Šiemet būsto kainos dar nedidės

"Pradėjęs augti realus darbo užmokestis, didėjančios gyventojų santaupos, gerėjantys jų lūkesčiai bei istorinėse žemumose išliekančios palūkanų normos ir toliau bus veiksniai, lemiantys stiprėjančią būsto paklausą. Tačiau pastaruoju metu išaugus būstų pasiūlai, šiemet dar nereikėtų tikėtis kainų augimo", - mano jis.

Didėjantis butų nuomos pajamingumas, kuris parodo, kokią dalį būsto vertės per metus galima gauti jį nuomojant, rodo, kad įsigijimo alternatyva darosi patrauklesnė nei nuoma. Pasak N. Mačiulio, nuomos pajamingumas išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, todėl pagal šį matą didžiuosiuose Lietuvos miestuose butai vis dar yra pervertinti.

Šiuo metu Vilniuje nuomos pajamingumas siekia 6 proc., o praėjusio dešimtmečio vidurkis siekė 6,2 proc. Kaune šis atotrūkis dar didesnis - dabartinis nuomos pajamingumas siekia 6,6 proc., o istorinis vidurkis siekė net 8 proc.

Dėl šių priežasčių "Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad šiemet būsto kainos daugumoje Lietuvos miestų dar nedidės, o kainų augimo galima tikėtis tik kitais metais, kai dar labiau sumažės nedarbas ir išryškės darbo užmokesčio augimo tendencijos.

"Vertinant ilgalaikes tendencijas, veiksnių, galinčių lemti spartų nekilnojamojo turto kainų augimą, taip pat nėra daug. 25-34 metų amžiaus gyventojų, kurie dažniausiai įsigyja būstą, dalis visuomenėje per ateinančius 15 metų sumažės nuo 15 iki 10 proc. Urbanizacijos procesas susilpnės ir miestai nebebus maitinami naujais gyventojais, nes būtent urbanizacija praėjusį dešimtmetį turėjo didelės įtakos būsto paklausos didmiesčiuose augimui", - sako N. Mačiulis.

Ekonomisto skaičiavimais, labiausiai tikėtinas būsto kainų augimas ateinantį dešimtmetį bus artimas atlyginimų augimo tempui - apie 5 proc. per metus. Esant tokiam augimui, 2008 m. pradžios lygį butų kainos Vilniuje pasieks 2025 m., o Kaune ir Klaipėdoje - tik 2030 m.

N. Mačiulio nuomone, spekuliacijas NT rinkoje ribos ir Lietuvos banko nustatytos atsakingo skolinimo taisyklės, ir pagrindiniai veiksniai, lemsiantys kainų pokyčius, bus gyventojų pajamų augimas ir jų polinkis keltis į didesnio ploto ir aukštesnės kokybės būstus. Tai lems, kad kainų atotrūkis tarp senos statybos nerenovuotų ir naujos statybos būstų dar labiau didės.

"Taip pat augs kainų skirtumai ir tarp didžiųjų bei mažesnių Lietuvos miestų - pastaruosiuose būstų paklausa išliks labai silpna, bus vis daugiau galimybių išsinuomoti butą nemokamai, tik įsipareigojant mokėti komunalinius mokesčius", - reziumuoja "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.