Siūloma pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams

Vilnius, gegužės 23 d. (ELTA). Seimas siūlo pratęsti pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Ketvirtadienį priimtu nutarimu Seimas pasiūlė Vyriausybei ieškoti galimybių artimiausiu metu siekti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimo arba imtis kitų alternatyvių priemonių, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams nebūtų laikomas laisvo kapitalo judėjimo principų pažeidimu ir apie atliktus veiksmus bei pasiektus rezultatus kas pusę metų pateikti informaciją Seimui.

Už nutarimą balsavo 79, prieš - 8, susilaikė 15 Seimo narių.

Šių metų kovo 22 d. įvykusiame visuotiniame žemdirbių suvažiavime išreikšta kategoriška nuomonė pratęsti draudimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje.

2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos vasario 7-8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos, kuria nepritaria ES Vadovų Tarybos patvirtintam siūlymui dėl 2014-2020 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos.

Nutarimą Seimas priėmė atsižvelgdamas ir į susidariusią realią galimybę iš naujo derėtis dėl ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo visų ES valstybių narių žemdirbiams bei į tai, kad Europos Parlamentas, siekdamas reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką, neplanuoja suvienodinti tiesioginių ES išmokų visoms ES valstybėms narėms ir Lietuvos žemdirbiai dėl to turės blogesnes konkurencines sąlygas, palyginus su kitomis ES valstybėmis narėmis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas mano, kad toks nutarimas, siūlantis Vyriausybei siekti dar vieno žemės pardavimo užsieniečiams draudimo laikotarpio pratęsimo, yra naudingas tiktai stambiesiems Lietuvos žemvaldžiams ir šalyje veikiantiems žemės pardavimo tarpininkams, kurie jau šiandien kraunasi kapitalą iš apsimestinių sandorių su užsieniečiais.

"Seimo nutarimas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, galimas daiktas, tiktai paskatins tolesnius galimai kriminalinio pobūdžio sandorius žemės pardavimo rinkoje. Kas iš Seime balsavusių "už" galėtų tai paneigti? Kitas klausimas - ar už tokių sprendimų ir toliau riboti žemės pardavimą Lietuvoje nestovi įvairūs pardavimo tarpininkai, kurie sandoriams jau šiandien naudoja neaiškios kilmės pinigus, tarp jų - ir atkeliavusius iš užsienio", - sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E. Gentvilas.

Kaip jau skelbta, liberalas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Generalinę prokuratūrą, kad šios institucijos pateiktų informaciją apie atvejus, kai užsienio šalių piliečių ar juridinių asmenų pinigais žemę Lietuvoje savo vardu pirko mūsų šalies piliečiai arba lietuvių kapitalo bendrovės.

Seimo narys prašo atsakyti, ar turima duomenų apie lietuviškų bendrovių įsipareigojimus perleisti supirktas žemes užsieniečiams, legalizuojant jau įvykusius sandorius, ar žinoma pinigų, kuriuos žemės supirkimui Lietuvoje skyrė užsieniečiai, kilmė.

Taip pat prašoma pateikti informaciją, ar VSD turi duomenų, kokių užsienio šalių bendrovės perka Lietuvoje įsteigtų įmonių akcijas, tokiu būdu įsigydamos ir žemės. Prašoma atsakyti, ar žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje valdo ne tik Europos Sąjungos ir NATO valstybių, bet ir kitų šalių piliečiai bei juridiniai asmenys.

Liberalų sąjūdžio frakcija neigiamai vertina siūlymus Vyriausybei atnaujinti derybas su ES institucijomis dėl pakartotinio žemės pardavimo užsieniečiams laikotarpio pratęsimo po 2014 m. gegužės mėnesio. Tai užkirstų galimybę žemės sklypų savininkams Lietuvoje brangiau parduoti savo turtą, mūsų šaliai grėstų Europos Sąjungos sankcijos, tokiu būdu būtų pratęsta neskaidri bei galimai nusikalstama veikla žemės rinkoje.

"Per bene dešimtmetį trunkantį žemės pardavimo draudimą paprasti sklypų savininkai mūsų šalyje buvo nuskurdinti. Už pseudopatriotinių šalies žemių išsaugojimo šūkių yra ne kas kita, kaip nepagarba savo šalies piliečiams", - sakė E. Gentvilas.