Soduose nesibaigia kaimynų karai dėl žemės centimetrų

Į redakciją kreipėsi Dituvos soduose gyvenanti senyvo amžiaus moteris Ona (pavardės neviešiname, vardas pakeistas), tvirtinanti, kad šalia gyvenantys kaimynai užgrobė apie pusę metro jos sklypo.

Pakalbėję su jos jaunesne kaimyne Sandra (vardas pakeistas) išgirdome, kad būtent Ona bando atimti jos žemę, pasistačiusi joje savo tvorą. Tai Onai už žemės užgrobimą skirta bauda ir ji turinti nusiimti savo tvorą.

Tiek viena, tiek kita moteris kvietė policiją. Abi jos gali valandų valandomis pasakoti, kaip jai kenkia kaimynė. Abiem, toks konfliktas gadina sveikatą ir nuodija gyvenimą jau dvejus metus.

Dituvos sodų pirmininkė Gita Alilionienė mano, kad abi moterys yra savaip neteisios.

"Man dingo visas sklypas"

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Pačkauskienė sakė, kad panašių situacijų, o ypač soduose, ir visuose, ne tik Dituvos, yra labai daug. "Visose sodų bendrijose tas pats. Visiems viskas yra gerai, kol nedaromi kadastriniai matavimai. Jeigu kaimynas užsako tokius matavimus ir jam trūksta kelių kvadratinių metrų, palyginti su tuo, kokį sklypą privatizavo, jis tuojau žvalgosi į kaimynus ir vienoje, ir kitoje pusėje - ar nebus kuris paėmęs jo žemės. Tada kyla konfliktas - ir kiti kaimynai darosi kadastrnius matavimus, ir t. t. Žinote, man Vaiteliuose pradingo visas sklypas. Taip buvo subraižyti sklypai pagal schemas. Jų turėjo būti 20, o pamatavus išėjo tik 19 sklypų", - pasakojo D. Pačkauskienė.

Matininko vaidmuo

NŽT skyriaus vedėjo pavaduotojos D. Pačkauskienės teigimu, sklypai matuojami pagal generalinius planus. Jais vadovaudamiesi sodų pirmininkai sudarė schemas, pagal kurias sodai buvo privatizuoti. Vienose schemose nurodytas linijų ilgis, kitose - ne.

Riboženklį, vadinamąjį kuoliuką, įkala matininkas. Pasak D. Pačkauskienės, matininkai turi laikytis minėtų linijų ilgio. Tačiau kai kurie jų žiūri, kaip sklypas naudojamas, t. y. matuoja nuo tvoros iki tvoros. Atlikęs matavimus geodezininkas teikia juos vertinti NŽT. Ši institucija priima galutinį sprendimą.

Paklausta, ar matininkas gali pamatuoti taip, kaip žmogus nori, D. Pačkauskienė atsakė, kad gali, kad ir matininkų būna visokių. "Manau, matininkas turi būti sąmoningas, nes gali netekti licencijos. Tačiau vieni skaito teisės aktus, o kiti dirba taip, kaip jiems šauna į galvą", - sakė ji.

"Už ką aš jiems turiu dovanoti žemės?"

"Man kaimynė pasakė, kad pamatavo mano sodą ir liepė pasirašyti popierius. Kokią teisę ji turi matuoti mano sklypą be mano žios? Aš nepasirašiau", - kalbėjo Ona.

Ji irgi išsikvietė matininką. Jis dirbęs dvi dienas. 200 eurų moteris jam sumokėjo ne į rankas, o kasoje. Tačiau po to matininko dokumentu niekas nepasirašė.

Ona pasakojo, esą Sandra važinėjanti į Gargždus ir visaip skundžianti Oną valdžios institucijoms, nes norinti iš jos atimti pusės metro žemės ruožą. Sandra išsikvietė matininkus, jų matavimas tiko, nes esą Gargžduose kontoroje kaimynė turi draugę. "Taip išeina, kad aš jų žemę užėmiau. Jie turi 6,08 aro, 8 centimetrais daugiau. Ar teisinga, kad aš turiu atkelti savo tvorą, kad kaimynai galėtų įsprausti savo gyvatvorę? Tai mano privatizuotas sodas, mano nuosavybė. Už ką aš jiems turiu dovanoti žemės?" - klausia moteris.

Ponia Ona paprašė NŽT Klaipėdos rajono skyriaus skirti nepriklausomą žemės matavimo komisiją. Tačiau vietoj komisijos esą atvažiavusios dvi moterys, ir viskas.

"Žemėtvarka reikalauja sumokėti 150 eurų baudą. Bet aš niekuo nenusikaltau, nesu jiems skolinga, ko jie nori iš manęs?", - klausė Ona, tą sodą turinti nuo 1994 metų.

"Tegu duoda į teismą"

"Mes negalime nugriauti kaimynės mūsų žemėje pasistatytos tvoros, todėl rašėme laiškus žemėtvarkai,- aiškino Sandra. - Kai atvažiavo pirmoji geodezininkė, pareiškė, kad ji mūsų pažįstama, kad papirkome. Bet paskui buvo dar trys geodezininkai atvažiavę ir visi patvirtino, kad įstatymų atžvilgiu mūsų viskas yra padaryta teisingai. Mūsų sklypas turi būti didesnis už jų, o iš tikrųjų jų didesnis. Mūsų šeima tik nori, kad jie nusiimtų savo tvorą iš mūsų žemės. Ar dėl to, kad jie pensininkai, mes turime nusileisti?"

Sandra mano, kad ponios Onos pasamdytas matininkas jos sklypą pamatavo taip, kaip kai ji parodė.

DVI NUOMONĖS. Pasak jaunesniosios kaimynės Sandros pirmas iš kairės ir mažesnis riboženklis yra jų ir žymi tikrąją ribą. Ponia Ona sako, kad tikrasis riboženklis yra tas kitas.

Nesantaiką sustiprino tujų tvora

Ponią Oną erzina kaimynų tujų tvora. Negana to, ant jų dar vyniojasi apyniai, lipantys ir ant Onos tvoros. Vasarą tos tujos daugiau kaip metrą įlenda į jos sodą. "Pagal įstatymą tvora turi būti per 1,2 metro nuo ribos. O jie ją padarė prie pat mano tvoros. Jie man neduoda gyventi ir tyčiojasi", - aiškino senoji moteris.

Kai kaimynai seną tvorą nuplėšė, Ona du mėnesius laukė manydama, kad jie pastatys naują, bet, pasirodo, jiems apskritai tvoros nereikia. Ona klaususi Priekulės seniūnės, ką jai daryti. Ši neva patarusi tverti savo tvorą. Tai padariusi moteris buvo apkaltina savavališku žemės užgrobimu.

"Jų požiūris senamadiškas"

"Tai konfliktiški žmonės. Mes gerbiame jų amžių, bet jų požiūris senamadiškas, jie nesilaiko įstatymų, o orientuojasi pagal kažkokį seną kolūkio principą. Jie aiškina, kad stulpas dalina sklypus. Nuo kada?", - klausia Sandra.

Pasak jos, konflikto nebūtų buvę, jeigu kaimynė nebūtų pradėjusi prie jų kabinėtis: tai akmenukai į jos pusę įriedą, tai vijokliai, tai tujos. "Būdavo kiekvieną dieną sutikusi mane vis liepia ką nors padaryti" - pasakojo ji.

Sandra tvirtina, kad, kai jie atsikraustė 2005-aisiais, čia jau buvo ir vijokliai, ir tujos. Tai užfiksuota nuotraukose. Kaimynė sutikimą davė prieš tai Sandros sklype gyvenusiems žmonėms. Kai tujos užaugo, ji pradėjo reikšti pretenzijas.

"Aš tujas išretinau, kad tik jos neitų į jų pusę. Norėjome pakeisti savo seną tvorą, nes ji buvo iškrypusi. Kai nusiėmėme seną, kaimynė mums iškvietė policiją, - kalbėjo Sandra. - Galų gale nusprendėme susitvarkyti geodezinius matavimus. Pradėjome matuoti sklypą nuo kitų kaimynų, kurie jau turėjo tokius matavimus. Bet kaimynė nepasirašė sutikimo ir kitą dieną pasistatė savo tvorą. Tada aš iškviečiau policiją."

"Abi neteisios"

"Jos abi nelabai teisios. Viena, ta senutė, su tvora paėmė pusmetrį valdiškos žemės prie kanalo, kur turi būti paliktas metras žemės praeiti žmonėms, o kita ant sklypo ribos susisodino tujas, kurių negalima sodinti, nes į kitą sodą eina storiausios jų šaknys. Ne kartą jai sakiau, kad pašalintų tas tujas, o ji nereaguoja. Jai, matyt, gaila, kad ta moteriškutė užsiėmė pusę metro žemės. Kaip aš galiu joms padėti, jeigu kaip du ožiai atsistojo ant tilto ir stovi. Sakiau, kad kviestųsi matininkus, tegu nustato ribas", - kalbėjo Dituvos sodų pirmininkė G. Alilionienė.

Onos sklypas didesnis nei turi būti

NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos Daivos Bukavičienės teigimu, komisija, kurią sudarė NŽT atsakingi darbuotojai, galintys atlikti valstybės kontrolę, specialistai, dirbantys su prietaisais ir galintys įvertinti atliktus kaimyninius kadastrinius matavimus, šiemet spalio 5 d. pas ponią Oną važiavo jau trečią kartą.

Matavimai buvo pateikti NŽT. D. Bukavičienės teigimu, linijų ilgis yra išlaikytas, ankstesnė sodų išplanavimų schema, pagal kurią buvo leista sodus įsigyti pirmiesiems savininkams, nepažeista. Pasak D. Bukavičienės, Sandros sklypas įregistruotas Registrų centre. Kadangi iki šiol jo ribos nėra nuginčytos, jos yra teisėtos. Taigi Onos tvora yra Sandros sklype.

Paklausta, ar normalu, kad du tuos pačius sklypus skiria du riboženkliai, D. Bukavičienė atsakė, kad taip neturėtų būti. Tokia situacija susidarė todėl, kad atlikus matavimus kaimynams, Ona irgi buvo sudariusi sutartį su atsakingu, licenciją turinčiu matininku. Tačiau jis to matavimo neatliko iki galo, nes NŽT skyriui nepateikė patikrinti.

"Situacija tokia, kad moteris nepripažįsta kaimynų sklypo matavimų ir vadovaujasi anksčiau turėtomis savo sklypo ribomis. Ji naudojasi žymiai didesniu sklypu nei jai priklauso", - aiškino vedėja.

Administracinė procedūra nebaigta

Pasak NŽT skyriaus vedėjos, administracinė procedūra vyksta ilgiau nei metus. Poniai Onai duota užtektinai laiko viską sutvarkyti. "Mes vadovaujamės ir žmogiškumo principu, ne vien tik Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Stengiamės jai duoti laiko, kad pašalintų tą pažeidimą, nors ji jo nepripažįsta. Ji jau pašalino tvorą tiek nuo gatvės pusės, kuri neatitinka sklypo ribų, tiek nuo kanalo pusės, tačiau tvoros tarp jos ir kito privataus asmens sklypo kol kas dar nėra pašalinusi. Ginčo objektas neviršija 30-50 centimetrų. Už tai, kad pasistatė tvorą kito asmens žemėje jai skirta bauda. Jos ji iki šiol nėra sumokėjusi", - teigė D. Bukavičienė.

Ji akcentavo, kad administracinė procedūra dar nėra baigta, tad nepriimti ir galutiniai sprendimai. NŽT laukia tolesnių Onos veiksmų - ar sumokės baudą, ar kreipsis į teismą.

 NEGERAI. Tokių dalykų, pasak NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos Daivos Bukavičienės, neturėtų būti. TUJOS. Dviejų kaimynių nesantaikos šaltinis tujų tvora.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.