Seimo pirmininkė prašo Vyriausybės keisti namų renovavimo programos strategiją

Parlamento vadovė atkreipia ministro pirmininko dėmesį, kad 2010 m. spalio 11 d. paskelbtoje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje dėl daugiabučių namų atnaujinimo skelbiama, kad daugiabučių namų renovavimo programoje numatyti terminai gali būti pasiekti tik tuomet, jei Lietuvoje kiekvieną darbo dieną būtų modernizuojama daugiau kaip 10 daugiabučių namų.

I. Degutienės nuomone, tokie tempai šiandien atrodo visiškai nerealūs, nes, kaip teigia Valstybės kontrolė, šiuo metu programos vykdymo procesas iš esmės yra sustojęs, o tai reiškia, kad kyla rimtas pavojus, jog daugiabučių namų renovavimo programa pagal numatytus terminus nebus įgyvendinta. Lietuva taip pat nepadidins savo energetinio saugumo ir neįvykdys savo įsipareigojimų pagal Europos Parlamento ir tarybos direktyvoje 2006/32/EB numatytus terminus.

"Didelis nuostolis yra ir tai, kad esant tokiam bedarbystės mastui daugiabučių namų renovavimo fondo lėšos – net 513 mln. Lt yra užšaldytos dėl užsitęsusių derybų ir sutarčių derinimo su Lietuvos komerciniais bankais", – rašte premjerui rašo Seimo pirmininkė.

Pasak I. Degutienės, iš Valstybės kontrolės atlikto audito ir daugumos daugiabučių gyventojų nuotaikų akivaizdu, kad jokios naujos kosmetinės priemonės nepajėgs esmingai paskatinti šios programos vyksmo. Todėl būtina kuo skubiau peržiūrėti ir keisti visą šios programos vykdymo strategiją, pasinaudojant Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje plačiai taikomo energijos taupymo įmonių modelių patirtimi (ši patirtis nurodoma ir Valstybės kontrolės audite), pritaikant ją prie Lietuvos sąlygų.

"Prašau išnagrinėti šių valstybių patirtį, pagal kurią ne patys gyventojai iš savo lėšų ar valstybės teikiamų paskolų finansuoja namų renovavimą, o tai daro energijos įmonės, prisiimančios visą projekto įgyvendinimo riziką ir yra tiesiogiai suinteresuotos tinkama namų renovavimo kokybe. Taip pat prašau išnagrinėti, ar pritaikant panašią Vakarų valstybių patirtį už šio strategiškai – tiek energetine, tiek darbo skatinimo, tiek geopolitine prasme – svarbaus projekto įgyvendinimą negalėtų visos finansinės atsakomybės prisiimti pati valstybė", – rašoma Seimo pirmininkės rašte ministrui pirmininkui.