Prieš dangoraižį Melnragėje gula kryžium

Tuo metu tokių statybų iniciatorius Saulius Trečekauskas sako jau neberandantis žodžių, kaip būtų galima apibūdinti šią situaciją.

Išsiuntė raštus

"Vakarų ekspresas" jau rašė apie aistras, kurios kilo pernai spalio 6-ąją savo potvarkiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininko pavaduotojui Antanui Lukošiui patvirtinus žemės sklypo Kopų g. 69A detalųjį planą, kurio rengėjai nori 39 arų ploto sklype Kopų gatvėje statyti iki 132 metrų aukščio (36 aukštų) viešąsias paslaugas teikiantį rekreacinės paskirties pastatą. Šiuo metu sklype stovintį dvibutį gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą numatoma griauti.

Sužinoję, kad minėtasis detalusis planas buvo patvirtintas ingoruojant miesto Tarybos valią, Klaipėdos vadovai spalio viduryje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir aplinkos ministrą, kurio vadovaujamai ministerijai yra pavaldi VTPSI. Raštuose aiškinta, jog šis precedentas yra pirmasis Klaipėdos miesto savivaldybės istorijoje, kad planuojamas pastatas 36 arų miško sklype Melnragės "sukels dideles ir nevienareikšmes diskusijas miesto bendruomenėje".

Ministro prašyta svarstyti galimybę nedelsiant atšaukti minėtąjį potvarkį ir grąžinti apsisprendimo teisę Klaipėdos miesto tarybos kompetencijai. Generalinei prokuratūrai skirtame mero rašte buvo rašoma, kad savivaldybė plano rengėjui davė motyvuotą atsakymą, kodėl jis nesvarstomas, tad "VTPSI viršijo savo įgaliojimus ir detalųjį planą patvirtino". Todėl prašyta patikrinti inspekcijos sprendimo teisėtumą ir esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašant panaikinti minėtąjį sprendimą.

Taip pat prašyta patikrinti, ar detaliojo planavimo organizatorius S. Trečekauskas ir inspekcijos tarnautojai nepadarė tokių nusikalstamų veikų, kaip piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ir melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą. Taip pat prašyta įvertinti, ar vykdant procedūras nebuvo supainioti vieši ir privatūs inspekcijos tarnautojų interesai.

"Sprendimas be Klaipėdos valdžios pritarimo tvirtinti detalųjį planą, kuris leidžia į mažą plotą pajūryje "įkišti" didžiulį pastatą neturi precedentų. Miesto taryba atsiduria podukros vietoje ir kyla didžiulis pavojus visai savivaldai. Tikimės, kad ne tik bus atšauktas sprendimas, bet ir bus supurtyti valdininkai, kad jie kur kas atidžiau vertintų tokius atvejus", - tada sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Nesutaikomos nuomonės

"Deja, bet palaikymo nė iš vienos institucijos nesulaukėme, niekas netapo mūsų sąjungininkais. Nepaisant to, ketiname eiti iki galo ir teismuose pasiekti, kad būtų panaikintas šis detalusis planas. Jei jau ir juose nepavyktų nieko pasiekti, bent jau sąžinė prieš klaipėdiečius bus rami, kad padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso", - vakar sakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Kokia yra teisinė šių valdžios ketinimų būklė savivaldybės administracijos Teisės skyriaus atstovai vakar negalėjo pasakyti, nes su šiuo klausimu dirbantis specialistas vakar buvo teismuose.

Paties S. Trečekausko duomenimis, savivaldybė detalųjį planą jau yra apskundusi.

---

"Nebeturiu aš jau ką ir komentuoti. Kai paprašiau leisti susipažinti su institucijų atsakymais dėl savivaldybės raštų, man nebuvo leista to padaryti. Viena aišku - nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šį detalųjį planą. Bet kaip jau pasakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Lietuvai teisės nebereikia, užtenka politinių sprendimų. Kai kurie politikai yra tiesiog susidievinę ir mano, kad tik jie turi sprendimo teisę. Taip pat norima, kad visi sprendimai būtų su jais derinami atitinkama forma", - teigė S. Trečekauskas.

Anot jo, įgyvendinant šį projektą nuo pat pradžių siekta ne tik užsidirbti pinigų, bet ir papuošti Klaipėdą.

"Vienas investuotojas, planavęs į šį projektą investuoti 80 milijonų litų, jau pasitraukė. Galbūt pavyks sulaukti dar vieno", - vylėsi pokalbininkas, tvirtinantis, jog į kiekvieną vis naujai atsiradusį reikalavimą sklypo detaliojo plano rengimo metu buvo atsižvelgiama ir daromos atitinkamos korekcijos.

Istorija

Dar 2005-aisiais miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas buvo pritaręs sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano projektiniams pasiūlymams. Tuometinis komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila teigė, jog jūra atplaukiantiems laivams turėtų būti matomi gražūs miesto akcentai, vienu iš kurių ir galėtų tapti būsimasis dangoraižis. Esą visame pasaulyje tokie dalykai yra įprasti.

Tačiau 2008-ųjų lapkritį dalis Melnragės gyventojų išreiškė pasipriešinimą tokiems sklypo savininkų planams ir dangoraižį vadino "poros žmonių interesams tarnausiančiu monstru". Melnragiškiai piktinosi negalėję dalyvauti viešajame minėto žemės sklypo bei jo gretimybių detaliojo plano sprendinių svarstyme, nes informacija apie aptarimus juos esą pasiekė per vėlai. Miesto merui buvo įteikti 149 parašai žmonių, kurie manė, kad dėl statybų neturėtų būti kertamas miškas ir apskritai prieštaravo tokio dangoraižio statybai.

2010-ųjų vasarį sklypo planuotojai nutarė rengti naują detalųjį planą žemės naudojimo būdą keičiant iš gyvenamosios į komercinės paskirties objektų teritoriją. Tada aiškinta, kad tiesiog formaliai atnaujinamos planavimo procedūros.

Peripetijos dėl minėtojo detaliojo plano atgimė pernai, po to, kai jis vėl pateko į politikų rankas. Gegužę jam buvo pritarta miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete, nes jo nariams buvo pateikti visi dokumentus, įrodantys, jog projektas neprieštarauja miesto bendrajam planui, veikiantiems teritorijų planavimo reglamentams, jam jau buvo pritarta Nuolatinėje statybos komisijoje ir kt. Visgi detalusis planas užstrigo miesto Taryboje.

Gegužę vykusiame jos posėdyje buvo nuspręsta atidėti jo svarstymą. Posėdžio metu pasigirdo siūlymų kreiptis į prokuratūrą, kad būtų įvertintas sklypo privatizavimo ir pastatų įsigijimo klausimas, į VTPSI bei Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų išsiaiškinta, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos procedūros. Keltos netgi idėjos surengti gyventojų apklausą.