Pigesnis šildymas - su apgalvotu projektu

Brangstant energetiniams ištekliams ir sykiu nenumaldomai augant išlaidoms už komunalines paslaugas, vis aktualesnė tampa energijos taupymo problema. Namų inžinerijos ir interjero centro NIC specialistai pataria, į ką vertėtų investuoti siekiant sutaupyti šioje srityje.

Galimybė sutaupyti šildymui labiausiai apribota daugiabučių namų gyventojams, tačiau yra dalykų, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį ir jiems.

Pasak NIC įsikūrusios bendrovės "Vilpra" Klaipėdos atstovybės vadovo Evaldo Vėgėlės, ne paslaptis, kad daugiabučiuose, kuriuose yra centrinis šildymas, sutaupyti padėtų tik pastato kompleksinė renovacija.

"10-20 metų amžiaus pastatų išorinis apšiltinimas yra pastato "rūbas", apsaugantis jame esančią šilumą. Ypač svarbu pakeisti visą pastato inžineriją, modernizuoti šilumos centrus, minimalizuoti visus šilumos nuostolius, taip pat įrengti suvartotos energijos apskaitos priemones, kad kiekvienas buto savininkas galėtų individualiai taupyti reguliuodamas ne tik viso buto, bet ir atskiro kambario temperatūrą", - apie daugiabučių modernizaciją galvojančioms bendrijoms pataria jis.

Brangiau - tik pradžioj

Individualių namų savininkų galimybės rinktis, kokią sumą kas mėnesį norima atseikėti už šildymą bei karšto vandens paruošimą buitiniams poreikiams tenkinti, yra kur kas didesnės. Pasak E. Vėgėlės, tai labiausiai priklauso nuo noro ir galimybių skirti atitinkamą lėšų dydį. Bet kokia energiją taupanti įranga yra brangesnė už paprastą, tačiau bėgant laikui atsiperka.

Sutaupyti ypač padeda alternatyvi įranga - šilumos siurbliai, saulės kolektoriai, moderni šilumos reguliavimo ir valdymo automatika. Pavyzdžiui, nedideliame individualiame name, kuriame įrengtas šilumos siurblys su kolektoriumi, gyvenančiai trijų asmenų šeimai sausio mėnesį šildymas, karštas vanduo, apšvietimas atsiėjo 300 Lt. Be to, patogu - viskas reguliuojama automatiškai, šeimininkams dėl nieko nereikia sukti galvos. Žinoma, pradinės investicijos buvo didesnės, tačiau, skaičiuojant šiandienos kainomis, įranga turėtų atsipirkti per septynerius metus.

Pasak E. Vėgėlės, saulės kolektorius net ir mūsų kraštuose galėtų užtikrinti 30 proc. karšto vandens poreikių.

Mažiau mokėti už šildymą padėtų ir didesnį naudingumo koeficientą turintys katilai, pavyzdžiui, kondensaciniai, medžio granulių, dujų generaciniai. Bet ne mechaniškai jais pakeičiant senesnės kartos katilą, o pertvarkant, kad ir minimaliai, šildymo sistemą.

Renkantis katilą verta atsižvelgti ne tik į kišenės storį, bet ir į savo gyvenimo įpročius. Pavyzdžiui, vienam kiekvieną savaitgalį valyti katilą galbūt nesudarys problemų, o kitas tokiu įrenginiu gali kaipmat nusivilti.

Sprendimas - kompleksinis

Tačiau pats svarbiausias dalykas, anot specialistų, yra kompleksinis problemos sprendimas. Kas iš to, jeigu, pavyzdžiui, namo šilumos varža bus puiki, bet nebus pagalvota apie vėdinimo sistemą. Katilas greitai prikaitins namus, temperatūros perteklių teks išleisti pro langą, o kai namai pravės, ir katilas jau bus atvėsęs.

Taigi pirmasis žingsnis projektuojant namą ar jį modernizuojant turėtų būti inžinerinių sistemų projektas. Pasak E. Vėgėlės, naujieji mūsų šalies teisės aktai reikalauja, kad kiekvienas pastatas turėtų savo energetinį pasą, kitaip jo nebus galima pripažinti tinkamu naudoti. Tai, anot jo, turėtų išgelbėti ir nuo tokių dalykų, kaip šildymo sistemų modernizavimas... naujutėliuose namuose.

E. Vėgėlės teigimu, taupymas prasideda pirmiausia nuo savo galimybių ir norų įvertinimo ir pagal juos atlikto projekto, teisingai pasirinktos šildymo įrangos ir nuo jos profesionalaus sumontavimo. Visus šiuos darbus turėtų padaryti specialistai, o ne išmanantys kaimynai ar pan.

Beje, taupantiesiems vertėtų atkreipti dėmesį ir į paties namo projektą.

"Kaip kepėme, taip ir kepame projektus, pritaikytus turtingiesiems arba šiltesniam klimatui. Dideli langai gražu, tačiau dideli ir šilumos nuostoliai. Dauguma naujų namų turi ir per mažas katilines. Keturi kvadratiniai metrai - tai patalpėlė pastatyti paprastučiam katilui su tūriniu vandens šildytuvu, o norinčiajam sutaupyti juk reikėtų vietos ir akumuliacinei talpyklai", - aiškino E. Vėgėlė.

Akumuliacinė talpykla optimizuos šildymo sistemą, užtikrins stabilų katilo darbą, ženkliai taupesnį kuro sąnaudų suvartojimą.

Aišku, galima padėti taupyti šilumą ir senose sistemose jas minimaliai pertvarkant ar papildant. Pavyzdžiui "nuimti" šilumą nuo išmetamų į kaminą dūmų papildomu šilumokaičiu, įrengiant minimalią reguliavimo automatiką. Tačiau senas individualus namas taupiau naudos šilumos energiją tik pertvarkius visą šildymo sistemą

"Būna, ateina žmogus, kuris nori pasikeisti tik katilą, ir galvoja, kad tai jam padės ženkliai taupyti. Tačiau kad ir paties efektyviausio katilo įjungimas į seną šildymo sistemą neduos laukiamos naudos. Vamzdynuose, ketaus radiatoriuose cirkuliuoja kelis kartus didesnis kiekis vandens nei moderniose, šiuolaikinėse sistemose. Keblus ir šildymo reguliavimo įrangos parinkimas, o jos nekeičiant norimos ekonomijos bus mažai.

Turėtų būti pasiryžimas viską spręsti kompleksiškai - kreiptis į specialistus, kurie pagal užsakovo norus ir esamas galimybes pateiks profesionalų pasiūlymus, ir tik tada pradėti keisti katilą, radiatorius, vamzdyną, įsirengti šildymą reguliuojančią automatiką. Kad ir ne viską iš karto, bet kompleksiškai ir kryptingai", - aiškino E. Vėgėlė.

Skaičiai ir faktai

* Naudojant šilumos siurblį, šilumos gaunama vidutiniškai tris kartus (300 proc.) daugiau nei elektros energijos sunaudojama įrangos darbui (veikiant elektriniams šildymo prietaisams, apie 98 proc. elektros energijos paverčiama šiluma).

* Apšiltinus daugiabučius namus, pakeitus juose langus ir laukujes duris, modernizavus šildymo sistemas, pašalinus stambiaplokščių namų siūlių defektus, energijos poreikius šiuose pastatuose galima sumažinti 30 proc. ir daugiau. Kai kuriuose atnaujintuose daugiabučiuose namuose, įdiegus daugiau priemonių, sutaupoma iki 66 proc. energijos.

* Kai kurių tipų šiuolaikiniuose pastatuose, pavyzdžiui, pasyviuosiuose, šiluminės energijos (be karšto vandens ruošimo) sunaudojama 10 kartų (iki 15 kWh/kv. m per metus) mažiau nei statytuose seniau. Pasyvieji pastatai yra ne tik gerai apšiltinti, bet juose naudojami ir saulės ar kiti atsinaujinantys energijos ištekliai.

Kai vėdinama mechaniniu būdu nenaudojant šilumogrąžos, su šalinamu oru netenkama šilumos, o ventiliatoriams ir kitiems sistemos įrenginiams dirbti reikalinga elektros energija. Šilumos nuostoliai dėl vėdinimo gali sudaryti 20-40 proc. pastato šilumos poreikio.

Specialistai pataria

"Norėčiau sužinoti, kokį dujinį katilą pirkti: paprastą ar kondensacinį. Mano name 70 kvadratų šildomos grindys ir dar kambariuose yra 10 aliumininių radiatorių. Vidutinė šiluma radiatoriuose - apie 40 laipsnių", - teiraujasi Romas.

Norint laikyti apie 40 laipsnių temperatūrą, geriausiai Jums tiktų kondensacinis katilas. Pagal Jūsų pateiktus duomenis galime pasiūlyti firmos "Vaillant" arba kitų firmų katilus.

"Norėčiau paklausti, kokio galingumo (kw) dujų generaciniu principu veikiančio katilo reiktų apšildyti vieno aukšto 120 kv. m pastatą su mansarda. Taip pat bus naudojamas kombinuotas vandens šildytuvas", - klausia Rimvydas.

Norint apšildyti 120 kv.m pastatą ir ruošti karštą vandenį, Jums reikėtų apie 20 kW galingumo katilo. Galime pasiūlyti lenkų gamybos katilą "Orlan" 18 KW, čekų gamybos "Atmos" 22KW arba kitų gamintojų analogiško galingumo katilus.

"Šildomas plotas 230 kv. m. Kokią akumuliacinę talpyklą ir kokio galingumo kieto kuro katilą rekomenduotumėte? Kiek tokia talpykla pailgina laiką tarp katilo užkūrimo, jei namo šilumos varžą imtume apie 3-4?" - domisi Gintautas.

Norint tiksliai parinkti Jūsų poreikius atitinkantį katilą ir talpyklas, reikia tikslesnių apskaičiavimų (parengti šiluminį projektą). Apytiksliai jums reikėtų apie 40 KW galingumo katilo ir 2 talpyklų po 730 litrų.

"Katile susirenka derva ir pradėjo prastokai šildyti. Katilas gan senas - 10 m. Gal žinote problemą? Katilas "Atmos", - patarimo klausia Algis.

Dervos katile paprastai susikaupia dėl žemos darbo temperatūros. Sistema turi būti sumontuota taip, kad temperatūrą radiatoriuose būtų galima reguliuoti įvairiai, priklausomai nuo lauko temperatūros, arba pagal poreikį, o katile būtų apie 70 laipsnių. Tuomet dervos nesusidaro, o virsta pelenais. Kitos galimos priežastys - tai kuro drėgnumas ar jo kokybė, degimo proceso sureguliavimas (gal trūksta oro, reikalingo degimui?).

Kovo 28 dieną "Keturiuose kampuose" numatoma tema apie vonios kambario apdailą, interjerą bei įrangą. Namų inžinerijos centro NIC specialistai mielai atsakys į klausimus šia tema. Kviečiame skaitytojus iki kovo 20 dienos savo klausimus siųsti el. paštu [email protected] arba skambinti mob. tel. 8688 47761.

Giedrė NORVILAITĖ