Statybų sektoriuje - chaoso nuojauta

Seimui praėjusį mėnesį patvirtinus naujas Statybos įstatymo pataisas bus galima sumokėjus atitinkamo dydžio baudą neteisėtai pastatytus statinius legalizuoti. Kai kurie architektai mano, kad tokia tvarka reiškia ne ką kita, kaip savotišką indulgenciją. Tačiau yra ir manančiųjų, kad naujos pataisos pakeitė iki tol galiojusią nelanksčią, ekonomiškumo, proporcingumo ir racionalaus ūkininkavimo principų neatitikusią sistemą.

Be kokiu atveju naujos pataisos jau užvirė diskusijų katilą, nes teisės aktas yra dar "žalias", nepatikrintas laiko. Be to, valdininkai kaip patekančios saulės laukia ir poįstatyminių aktų, kurie pašalintų visus neaiškumus.

Teisiniai niuansai

Naujos pataisos, pasak oficialių pranešimų, sureguliuoja, kaip turi būti šalinami savavališkos statybos padariniai. Anot Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, patobulintas įstatymas numato, kad savavališką statybą galima įteisinti tik teisės aktų numatytais atvejais ir sumokant nustatyto dydžio įmoką.

Įmokos dydis kinta priklausomai nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, vertės, tačiau įmoka negali būti mažesnė kaip 300 litų ir didesnė kaip 500 tūkst. litų. Įmokos dydis skaičiuojamas sąnaudų vertę pakėlus kvadratu ir padalinus iš milijono litų.

Beje, ši tvarka įsigalios tik nuo 2013 m. pradžios, o pats įstatymas - nuo šių metų spalio 1 d. Tad dvejus metus po įstatymo įsigaliojimo įmokų dar nereikėtų mokėti. Per tą dvejų metų laikotarpį asmenų siekis savo noru įteisinti savavališkas statybas būtų pripažįstamas lengvinančiomis aplinkybėmis ir jiems būtų taikomos mažiausios administracinės baudos.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkės Lauros Nalivaikienės teigimu, savavališkos statybos galės būti įteisinamos tik tuomet, kai nebus nusižengta kitiems teisės aktams, ir tik tose vietose, kur statyba galima.

"Ten, kur statyti draudžiama, savavališkai pastatyti statiniai bus griaunami", - teigia L. Nalivaikienė.

Priimtieji įstatymo pakeitimai, anot R. Klovo, gerokai supaprastina patį statybos procesą, sumažina biurokratines kliūtis. Pavyzdžiui, nebeliko reikalavimo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Nuo šiol reikės gauti tik sąlygas statyti jautriose teritorijose (saugomose, kultūros paveldo), taip pat sąlygas prisijungti prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų.

Valdininkų atsakomybė

Viena žymiausių pastarojo metų nelegalių statybų - Preiloje UAB "Sabonio klubas ir partneriai" pastatytas vadinamasis botelis. Šiemet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė jį nugriauti. Teismas konstatavo, kad statant botelį buvo pažeistas viešasis interesas, vyko neteisėtas teritorinis detalusis planavimas, o jo pagrindu atliktos statybos sukėlė grėsmę išskirtinės teritorijos išlikimui ir jos išsaugojimui būsimoms kartoms.

UAB "Sabonio klubas ir partneriai" advokatas Gintaras Černiauskas sakė, kad Preilos botelio likimui naujas teisinis reglamentavimas įtakos neturės. Nors teoriškai ir būtų galimybė išsaugoti statinius jų negriaunant, jei būtų pakeista jų paskirtis.

"Pasirašytume taikos sutartį, tačiau teismo nuomone, pastatus reikia griauti", - apgailestavo advokatas.

Visgi jis informavo, kad jau yra kreiptasi į Aukščiausiąjį Teismą sustabdyti sprendimo galiojimą ir paprašyta bylą atnaujinti. Ji turėtų būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, o kada - kol kas neaišku.

"Naujomis įstatymo pataisomis geriau sureguliuota viskas, nei anksčiau, nes leidžiama protingai pažvelgti į iškilusias problemas. Tačiau galiu pažerti ir kritikos. Nėra išspręstas valdininkų atsakomybės klausimas dėl neveikimo ar netinkamo veikimo, procedūrų vilkinimo. Valdininkai dažniausiai į kiekvieną statytoją žiūri kaip į blogį, jam nepadeda, demonstruoja didžiulį užimtumą. Tuomet ir pasitaiko atvejų, kai leidimai statyboms išduodami paskutiniu momentu, o žodinis pažadas statyti būna. Arba nenukreipiama į atitinkamas institucijas, kurių suderinimai - privalomi", - dėstė advokatas.

Jis sveikino sprendimą kiek sutrumpinti biurokratines procedūras.

"Visgi, mano manymu, absoliučiai nelegalių statybų tėra vienetai. Dažniausiai patys valdininkai ko nors nepadaro, o jei teisės aktais būtų reglamentuota ir griežta jų atsakomybė, tai gautų gerą spyrį į minkštąją. Gerai nors tai, kad naujose įstatymo pataisose suteikta galimybė ne griauti, o išsaugoti investicijas sumokant baudą bei ištaisant trūkumus", - sakė jis.

Kritikos strėlės

Gana daug kritikos naujų pataisų atžvilgiu turėjo Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.

"Pastatei nelegaliai, susimokėjai iki 500 tūkstančių litų, ir viskas. Paaukoji kelis butus... Tai reiškia valstybinės politikos ir priežiūros pabaigą, nes tokia tvarka parodo, kad nebegalima kontroliuoti statybų. Pataisose yra apstu ir miglotų frazių, kurių specialistai tikrai nesupras. Pavyzdžiui, ką reiškia baudos apskaičiavimo formulėje įrašyta sąvoka "sąnaudų vertė". Kas tai yra? Darbai, statybinės medžiagos, projektai? Neaišku", - dėstė specialistas.

Jis yra išreiškęs ir oficialią neigiamą nuomonę dėl to, kad įstatymo projekte siūloma nuostata, jog raštu statinio projektui gali pritarti ne kvalifikuoti ir atestuoti savivaldybių vyriausieji architektai, o bet kuris savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas.

Įvairių neaiškumų įžvelgė ir uostamiesčio savivaldybės administracijos Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjas Marijus Mockus.

"Tarkime, jei nustatyta nelegali statyba, yra jos rangovas, subrangovai, skaičiuojant baudą įmanoma pritaikyti formulę, nes yra dokumentai apie atliktų darbų vertę. Tačiau kaip bausti kaimo bobutę, kuriai sudegė stogas ir ji be leidimo jį vėl uždengė? Arba tą, kuris be leidimo surentė namelį iš plytų sodo sklype? Kaip nustatyti tų, tarkime, senų plytų vertę?" - svarstė jis.

Tad tokie niuansai turėtų būti išdėstyti poįstatyminiuose aktuose, kurie dar tik rengiami.

"Visgi tos pataisos išeis į naudą. Dažnai nelegaliai statybos būdavo pradedamos dėl rangovų skubėjimo. Buvo praktika arba griauti, arba palikti. Dabar numatyta galimybė pasitaisyti ir padaryti viską taip, kaip numatyta pastato negriaunant. Juk nėra logiška, kai sudegus stogui be leidimo uždengęs naują turi atkurti buvusią padėtį", - padėtį konstatavo valdininkas.

Pakeitimai - logiški

Tomas TUKAČIAUSKAS, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius

Tie Statybos įstatymo pakeitimai yra logiški ir teisingi. Jei buvo teisinis pagrindas statyti, tačiau žmogus neatliko tam tikrų procedūrų, negavo parašų, padarė ne dėl savo kaltės vieną klaidą, kažko nesuderino, griauti nelegalius statinius nėra labai protinga.

Tačiau mūsų parke esančių statybų atveju baimės nematau, nes daugeliu atvejų tokių statinių pagal teritorijų planavimo dokumentus net negalėjo būti. O dėl Preilos botelio tai pasakysiu tiek - teisės aktus privalo vykdyti visi. Tik botelių atveju viskas sudėtinga, nes bylą paprašyta atnaujinti. O Nidoje Arvydo Lapinsko be jokių dokumentų pasistatytų statinių nugriovimas tikrai vyks, tik dabar, panaikinus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, teismuose dėl griovimo atstovauja kita institucija.

Bet kokiu atveju, saugomose teritorijose situacija dėl leidimų ir reikalavimų statyboms išlieka tokia pati griežta, kaip ir iki pataisų priėmimo.