dėl optimalios kainos labiausiai vilioja jaunas vidutines pajamas gaunančias šeimas.

"Žmonės tiesiog skaičiuoja. Jei už tą pačią kainą gali įsigyti naujos statybos butą arba nedidelį namuką, natūralu, kad kiekvienas renkasi pagal savo poreikius. Tokių nedidelių namų rinkoje vis dar trūksta. Paprastai juose kuriasi jaunos šeimos su vaikais.

Turime vieną juokingą atvejį, kai tokių ekonominės klasės namelių kvartale būstą nusipirkusi vyresnio amžiaus pora greitai persigalvojo ir norėjo išsikelti.

Jiems tiesiog sunku buvo adaptuotis, kur tiek daug mažų vaikų. Tai visai ne ta kaimynystė, kurios jie tikėjosi", - prisiminė J. Pilibavičiūtė.

Pasak jos, tokie nedideli namai nukonkuravo kotedžus. Esą dabar pirkėjai mieliau renkasi, kad ir greta vienas kito, nedideliame 4-5 arų sklype pastatytus atskirus namus, o į kotedžus ar blokuotus namus žvalgosi rečiau.

Tik namo pakaitalas

"Būsiu atviras, man paradoksaliai skamba, kai namo kvadratūra siekia 50 ar 60 kvadratinių metrų. Juridiškai tokius objektus galima vadinti nebent butais ar kotedžais, bet ne namais. Tai tik namo pakaitalas", - stebėjosi nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" direktorius Algimantas Bružas.

Jis taip pat sakė pastebintis tendencijas, kad namai ne tik mažėja, bet ir žemėja, nes vis paklausesni tampa vieno aukšto pastatai.

"Tačiau, mano žiniomis, optimali namo kvadratūra siekia 100-150 kvadratinių metrų. Žinoma, kartais jaunos šeimos, kurios tiesiog neįperka didesnio namo, susigundo tokiais mažyčiais objektais.

Tačiau turime ne vieną atvejį, kai greitai pasigaili padarę tokį sprendimą ir nori iškeisti tokį būstą į butą mieste. Vis dėlto tas pernelyg didelis namo kompaktiškumas turi ir savo ydų", - svarstė A. Bružas.

Jo manymu, visai kita kalba būtų, jei tokių mažyčių namukų pasiūla atsirastų mieste. Turėti kad ir mažą, vos kelių arų, nuosavą kiemą mieste - didžiulė privilegija. Tačiau gyvenant užmiestyje, norisi daugiau privatumo ir erdvės.

"Lyginant statistinius rodiklius, lietuviai yra iš tų žmonių, kurie gyvena nedidelio ploto būstuose. Beje, pastebime tendenciją, kad dabar ir rinkdamiesi butus pirkėjai dažnai renkasi kompaktiškesnį variantą, bet su inovatyviais sprendimais", - minėjo A. Bružas.

Be garažo

"Ober-Haus" Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas pasakojo, kad pastaraisiais metais mažėja ne tik gyvenamasis plotas. Vis dažniau statant namus pamirštamas anksčiau privalomas atributas - garažas.

"Ankstesnį dešimtmetį statomuose namuose garažas automobiliui buvo kaip savaime suprantamas dalykas, o pastaraisiais metais dažniausiai siūloma automobilio vieta šalia namo lauke ar laikinu statiniu vadinama automobiliui skirta stoginė", - pasakojo A. Petrikas.

"Ober-Haus" skaičiavimais, šiemet per septynis metų mėnesius (sausio-liepos mėn.) gyvenamųjų namų sandorių Klaipėdoje sudaryta 113 procentų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

"Viena iš priežasčių, lėmusių sparčią namų plėtrą, yra pastaraisiais metais sparčiai augęs būsto pirkėjų, kurie gali sau leisti įsigyti didesnį ar brangesnį būstą, skaičius. Tačiau ne tik tai lėmė šio būsto segmento plėtrą Klaipėdos krašte.

Dalis plėtotojų ir pavienių investuotojų ryžosi pasiūlyti įperkamą namų variantą būsto pirkėjams", - tendencijas vardijo "Oberhaus" Klaipėdos biuro vadovas.

Pasak jo, šiuo metu namų rinkoje dominuoja mažų individualių gyvenamųjų namų projektai, kurie leidžia pirkėjui nedideliame plote ir už prieinamą kainą gauti pagrindinius gyvenamojo namo atributus: savą uždarą kiemą, žemės sklypą, automobilio stovėjimo vietą ir mažiau kaimynų nei gyvenant daugiabutyje.

"Per pastaruosius 5-7 metus smarkiai pasikeitė šių namams privalomų atributų dydis: siūlomas mažesnis bendras namo ir nuosavo žemės sklypo plotas bei automobilio stovėjimo vieta tik vienam automobiliui.

Ypač populiarūs tapo vieno aukšto gyvenamieji namai.

Klaipėdoje ir jos apylinkėse daugiausiai dėmesio sulaukia individualūs namų projektai, kurių plotas vyrauja nuo 80 iki 130 kv. m.

Atitinkamai ir žemės sklypai yra skaidomi į mažesnius, taip namo kaina tampa dar patrauklesnė ir suteikia galimybę daugiau pirkėjų įsigyti tokį turtą", - pasakojo A. Petrikas.

Reaguodami į naujus pirkėjų norus, plėtotojai renkasi investuoti į didesnius namų kvartalus, o suskaidę sklypus į mažesnius (4-6 arų), gali pastatyti daugiau, bet mažo ploto namų.

"Tokia tendencija yra pastebima Trušelių gyvenvietėje Šilgalių ir Viliūnų gatvėse, taip pat panašūs gyvenamųjų namų kvartalai jau parduoti Slengiuose, Pavėsio ir Vėsos gatvėse.

Tauralaukio gyvenvietės pietiniame pakraštyje susijungia jau išvystytas individualių namų kvartalas ir dar savo statybų pradžios laukiantis 24 individualių namų uždaras rajonas.

Taip pat galima paminėti Klausmylius, kuriuose jau pradėtus statybos darbus vainikuos 80 namų gyvenvietė", - mažesnės kvadratūros namų kvartalų pavyzdžius vardijo A. Petrikas.

Butų pardavimų sandorių mažėja, namų - atvirkščiai

Būsto rinkos aktyvumo vidutinis 7 mėn. pokytis Klaipėdoje (šaltinis - Registrų centras, "Ober-Haus"):
Butų sandorių skaičiaus pokytis (2018 sausis-liepa, palyginti su 2017 tuo pačiu laikotarpiu) -8 proc.
Namų sandorių skaičiaus pokytis (2018 sausis-liepa, palyginti su 2017 tuo pačiu laikotarpiu) +113 proc.