Privačioje miško žemėje bus galima atstatyti buvusias sodybas

Privačioje miško žemėje Seimas leido atstatyti buvusias sodybas, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.

Tai antradienį įteisino Seimas, priėmęs daug diskusijų sukėlusias Miškų įstatymo pataisas. Jomis yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas reglamentuoti išimtinius atvejus, kada miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis. Už įstatymo pakeitimus balsavo 61 Seimo narys, prieš - 18, susilaikė 37 parlamentarai.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, norint atstatyti sodybą pirmiausia reikia nustatyti buvusį sodybos buvimo faktą pagal Civilinio proceso kodeksą.

"Tas buvusios sodybos faktas nustatomas pagal kodeksą archyvinių dokumentų pagrindu. Jeigu archyve yra kokie nors dokumentai apie ten buvusią sodybą, tada, natūralu, sodybą bus galima atstatyti", - aiškino J. Šimėnas.

Jis taip pat užtikrino, kad nepavyks atstatyti sodybos tiems, kaip kartais atsitikdavo, kurie suveža akmenys ir rodo, kad ten buvo sodyba.

J. Šimėno teigimu, atstatyti sodybas galės visi žmonės, kurie turi nuosavybę į miško žemę, kurioje pagal archyvinius dokumentus buvo sodyba.

"Jeigu jūs turėjote nuosavybę ir joje buvo sodyba, tačiau jūs atstatėte ją kitoje vietoje, o jūsų nuosavybę atsistatė kitas asmuo, tai įgijo teisę atstatyti sodybą tas, kuris šiuo metu valdo šitą nuosavybę", - aiškino J. Šimėnas.

Eltos paklaustas, kokio dydžio sodybą bus galima atkurti, J. Šimėnas sakė, kad "tik tokią, kokia jinai buvo", tačiau taip pat pridūrė, kad tai jau nebe Miškų įstatymo nuostatos.

Paversti miško žemę kitomis naudmenomis bus draudžiama I grupės miškuose, II grupės - ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės - draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose.

Pagal priimtas pataisas, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis bus leidžiama tik valstybinės svarbos objektams įrengti, inžinerinės infrastruktūros teritorijoms ir visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti.

Privačios miško žemės savininkai, organizuosiantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalės Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.

Reikalavimai įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją bus netaikomi už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui bus formuojami atskirieji želdynai.

Seimas taip pat patikslino nuostatas dėl privačios miško valdos skaidymo į dalis.