Statybų atgimimo Klaipėdoje dar nematyti

"Gal statybos atgyja Vilniuje, nes ten kitoks gyventojų kontingentas, daugiau užsieniečių. Klaipėdoje kol kas tylu. Dabar tik tvarkome tai, kas jau pastatyta, kad neliktų jokių namų vaiduoklių", - sako bendrovės "Plienas" generalinis direktorius Gediminas Bartkevičius.

Užbaigia pastatytus namus

Visą "Gandrališkių" kvartalą buvo planuota baigti 2011-2012 metais, tačiau iki šiol pastatyta 40 proc. namų. Artimiausiu metu naujų statyti neplanuojama. Pastatytuose daugiaukščiuose dar liko neparduota 35 proc. butų.

"Naujų butų rinkoje atsigavimo tikrai nėra. Klientai nedingo, kasdien nauju būstu domisi 3-4 šeimos, tačiau sprendimus dabar žmonės priiminėja labai atsargiai. Kalbos apie ateityje brangstančias dujas ir šildymą daugelį senos statybos daugiabučių gyventojų verčia galvoti apie kur kas ekonomiškesnį naujos statybos būstą, tačiau nežinia dėl rytdienos stabdo žmonių apsisprendimą. Valdžios gąsdinimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio dar labiau stabdo visą ekonomiką", - kalbėjo kvartalą statančios bendrovės vadovas G. Bartkevičius.

Pasak jo, gerais laikais bendrovėje "Plienas" dirbo 430 specialistų, o dabar jų likę tik penktadalis - tie, kurie nerado geresnio darbo ir neišvyko į užsienį.

"Iš darbo išėjo ir tie žmonės, kurie buvo išdirbę 17 metų. Ar save gerbiantis žmogus gali išgyventi už 1 000 litų?", - sakė G. Bartkevičius.

Jis pabrėžė, kad statybų sektorius nepriklauso vien nuo statybinių medžiagų kainų ar darbo jėgos įkainių. Jis priklauso ir nuo piniginių resursų.

Mažas judesys

"Po metų sąstingio stebimas nedidelis judesiukas. Statybas šiek tiek gaivina atpigusi darbo jėga, tačiau tas atpigimas nėra didelis - 20 procentų. Panašiai tiek pigo ir vietinės statybinės medžiagos. Bet, pavyzdžiui, mes statybines plokštes perkame iš austrų, o ten jokio pigimo nefiksuota, atvirkščiai - net pabrango. Tad teiginiams, kad dabar ypač palankios sąlygos atnaujinti statybas nėra realaus pagrindo, nes ir parduodamų butų kainas teko sumažinti 30 procentų", - sako bendrovės "Pamario troba" vadovas Juozas Raišutis.

Šios bendrovės statomo Dragūnų kvartalo gyventojai pastebėjo atsinaujinusias statybas. Kurį laiką stovėjusiuose užkonservuotuose namuose jau vyksta darbai. Be to, į teritoriją, kur dar planuojama statyti daugiaaukščius namus, atvežti statybiniai vagonėliai ir kai kurios statybinės medžiagos.

Tačiau J. Raišutis patikino, kad kol kas apie atgimstančias statybas šiame kvartale kalbėti dar ankstoka, nes imti paskolą iš banko ir pradėti statyti naujus namus kol kas neapsimoka. Statybiniai vagonėliai ir likusios statybinės medžiagos tiesiog tik suvežtos į laisvą teritoriją.

"Pradėjome išorės apdailos ir vidaus darbus 13-ame name, kuris stovėjo užkonservuotas. Tvarkome aplinką. Kol kas konkrečių sutarčių neturime, tad negaliu sakyti, jog šis namas jau turi potencialių gyventojų, tačiau besidominčių yra", - pasakojo J. Raišutis.

Pardavinėja už savikainą?

Pasak bendrovės "Pamario troba" vadovo, 2008 m. pabaigoje butų pardavimas buvo visiškai sustojęs ir tik pernai lapkritį šiek tiek pradėjo atsigauti. Dabartinės sandorių apimtys toli gražu neprimena tų laikų, kai žmonės graibstė butus dar net nepradėtuose statyti namuose ir pasikliaudavo tik namo brėžiniais.

J. Raišučio teigimu, naujos statybos būsto kainos jau pasiekė dugną, nes butai praktiškai pardavinėjami už savikainą. "Pamario troba" skelbia, kad dabar būsto su daline apdaila kvadratinis metras kainuoja nuo 3,5 iki 4,6 tūkst. litų.

Pokalbininkas tvirtina, kad Dragūnų kvartalo pradžioje pastatytas 19-os aukštų namas bendrovei tapo nuostolingu, nes atėjus krizei jame buvo parduota vos keletas butų, o namo eksploatacines išlaidas turėjo padengti pati bendrovė. Dabar šiame devyniolikaukštyje jau parduota 70 proc. butų.

"Realių" - mažiau nei skelbiama

Bendrovės "ICA Real Estate" analizės departamento vadovo Mato Macijausko duomenimis, gegužės pradžioje nekilnojamojo turto projektų vystytojai Klaipėdoje nebuvo pardavę 654 naujos statybos butų. Kiek jų realiai neparduota antrinėje rinkoje, pasak M. Macijausko, suskaičiuoti neįmanoma. Ko gero, šį skaičių reikėtų dauginti mažiausiai iš dviejų.

Vakar Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos išplatintame pranešime tvirtinama, kad atlikta apklausa parodė, jog "realių" objektų tarpininkavimo rinkoje skaičius yra mažesnis už skaičių, kuris pateikiamas specializuotose ar agentūrų portaluose bei pasiteiravus agentūros atstovo tiesiogiai.

"Apžvalgos rezultatai patvirtino prielaidą, kad specializuotose portaluose publikuojamų objektų skaičius yra sąlyginis. Tokiose šalyse kaip Italija, Danija, Suomija ir kitose, kur brokerio veikla yra reguliuojama teisiškai, o tai reiškia, kad yra privaloma laikytis nustatytų reikalavimų tiek pateikiant informaciją apie objektą, tiek dirbant su klientu, vienas brokeris dažniausiai dirba su ne daugiau kaip 20 objektų. Lietuvoje šie skaičiai siekia nuo 50 iki 400", - teigia asociacijos direktorius Mindaugas Kazlauskas.

Anot jo, tarpininkavimo rinkoje esantys objektai gali būti skirstomi į aktyvius ir pasyvius.

"Aktyvus objektas yra tas, kurį juo disponuojantis brokeris nuolat atnaujina, pateikia apie jį išsamią informaciją. Tai - "realūs" objektai, su kuriais yra dirbama. O pasyviais vadinami tie, kurie skelbimų portaluose publikuojami ilgiau nei pusmetį arba apie juos pateikiama minimali informacija, kuri potencialiam pirkėjui nekelia susidomėjimo. Būtent pasyvieji objektai iškreipia rinkos pasiūlos statistiką", - cituojamas asociacijos vadovas.

"Statybos - gilioje duobėje"

Adakras ŠEŠTAKAUSKAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Lietuvoje naujų statybų kol kas yra tik vienetai. Šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad statybų sektorius krito dar 40 procentų ir dabar yra labai gilioje duobėje. Asociacijos duomenimis, iš 320 tūkstančių dabartinių bedarbių apie 60 tūkstančių yra statybininkai. Panašu, kad kristi nebėra kur, pats laikas pradėti atsigauti, nes kai atsigaus pasaulinės rinkos, vėl pradės augti statybinių medžiagų bei darbo jėgos įkainiai.

Informacija

Statistikos departamento apklausoje dalyvavusių statybos įmonių vadovų teigimu, gegužę darbų padaugėjo. Taip tvirtino 27 proc. vadovų. Kad darbų sumažėjo sakė 26 proc. apklaustųjų. Balandį šie rodikliai atitinkamai siekė 11 ir 40 proc.

Kaip ir ankstesniais mėnesiais, dauguma (79 proc.) apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama. 39 proc. apklaustų įmonių prognozuoja statybos darbų užsakymų didėjimą, o 15 proc. - mažėjimą (prieš mėnesį - atitinkamai 26 ir 16 proc.). Beveik pusė apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus neketina keisti, o 35 proc. prognozuoja didinti.

Daugumos įmonių vadovų teigimu, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai šiuo metu yra paklausa (nurodė 75 proc. įmonių) ir finansiniai sunkumai (39 proc.). 9 proc. įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.

Statybose šį balandį, lyginant su praėjusių metų balandžiu darbo užmokestis krito 7,5 proc. 2009 m. jis sumažėjo 26 proc. 2007 m. gruodį buvo fiksuojamas 28 proc. darbo užmokesčio augimas.

Juozas RAIŠUTIS, UAB "Pamario troba" vadovas

Teiginiams, kad dabar ypač palankios sąlygos atnaujinti statybas, nėra realaus pagrindo, nes ir parduodamų butų kainas teko sumažinti 30 procentų.

Gediminas BARTKEVIČIUS, UAB "Plienas" generalinis direktorius

Naujų butų rinkoje atsigavimo tikrai nėra. Klientai nedingo, kasdien nauju būstu domisi 3-4 šeimos, tačiau sprendimus dabar žmonės priiminėja labai atsargiai.