Renovaciją stabdo ne pinigų trūkumas?

[CITATA] Atšilus apie renovaciją kalbama mažiau: didžiausios sąskaitos už šildymą - jau praeityje, tačiau yra reali tikimybė, kad dar didesnės laukia ateityje.

Iš pirmo žvilgsnio, sąlygos renovacijai, atrodo, daugiau nei palankios. Valstybės koziriai - visiškai finansuojamas renovacijos projekto parengimas ir darbų techninė priežiūra, 1,5 tūkst. litų alga projekto administratoriui, fiksuotos 3 proc. bankų paskolų palūkanos bei jų apmokėjimas tiems, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą. Plius - iki 30 proc. viso projekto finansavimas, jei pasiekiami atitinkami rodikliai. Pavyzdžiai Klaipėdoje rodo, kad atnaujintuose namuose išlaidos šildymui sumažėja net kelis kartus, išauga butų vertė.

Atrodo, nauda didžiulė, bet procesas buksuoja, jam skirti Europos Sąjungos milijonai guli bankuose, žymiai atsiliekama nuo plano iki 2020 m. modernizuoti 24 tūkst. daugiabučių. Kodėl?

PASITVIRTINO. Šią žiemą už šilumą Klaipėdoje mažiausiai mokėjo šio Kauno gatvėje esančio renovuoto namo gyventojai, bet vargu ar šis pavyzdys išjudins vėžlio žingsniu slenkantį renovacijos procesą. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Renovaciją šalyje kontroliuojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) atstovai įvardija vienas priežastis, žmonės baiminasi papildomos paskolų naštos, administratoriai - kitas. Viena iš jų - vasarį aplinkos ministro pasirašytas įsakymas, pagal kurį nuo liepos bus panaikinti visi teritoriniai agentūros skyriai ir visi specialistai dirbs Vilniuje. Baiminamasi, kad ir taip labai vangiai įsivažiuojanti renovacija dėl biurokratinių procesų dar labiau sulėtės.

"Ubago sindromas"

BUPA direktorius Valentinas Petkūnas kategoriškai neigia, kad skyriaus iškraustymas iš Klaipėdos šiame regione sukels papildomų problemų ir ilgins procesą - esą daug reikalų bus galima sutvarkyti nuotoliniu būdu: telefonu, elektroniniu paštu ir kitomis komunikacijos priemonėmis, be to, objektų priežiūra esą užsiims mobiliosios komandos.

Agentūros vyriausiasis patarėjas Algirdas Čepas įsitikinęs, kad dėl vangios renovacijos įstaigą kaltinti reikėtų mažiausiai, o gyventojams, užuot dejavus dėl aukštų šildymo kainų, reikia imtis ryžtingų veiksmų.

"Kas jai labiausiai priešinasi? Susirinkimuose dalyvaujantys pensininkai, bedarbiai, socialiai remtini asmenys. Daugelis iš jų gauna kompensacijas už šildymą, tad yra nemotyvuoti: jiems bet kokiu atveju šildyti būstą kainuoja pigiau. Bet ar jie nežino, ar nenori žinoti, jog paskolos ir palūkanos taip pat kompensuojamos", - sakė patarėjas.

Jis taip pat pridūrė, jog darbams nepritariančius žmones gąsdina iniciatyvos.

"Lietuvius kamuoja kažkoks "ubago sindromas" - yra įprotis viskuo skųstis, bet ne veikti. Ar iš tikrųjų esame tokie vargšai, jeigu Lietuva pirmauja pagal mobiliojo ryšio telefonų ir automobilių skaičių 100 tūkstančių gyventojų? Net vargingiausios šeimos turi net po kelis telefonus ir mašinas", - rėžė A. Čepas.

BUPA atstovas taip pat patarė žmonėms skaičiuoti ir remtis pavyzdžiais, įrodančiais, jog po renovacijos bendros išlaidos šildymui ir paskolos grąžinimui yra mažesnės už šildymo sąskaitas nerenovuotame name.

Atnaujinta labai maža dalis

Pagal BUPA planus, Klaipėdoje iki 2020 m. reikėtų renovuoti apie 2 tūkst. daugiabučių, iš kurių 70 būklė - labai bloga. Šiandien visiškai atnaujintų yra tik 40, dar 10 renovuojama (3 darbai baigti, bet jie neperduoti valstybinei komisijai).

Klaipėdos savivaldybė pateko į sąrašą tų, kurioms ateityje bus parengti papildomi tipiniai projektai.

"Mūsų tik paprašė padėti identifikuoti namus, kuriems jie tiktų, o įtikinti daryti renovaciją bandys patys - jie geriausiai žino tuos procesus ir valdo fondus", - sakė su BUPA vadovu susitikęs Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.

Pagal tipinį projektą kiekvieno namo bendruomenės gali apsispręsti, kokie darbai reikalingiausi renovuojant būstą - fasado apšiltinimas, šilumos mazgo pakeitimas, abi šios priemonės ir kt.

Be to, uostamiestyje, kaip ir visoje Lietuvoje, renovacijai dažniausiai ryžtasi daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB), o ne pastatus administruojančios bendrovės. Jos esą yra praradusios gyventojų pasitikėjimą. O bendrijos Klaipėdoje administruoja tik ketvirtadalį daugiabučių.

Administratorius - kaip kamikadzė

Visai kitus renovacijos stabdžius vardija Klaipėdoje jau tris projektus administravusi Vida Martišiūtė - anot jos, žmones baugina ne finansiniai įsipareigojimai, bet nuolat kintanti valstybės politika šiuo klausimu.

"Nenuoseklumas, blaškymasis ir nuolat besikeičianti tvarka trukdo planuoti ateitį: jeigu dabar galioja vienos taisyklės, tai pasikeitus valdančiosioms politinėms jėgoms galios kitos - nuo to saugiklių nėra. Žmonės labai nepasitiki, žiūri į reikalavimus, pažadus ir klausia: kalbam apie šiandien, o kas bus rytoj, kitais metais? Pasikeitimų gali būti daug, o renovacijai gali prireikti daugiau nei metų. Administratorius taip pat gali likti kvailio vietoje - pasikeitus sąlygoms praras pasitikėjimą ir bus vadinamas melagiu", - sakė V. Martišiūtė.

Paklausta, ar šiandien ryžtųsi imtis dar bent vieno daugiabučio renovacijos priežiūros, ji atsakė, kad būtų atsargi, apsispręstų tik labai gerai pagalvojusi.

"Administratorius - tikras kamikadzė, nuo jo priklauso projekto sėkmė. Žinote, kodėl tokių specialistų trūksta? Administratorius - tai žmogus, kuris privalo turėti milžinišką bagažą techninių, finansinių, juridinių ir psichologinių žinių, kurios įgaunamos tik projekto eigoje. Niekas specialistų neruošia, seminarų metu gaunamos tik bendrinės žinios, kurių tikrai neužtenka", - vardijo priežastis V. Martišiūtė.

Ji taip yra įsitikinusi, jog BUPA Klaipėdos skyriaus uždarymas nepalengvins darbo - esą padažnės kelionės į sostinę.

Ko bijo gyventojai?

Akis į akį su daugiabučių gyventojais bendravusi V. Martišiūtė taip pat gali pasakyti, kas slopina žmonių pasiryžimą pritarti renovacijai.

"Tai - labai platus spektras priežasčių. Nemažai jaunų šeimų butus pirko už paskolas, tad nenori papildomos naštos. Kitų atsakomybė baigiasi sulig buto sienomis, apie namą jie negalvoja. Treti bijo į savo valdas įsileisti statybininkus. Aišku, yra "bankų baubas" - žmonės jų maitinti nenori. Taip, dabar yra nustatytos fiksuotos 3 procentų palūkanos paskoloms, bet kas žino, ar ateityje ir jos nepasikeis", - pasakojo DNSB "Slėnis", "Danės vingis" ir "Putinas" pirmininkė.

Ji įsitikinusi, kad šilumos kainų augimo tempai šiandien tikrai yra greitesni nei modernizacijos.

"Patikėkite, kai renovacija buvo kompensuojama 50 procentų, pajutome tikrai didelį žingsnį pirmyn, gyventojai kone vienbalsiai ir labai greitai apsisprendė, jog ją daryti reikia. Dabar viskas daroma atvirkščiai: užuot didinus paramą renovacijai, ji sumažinta, o šiemet dar palengvinta kompensacijų už šildymą gavimo tvarka. Tai kur motyvacija? Žinoma, partijos tarpusavyje kovoja dėl rinkėjų ir įtakos valdžioje, tačiau šioje vietoje visų politikų nuomonė turėtų būti vieninga", - kalbėjo V. Martišiūtė.

Ji iš dalies pritarė tam, kad ribotos žmonių pajamos - ne kliūtis ryžtis renovacijai, mat vieno iš pirmininkės administruoto projekto varomoji jėga buvo mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie sulaukę didžiulių sąskaitų už šildymą panoro taupyti.

Kovo mėnesio šilumos suvartojimo Klaipėdos daugiabučiuose pavyzdžiai

Naujos statybos namai:
Dragūnų g. 11 - 4,93 kWh/kv. m (1,38 Lt/kv. m)
Taikos pr. 144 - 5,93 kWh/kv. m (1,65 Lt/kv. m)
Dragūnų g. 18 - 6,49 kWh/kv. m (1,81 Lt/kv. m)
Varpų g. 4 - 8,18 kWh/kv. m (2,28 Lt/kv. m)

Visiškai renovuoti namai:
Kauno g. 19 - 4,37 kWh/kv. m (1,22 Lt/kv. m)
Statybininkų pr. 19 - 4,78 kWh/kv. m (1,33 Lt/kv. m)
I. Simonaitytės g. 3 - 5,09 kWh/kv. m (1,34 Lt/kv. m)
Kooperacijos g. 5 - 5,94 kWh/kv. m (1,66 Lt/kv. m)

Nerenovuoti namai:
I. Simonaitytės g. 30 - 13,69 kWh/kv. m (3,82 Lt/kv. m)
Statybininkų pr. 21 - 16,12 kWh/kv. m (4,50 Lt/kv. m)
Kooperacijos g. 7A - 16,45 kWh/kv. m (4,59 Lt/kv. m)
Veterinarijos g. 4 - 17,19 kWh/kv. m (4,8 Lt/kv. m)

Šilumos energijos šildymui sunaudojimo vidurkis - 15,52 kWh/kv. m arba 4,33 Lt/kv. m. Didžiausias suvartojimas lyginant su vidutiniu buvo UAB "Danės būstas" (20,25 kWh/kv. m) ir UAB "Vitės valdos" (19,52 kWh/kv. m) administruojamuose namuose. Mažiausias - UAB "Debreceno valda" (14,47 kWh/kv. m) administruojamose namuose.

Šaltinis - AB "Klaipėdos energija"