Stadionas liks prisiminimuose

Štai Lietuvos futbolo istorikas Gediminas Kalinauskas „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad jau beveik mėnuo, kai jis su bendraminčiais pateikė raštą Vilniaus savivaldybei su klausimais, kas bus dėl legendinio Žalgirio stadiono. Nesulaukęs atsakymo G.Kalinauskas nuėjo tiesiai į savivaldybę, tačiau čia jam buvo trumpai pasakyta, kad raštas gautas šių metų liepos 21 dieną, tai atsakymą ir gaus lygiai po mėnesio - rugpjūčio 21-ąją.

„Prieš 10 dienų ir Vyriausybei parašėme raštą, premjero Algirdo Butkevičiaus kanceliarija į jį sureagavo gana greitai, tačiau nusiuntė į Kūno kultūros ir sporto departamentą ir savivaldybę. Siuntinėja vieni pas kitus“, - teigė G.Kalinauskas.

Visą Europą ir dalį pasaulio apkeliavęs G.Kalinauskas tvirtino, kad Lietuva bene vienintelė valstybė, neturinti nacionalinio stadiono, ir šis klausimas turėtų būti vienas iš savivaldybės ir Vyriausybės prioritetų. Tačiau, deja, taip nėra. „Štai ir dabar Žalgirio stadiono vietoje numatyti biurai, bet jokios sporto aikštės, net mažiausios, nenumatyta, - kalbėjo pašnekovas. - Štai, pavyzdžiui, Fareruose, Torshaune, kur tik 17 tūkst. gyventojų, yra net du stadionai. Kodėl mūsų šaliai sportas, futbolas negali būti svarbūs? Lietuvoje futbolas yra tragiškoje padėtyje. Mūsų valdžioje nėra tautinio, nėra valstybinio mąstymo.“

Įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sakė, kad tikisi gauti statybos leidimą ir jau metų gale įsigytoje teritorijoje pradėti statybos darbus. 8 ha plotas padalytas į du sklypus, didžiajame, 6 ha, plote numatomi statyti biurų pastatai, taip pat planuojama pastatyti vieną arba du viešbučius.

Prieš kelias savaites „Hanner“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga organizavo kūrybines dirbtuves, čia buvo svarstoma urbanistinė koncepcija, kaip turėtų atrodyti plotas, kurį riboja Neries upė, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvės.

„Gavome 5 labai stiprius koncepcinius pasiūlymus, dabar juos apibendriname. Jau pradedame paieškas kompanijų, kurioms būtų poreikis šioje vietoje turėti pastatus“, - kalbėjo A.Avulis.

Pasak jo, minėtose didžiosiose koncepcijose architektai daugiausia dėmesio skyrė viešosioms erdvėms, tačiau sporto įrenginių teritorija šiuo metu nevertinama.

„Hanner“ vadovas, paklaustas, ar jam neskauda širdies dėl Žalgirio stadiono, tikino, kad toks jau gyvenimas, daug ko nelieka. „Prieš 10 metų ir mano tėtis mirė, aš negaliu sakyti, kad jo man negaila. Bet gyvenimas yra toks, kad pastatus statome, jie pasensta, praranda savo funkcijas. Geriau būtų tam tikrose miesto vietose statyti tai, ko miestui labiausiai reikia“, - neabejojo jis.

A.Avulis teigė pats esantis sportuojantis žmogus ir žinantis, jog labai reikalingos futbolo aikštės, tačiau jų miesto centre nereikia, juo labiau kad pilna žalių erdvių, kur galima įrengti geras futbolo aikštes.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“