Paskata renovacijai - sėkmės istorijos

Pasak specialistų, labai daug priklauso nuo bendrijos pirmininko ar administratoriaus darbo. Tad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, norėdama paskatinti renovacijos organizatorius domėtis ir daugiau sužinoti apie daugiabučių namų atnaujinimą, bendrijoms bei administratoriams įvairiuose miestuose rengia nemokamus kursus.

Lemia pirmininkas

Tokie vienos dienos mokymai, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros viešųjų ryšių specialisto Einaro Burkšo teigimu, sulaukė nemažo susidomėjimo. Žmonės registruojasi noriai, prirenkamos pilnos grupės.

Pasak E. Burkšo, tokie kursai Klaipėdoje prasidės tiktai gegužę, tačiau jau šiandien, 13 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje vyks atvirų durų diena, kurios metu apie būsto atnaujinimo galimybes ir patirtį bus galima sužinoti iš joje dalyvaujančių daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkų bei ekspertų. Jie pasidalins savo patirtimi apie renovavimo eigą, pasiekimus bei problemas.

Pagal senąją programą, kai valstybė kompensuodavo 50 proc. išlaidų, Klaipėdoje renovuota arba vis dar renovuojama per 50 namų. Paskelbus naująją programą užsiregistravo 4 bendrijos, dar kelios kol kas dvejoja, joms apsisprendus susidarytų apie 10. Klaipėdoje renovacijai atlikti jau išleista apie 36 mln. litų, valstybė kompensavo apie 16 mln.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos filialo vyriausiasis specialistas Eugenijus Šimonis pasakojo, jog gyventojams vis dar trūksta informacijos, jie kaustomi psichologinių baimių - netiki, kad valstybė tikrai kompensuos dalį išlaidų, kad rangovai viską atliks skaidriai. Anot E. Šimonio, labai daug priklauso nuo bendrijos pirmininko darbo - jeigu jis sugeba sėkmingai informuoti ir gyventojus įtikinti tikrais faktais, viskas esą vyksta sklandžiai.

Sukaupta patirtimi vykdant renovacijos projektus su "Vakarų ekspresu" sutiko pasidalinti du Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrijų pirmininkai Fiodor Čelpanov ir Vida Martišiūtė.

Renovavo viską

F. Čelpanov vadovauja Baltijos pr. 71 namo bendrijai, įkurtai 2007 m. Tik įkūrus bendriją iš karto buvo pradėti renovacijos planavimo darbai. Nuo 2008-ųjų apie metus laiko buvo vykdomi įvairūs pasiruošimo darbai. 2009-ųjų gegužę pradėti realūs renovacijos darbai. Jau po metų gyventojai galėjo džiaugtis visapusiškai atlikta namo modernizacija.

F. Čelpanov yra statybų specialistas, todėl, anot jo, buvo lengviau pasirinkti rangovus, prižiūrėti darbus. Šio namo renovacija atlikta pagal senąją programą, kai valstybė kompensavo 50 proc. išlaidų. Viso namo kompleksinė renovacija atsiėjo 3 mln. litų. Taigi gyventojams reikėjo investuoti 1,5 mln. Tačiau, F. Čelpanov teigimu, jiems labai pasisekė, nes iš banko teko skolintis vos 300 tūkst. litų, kitą sumą gyventojai sugebėjo surinkti patys. Tačiau ir tokią nedidelę sumą pasiskolinti buvo sudėtinga, ji gauta tik paskutiniais mėnesiais.

Pasak F. Čelpanov, visi konkursai buvo įvykdyti vienu metu. Namo modernizavimo darbus atliko 13 rangovų ir subrangovų įmonių, dar 7 padėjo susitvarkyti su projektiniais reikalais.

"Rangovai pasitaikė puikūs, patys viską suderindavo, vienas kitam netrukdė", - pasakojo pirmininkas.

F. Čelpanov pasakojo, jog įkalbėti namo gyventojus imtis renovacijos darbų nebuvo sunku.

"Mūsų namas, statytas dar 1972 metais, jau buvo beveik avarinės būklės. Apdailos sluoksnis buvo apgailėtinas. Atlikta ekspertizė tą patvirtino. Dar prisidėjo ir tai, jog programa buvo labai patraukli", - sakė bendrijos pirmininkas.

Baltijos pr. 71 name renovuota beveik viskas: elektros instaliacija, visi vamzdynai, nors šiluminis mazgas buvo modernizuotas kiek anksčiau, pakeisti radiatoriai, šildymo sistema pakeista iš vieno vamzdžio į dviejų, renovuoti liftai, apšiltintos sienos, naujai įstiklinti visi langai ir balkonai, keisti balkonų atitvarai, iki pat porankių renovuotos vidinės laiptinės, perdaryti įėjimai, panaikinta šiukšlių šachta.

Trūksta informacijos

Vis dėlto F. Čelpanov pripažįsta, jog nors viskas buvo gerai apgalvota, tačiau informacijos apie renovacijos programą ir jos eigą trūko, o ir biurokratinius reikalus tvarkyti buvo sudėtinga. Pats Baltijos pr. 71 namo bendrijos pirmininkas baigė administratorių kursus, kurie suteikė nemažai žinių, padėjo išspręsti įvairias problemas. Dabartiniu metu šios bendrijos pirmininkas jau ir pats mielai padeda savo kolegoms, savo patirtimi dalinasi su dar neapsisprendusiais gyventojais.

Dabar, kai visi darbai baigti ir prasidėjo žiemos sezonas, F. Čelpanov teigimu, gyventojai yra be galo patenkinti.

"Žinoma, iš pradžių buvo tokių žmonių, kurie buvo labai prieš, tačiau vis dėlto sutiko. Juos pavyko įkalbėti remiantis sėkmingais pavyzdžiais. Matydami, kaip kitiems pavyko, galų gale pritarė ir prieštaraujantys. O dabar, kai viskas atlikta, jų nuomonė iš viso labai pasikeitė. Nėra nepatenkintų", - tikina pokalbininkas.

Bendrijos pirmininkas sakėsi jau galintis palyginti rezultatus. Prieš renovaciją visas namas per mėnesį vidutiniškai sunaudodavo apie 80 megavatvalandžių šilumos. Dabar šis kiekis sumažėjo iki 40, o kartais, priklausomai nuo oro, ir dar mažiau.

"Svarbiausia, kad šildymas dabar reguliuojamas. Ne tik atskirų butų šildymas, bet ir kiekvienas bute esantis radiatorius. 40 procentų sumos skaičiuojama pagal plotą, o 60 gyventojai apmoka priklausomai nuo to, kiek šilumos išnaudojo", - pasakojo F. Čelpanov.

Išlošė kritus kainoms

Vieno uostamiesčio namo bendrijos pirmininkė ir dar dviejų administratorė Vida Martišiūtė papasakojo, kaip sekėsi renovuoti Debreceno g. 38 namą. Anot pokalbininkės, gyventojai čia buvo labai sąmoningi ir rengiantis renovacijai didelių problemų nekilo. Didelę įtaką gyventojų apsisprendimui padarė tai, jog šis devynaukštis namas buvo avarinės būklės. Gyventojai pasirinkdami renovaciją siekė ne tik pakelti jo energetinę vertę, bet ir pagerinti estetinę būklę bei saugumą.

"2003 metais, vos įkūrus bendriją, gyventojai ėmė ruoštis renovacijai. Tačiau nespėta į tuo metu galiojusios programos traukinį ir teko palaukti. Vos atsiradus galimybei namą modernizuoti pagal 2006 metais pristatytą programą, vėl ryžtasi imtis darbų. Gyventojus nudžiugino tai, jog valstybė nusprendė kompensuoti jau pusę išleistos sumos, ir tai, jog namo renovaciją parėmė ir miesto savivaldybė", - pasakojo pokalbininkė.

Kadangi 2007 m. sutapo visų trijų daugiabučių, kuriuose darbuojasi V. Martišiūtė, renovacijos pradžia, nuspręsta Debreceno g. 38 name padaryti pertrauką. Pasak moters, gyventojai dėl to tik išlošė - 2008 m. pabaigoje smarkiai krito statybinių darbų kainos, taigi pavyko dar labiau sutaupyti. Negana to, milžiniška konkurencija, atsiradusi statybų rinkoje, padėjo pasirinkti pačius tinkamiausius rangovus.

"Buvo atlikti visi įmanomi renovavimo darbai. Visa namo modernizacija atsiėjo 2,36 milijono litų. Pusę kompensavo valstybė, dalį savivaldybė, iš banko skolintis teko per 600 tūkstančius litų. Šiuo metu vieno buto gyventojai per mėnesį bankui turi sumokėti per 100 litų paskolos. Tačiau 2006 metų sausį, prieš renovaciją, namas sunaudojo 113 megavatvalandžių šilumos, o šį sausį - tik 67. Vieno trijų kambarių buto šildymas šiame name šį sausį kainavo apie 140 litų, taigi nesunku paskaičiuoti, jog prieš renovaciją būtų tekę pakloti dar beveik tiek pat. Taigi tą pačią sutaupytą sumą geriau atiduoti bankui, tačiau gyventi komfortiškai, saugiai bei estetiškai, neišleidi papildomos sumos pinigų", - pasakojo V. Martišiūtė.

Kliūtis - nepasitikėjimas

Tačiau V. Martišiūtė pripažino, jog nors dauguma renovacijai pritarė, atsirado ir keli galvojantys priešingai.

Kaip pagrindinę renovacijos kratymosi priežastį moteris įvardijo finansinių įsipareigojimų baimę ir psichologinį nepasitikėjimą. Žmonės ne tik nepasitiki valstybės pažadais, bet juos sunku įtikinti ir dėl įvairių visuomenėje nusistovėjusių mitų. Dar viena priežastis - dauguma galinčių gauti kompensaciją renovacijai dėl prastų finansinių sąlygų, tiesiog tingi susitvarkyti reikiamus dokumentus.

Vis dėlto viena iš svarbiausių kliūčių renovacijos įsibėgėjimui, anot V. Martišiūtės, yra valstybės politika. Jos nenuoseklumas, nuolatinis nežinojimas, ko norima, programų keitimas.

Tačiau ir susidūrusi su įvairiais sunkumais, bendrijos administratorė visapusiškai palaiko renovacijos būtinybę. Jos manymu, ir pagal naująją programą, kai sumažėjo valstybės kompensacija, tačiau banko paskolų palūkanos yra daug mažesnės, modernizacija vis tiek atsipirks visokeriopai.