Plytinės kaminas - ne vertybė

Plytinės kamino vertinimo medžiagą parengusios architektės Vilijos Andriulionienės teigimu, šis prieš pat karą iškilęs statinys nėra kuo nors išskirtinis ir vertingas, juolab kad ir pačios plytinės nebėra išlikę.

"Jis buvo statytas to laikotarpio statyboms - reikėjo plytų. Verslininkai sugalvojo padaryti verslą ir pastatė plytinę", - pasakojo V. Andriulionienė.

Paveldo tarybos vertinimo narys Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus prisiminė, kad dar Alfonso Žalio vadovavimo laikais buvo nustatyta, jog kaminas kelia pavojų, bet taip ir neatsirado norinčiųjų jį nugriauti, mat paaiškėjo, kad plytos, iš kurių jis pastatytas, panaudoti netinkamos.

Pasak savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjos Editos Petrauskienės, Valstybės turto fondas buvo kreipęsis į savivaldybę dėl kamino griovimo. Tuomet buvo susitarta, kad savivaldybė nustatys paveldosauginę pastato vertę, o Turto fondas įvertins fizinę būklę.

Anot tarybos, bendruomenė galėtų pati dėti pastangas išsaugoti kaminui, nes jis gali būti jai vertingas kaip ženklas, orientyras bei simbolis, tačiau traukti į registrą kamino neverta. Būtų galima galvoti, kaip jį pritaikyti, pavyzdžiui, nugriovus iki nepavojingo aukščio.

Kitokios nuomonės taryba buvo apie Pilies g. 6 ir 12 pastatus - komercinį, kuriame veikė valgykla, ir administracinės paskirties. Jų vertinimo medžiaga taip pat buvo aptarta posėdyje - nuspręsta siūlyti įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą šiuos pastatus bei aikštę kaip laivų statyklos kompleksą, taip pat surinkti medžiagą apie kitų čia esančių pastatų vertingąsias savybes.

"Baltijos" laivų statyklos aikštė su ją formuojančiais pastatais yra charakteringas stalininiu penkmečiu tituluojamo laikmečio monumentalaus pastatų komplekso su reprezentacine aikšte pavyzdys, būdingas svarbiems to meto valstybiniams objektams", - atkreipė dėmesį V. Andriulionienė.

Anot jos, Lietuvoje minėtas laikotarpis buvo gana trumpas - tęsėsi tik 1947-1952 m. - ir nespėjo palikti tokio ryškaus pėdsako, kaip nuo XX a. trečiojo dešimtmečio įsivyravęs vadinamasis stalininis ampyras Rusijoje.

"Nors atskiri komplekso pastatai nusileidžia monumentalumu, stilistine raiška ir architektūros kokybe ryškiausiems to meto pavyzdžiams Lietuvoje, toks pastatų kompleksas su reprezentacine aikšte bent jau Klaipėdoje yra vienintelis", - teigė V. Andriulionienė.

Po diskusijų apsispręsta siūlyti įtraukti į registrą ir Labrenciškės dvarą. Tiesa, jį siūloma saugoti ne kaip kompleksą, o kaip dvarvietę, vertingą archeologiniu ir istoriniu požiūriu. Saugomas turėtų būti vienas pastatas ir atskiros kai kurių kitų dvaro pastatų dalys.