"Ką tik atidavėme projektinę dokumentaciją pirmajam 9 aukštų gyvenamajam namui. Šis viešbutinio tipo 108 butų namas šiemet bus pradėtas statyti tarp Taikos prospekto ir Kūlių Vartų gatvės, kur dabar įsitaisiusi kiaušinių bazė. Namo fasadas bus kiek panašus į laivų statybos technikumo bendrabučių fasadus - raudonų apdailos plytų ir baltų putų betono plokščių", - 1965 m. sausio 30 d. "Tarybinės Klaipėdos" skaitytojus straipsnyje "Gairės rytdienos statyboms" informavo tuometinis Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus viršininkas Gytis Tiškus (1934-2008).
Tame pačiame straipsnyje miesto projektuotojas pasidžiaugė užstatytu Rumpiškės gatvės rajonu ir Įgulos gatve bei tuo, "kad jau klojami pamatai ir montuojamos namų sienos užmiesčio laukuose".
"Pradėtas užstayti trečias gyvenamasis rajonas, kuris užims 52 hektarų plotą tarp Taikos prospekto būsimo tęsinio, geležinkelio šakos ir gelžbetonio konstrukcijų gamyklos Nr. 1, Šilutės plento ir Paryžiaus Komunos gatvės", - teigė G. Tiškus.
Pirmas devynaukštis
Pirmasis Klaipėdoje devynių aukštų namas su liftu buvo pastatytas per vienerius metus. 1966-aisiais į jį atsikraustė pirmieji gyventojai. Nėra duomenų, kas anksčiau buvo to devynaukščio vietoje, tačiau Klaipėdos metraštininko Bernardo Aleknavičiaus nuotraukose šalia naujojo devyniaaukščio namo, aikštėje, kurioje dabar stovi paminklas "Neringa", matyti gražus senovinis statinys. Spėjama, kad čia buvusi grafo Tiškevičiaus vila. Paveldosauginį pastatą nugriovė, matyt, vardan "Neringos".
Tarybiniais laikais butus skirstydavo miesto Vykdomasis komitetas.
"Sunku dabar pasakyti, kam tie valstybiniai butai buvo skirti. Jie labai mažos kvadratūros, gal jaunoms šeimoms", - svarstė Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.
Pasak pašnekovo, tokio pat tipo namas šiek tiek vėliau pastatytas prie "Vėtrungės" pasažo, šalia "Vaidilos" kino teatro. Ar yra daugiau analogiškų devynaukščių ir kiek, specialistas sakė informacijos neturintis.
"Dabar vėl pastebima tendencija statyti mažos kvadratūros butus. Vėl atsiranda toks poreikis", - pastebėjo specialistas.
Pasak A. Gaižučio, Taikos 3-iąjį namą ilgą laiką administravo "Senamiesčio valdos". Kai jos bankrutavo, namą administruoti ėmė UAB "Paslaugos būstui".
Gražėja visas kvartalas
UAB "Paslaugos būstui" direktorės pavaduotoja Rasa Rimaitė pažymėjo, jog Taikos prospekto 3-iasis namas pateko į 19 laimingųjų namų sąrašą, kurie bus renovuojami.
"Šiam namui renovacija būtina. Pagrindinė jo problema, kad visa šiluma išeina pro sienas. Termovizinė nuotrauka parodė, kad šis namas kiauras kaip rėtis. Be to, labai blogos būklės yra jo balkonai, reikia tvarkyti šilumos mazgą. Sudėtinga buvo gauti pradinį gyventojų sutikimą dėl renovacijos, nes dauguma butų šiame name yra nuomojami ir sunku buvo surasti savininkus. Visgi dokumentai pateikti. Parengtas investicinis planas, dabar laukiame, kol jis bus patvirtintas Savivaldybėje, o po to tikimės, jog planui pritars 60 procentų namo gyventojų. Jeigu viskas vyks sklandžiai - kitąmet pavyktų pradėti renovaciją", - vylėsi R. Rimaitė.
Jos manymu, Taikos prospekto 3 namo renovacija - būtina.
"Šalia namo rekonstruojama "Švyturio" gamykla, rengiamasi rekonstruoti Senąjį turgų, renovuojami Taikos prospekto 7, 9, 11 namai. Kitapus gatvės stovi naujas namas. Taigi visas kvartalas gražėja. Negali likti namas toks, koks yra", - įsitikinusi pašnekovė.
Apklausa
Raimondas
Gyvename šiame name nuo 1992 metų. Devintame dešimtmetyje į šį namą atsikėlė žmonos mama ir nenori niekur kitur keltis. Jai patogu, kad turgus vietoje ir šiaip miesto centras. Ir mums čia patinka, tik patį namą reikia būtinai tvarkyti. Šiais metais, nuo rugsėjo, turėtų būti namas renovuojamas. Labai to laukiame, nes šildymas čia labai brangus ir balkonai byra.
Šiame name beveik visi butai yra vieno kambario, skiriasi tik jų kvadratūra: nuo 22 iki 32 kvadratinių metrų. Mūsų butas yra 32 kvadratinių metrų, mes jame įsirengėme pusantro kambario. Mama - viename kambaryje, mes su žmona - kitame. Butai labai maži, tad dauguma jų yra nuomojami. Dėl to buvo labai sunku pasiekti sutarimo dėl namo renovacijos. Namo gyventojai kelis kartus pasikeitė. Senbuvių, kurie čia gyventų nuo pat namo pastatymo, likę vos keletas, dauguma - naujakuriai. Tačiau nemaža dalis ir jų jau yra senyvo amžiaus žmonės, kurie pardavė didesnius butus ir čia atsikėlė.
Prieš 5-6 metus čia buvo prastai. Į namą lįsdavo benamiai, girtuokliai, miegodavo jie laiptinėse ir gamtinius reikalus atlikdavo. Kovojome, nuolat policiją kviesdavome, duris su kodu pastatėme. Daugmaž pavyko su gyventojais susitvarkyti. Dabar lieka patį namą atnaujinti. Kitoje gatvės pusėje - naujas, gražus namas, o mūsų - kaip vaiduoklis.
Natalija (nesifotografavo)
Gyvenu šiame name porą metų. Anksčiau gyvenau Simonaitytės gatvėje, tačiau likau viena pati, tad didesnį butą pardaviau ir nusipirkau čia. Ieškojau mažesnio ploto. Čia nusipirkau 27 kvadratinių metrų butuką. Man vienai pakanka. Džiaugiuosi, kad gyvenu puikioje vietoje, pačiame miesto centre, be to, šalia dirbu, šalia turgus. Tvarkos tik trūksta laiptinėje, žmonių labai daug gyvena. Planuojame renovuoti namą, bet kažin kokios bus tos renovacijos kainos...
Jurijus (nesifotografavo) ir Valentina
Gyvename šiame name daugiau kaip 10 metų. Mes čia - ne patys vyriausi, yra ir senelių, kurie ilgiau gyvena, bet jie pasiligoję, neįsileis jūsų. Mes čia atsikėlėme iš skurdo. Aš vienas dirbu, žmona - neįgali. Turėjome dviejų kambarių butą naujesniuose rajonuose, tačiau netekau darbo, nepajėgėme išsimokėti, susikaupė skola, teko butą parduoti ir ieškotis mažesnio, bet ir čia labai brangiai tenka mokėti už būsto šildymą. Naujakiemio gatvėje dviejų kambarių butą išlaikyti tiek pat kainuodavo, kiek čia vieno kambario butą.
Šitas namas yra pirmasis devynaukštis Klaipėdoje. Žinote tai? Sako, kai jį pastatė, tai vaikai nuolat važinėdavosi liftu. Jiems tai buvo pramoga 1966 metais. Šis namas yra kaip bendrabutis. Viename aukšte - po 12 vieno kambario butų. Iš viso name 108 butai. Vieni didesni, kiti mažesni. Pats namas - neblogas, kad ir senas, bet iš plytų pastatytas, sienos tvirtos. 1965 metais statybos buvo patikimesnės nei dabar. Statybų darbai dabar labai nekokybiški. Geriausi statybininkai - užsienyje, o namų "reanimacijos" (aš taip vadinu renovaciją) darbus atlieka nekvalifikuoti bedarbiai iš Darbo biržos.
Renovaciją ketina daryti, tačiau bėda ta, kad renovacija - tik muliažas, tik iš išorės daroma, o vidus lieka toks, koks buvęs. O kaina didelė, kone pusė mūsų buto vertės. Sako, kad valstybė kompensuos 40 procentų renovacijos kainos, bet aš netikiu. Nepasitikiu namų valdomis. Kai mūsų balkonas pradėjo griūti, metalinės konstrukcijos nuo pastato atsiskyrė - niekas mums į pagalbą neatėjo, pasakė, kad valdos apmokėtų, jeigu grindys balkono griūtų, o sienelė jiems nepriklauso. Kaip keitė vamzdžius - vienas kaimynas buvo pasidaręs pilną remontą ir vamzdžius pasikeitęs už savo pinigus. Vis tiek jam paskaičiavo už remontą. Jis nesutiko mokėti - padavė į teismą namų valdas. Ar žinote, kaip baigėsi? Teko sumokėti ir skolą, ir dar teismo išlaidas.
Ant mūsų namo stogo stovi 5 antenos. Dvi antenos yra tiesiai virš mūsų buto. Rankos storumo kabeliai per visą stogą išvedžioti, pastogėje sudėta kažkokia įranga. Namų valdos išnuomoja plotą komunikacijų bendrovėms, už nuomą gaunami pinigai turėtų būti skirti namo remonto darbams. Pasidomėjau, kiek namų valdos gauna už tą nuomą. Man buvo pasakyta, jog 100 eurų. Ar jūs tikite, kad už 5 antenas galima gauti tik 100 eurų? Įdomu, kiek dar į kišenę gauna?
Rašyti komentarą