Nesąžiningi būsto nuomos tarpininkai tyčiojasi iš visų

Mokesčių inspektoriai traukia iš šešėlio turgaus kasininkes, taksistus, aukles, o štai nesąžiningi, nelegaliai dirbantys nekilnojamojo turto brokeriai vis dar likę patamsyje. Nuo jų nukenčia vis daugiau žmonių, ieškančių būsto. Seimui jau praėjusią kadenciją buvo pateiktas įstatymo projektas, reglamentuojantis brokerių veiklą. Tačiau siūlymai Seime pasiklydo. O Lietuva taip ir liko bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nuomos tarpininkai gali daryti, ką nori.

Nesaldi patirtis

Su nesąžiningais nuomos tarpininkais teko susidurti Kauno technologijos universiteto studentei Astai Simonavičiūtei. Mergina ieškojo buto Klaipėdoje, nes šiame mieste atliko praktiką.

Studentė būsto paieškas pradėjo nuo skelbimų laikraščiuose ir internete. Tačiau netrukus įsitikino, kad be tarpininkų rasti nuomojamą butą yra beveik neįmanoma. Po didžiąja dalimi skelbimų slėpėsi nekilnojamojo turto brokeriai, siūlydavę apsilankyti jų įmonėje ir pasirašyti tarpininkavimo mokestį.

„Skelbimų ne per tarpininkus buvo gal tik vienas kitas. Bet skelbimuose siūlomi butai palyginti brangūs“, - paaiškina studentė.

Netekusi kantrybės ir tikėdamasi galų gale išsinuomoti būstą, Asta nusprendė pasirašyti sutartį su Klaipėdos Taikos pr.42 veikiančia agentūra „Butų nuoma“.

„Iš pradžių agentūra man atsiuntė žinutę, kad jų paslaugos kainuos 80 litų. Kai nuėjau į agentūrą ir pasirašiau sutartį, darbuotoja pasakė: „Iš tavęs bus 120 litų“. Iškart pasiteiravau, ar netaiko nuolaidų studentams. Tada kainą jau nuleido iki 80 litų. Tačiau man net studento pažymėjimo nereikėjo rodyti. Susidarė įspūdis, kad tarpininkavimo mokestį jie „nukabina“ tiesiog iš lubų“, - prisiminė A.Simonavičiūtė.

Paslauga lygi nuliui

Pasirašytoje sutartyje agentūra įsipareigojo ieškoti buto klientui 20 kalendorinių dienų. Apie naujus pasiūlymus informuoti SMS žinutėmis darbo dienomis po 12 val.

Sumokėjusi 80 litų, mergina gavo sąrašą su dvidešimčia telefonų numerių. Jau kitądien studentė pradėjo skambučių maratoną. „Dalis numerių tiesiog neveikė - niekas nekėlė ragelio arba jie buvo išjungti. Iš to sąrašo prisiskambinau tik keliais numeriais. Vienu atveju atsiliepė žmogus, nuomojęs butą Priekulėje, nors agentūrai aš aiškiai buvau pasakiusi, kad buto ieškau Klaipėdos mieste. O kitu numeriu atsiliepė buto savininkas, kuris į jokią nekilnojamojo turto agentūrą net nebuvo kreipęsis“, - pasakojo Asta.

Po nesėkmingų bandymų susisiekti su būstų nuomotojais, Asta paskambino į agentūrą. „Butų nuomos“ darbuotoja pažadėjo patikslinti sąraše esančius telefonų numerius ir atskambinti, tačiau... Agentūros darbuotojos ne tik neatskambino, bet ir ėmė atmetinėti merginos skambučius.

Kitądien į agentūrą ėjo aiškintis studentės teta, nes Astai teko dirbti. Nuomos tarpininkės ėmė šaukti pinigų negrąžinsiančios, suplėšė sąrašą su telefonų numeriais ir pareiškė nutraukiančios sutartį. „Kaip jie galėjo vienšališkai nutraukti sutartį? Manęs juk ten nebuvo!“ - stebisi Asta.

„Lietuva - skundikų kraštas“

„Respublikai“ susisiekus su „Butų nuomos“ agentūros savininke Ina Gaižutiene, ši pareiškė „visą repertuarą jau žinanti“. Suprask - klientų nusiskundimai jai jau ne naujiena.

„Mes esame tarpininkai. Mes teikiame informaciją apie laisvus butus. Mes neįsipareigojame žmogų apgyvendinti. Mes ne „Hilton“ viešbutis“, - apie tai, kodėl paėmusi pinigus agentūra klientus palieka be būsto, kalbėjo I.Gaižutienė.

Klaipėdietė tvirtino, kad agentūra pateikia tik tų savininkų telefonų numerius, su kuriais yra sutarusi dėl atstovavimo. Tačiau kodėl paskambinus agentūros duotais numeriais žmonės prisiekinėja į jokią agentūrą nesikreipę? Ir į šį klausimą I.Gaižutienė turi paaiškinimą. Savininkai esą meluoja, nes būstus nuomoja nemokėdami mokesčių ir bijo įkliūti.

„Mes gi negalime sužinoti savininko numerio be jo leidimo. Arba jis skelbia pats laikraštyje, arba mums paskambina. Kai jis pasako, kad nėra sudaręs sutarties su jokia agentūra, tai aš sakau, kad čia tokia pozicija: žmogus nemoka mokesčių valstybei už nuomojamą butą“, - savo teoriją pateikė agentūros savininkė.

Internete apstu nusiskundimų dėl I.Gaižutienės agentūros veiklos. Žmonės guodžiasi likę apgauti, nes agentūra, paėmusi pinigus, nepadėjo surasti būsto. Ar verslininkės negraužia sąžinė, kai jos paslaugomis žmonės lieka nepatenkinti? „Lietuva - skundikų kraštas“, - į klausimą atšovė agentūros savininkė.

Vartotojų teisės gina ne vartotojus

Pasipiktinusi „Butų nuomos“ agentūros veikla, apgauta studentė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Tačiau ši niekuo pagelbėti negalėjo. Merginai atsiųstame tarnybos atsakyme buvo teigiama, kad kilusio ginčo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Nepakako merginos pateiktų įrodymų - sutarties su agentūra kopijos, kvito. Tiesa, tarnyba pripažino, kad tam tikros sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis vartotojų atžvilgiu. Nepaisant to, Asta pinigų taip ir neatgavo.

„Respublikos“ kalbintas VVTAT vadovas Feliksas Petrauskas tvirtino, kad per pastaruosius keletą metų tarnyba nėra gavusi nė vieno skundo, susijusio su nesąžininga nekilnojamojo turto agentūrų veikla.

„Tai tokia sritis, kur mes nesame užfiksavę, kad tai probleminė sritis, dėl kurios dažnai kreipiamasi“, - sakė jis.

Nesibaigianti netvarka

Užtat Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Vytas Zabilius apie nesąžiningą nuomos tarpininkų veiklą yra girdėjęs ne vieną ir ne dvi istorijas. Jis paaiškino, kad rimtos, sąžiningos agentūros nuomotojų telefonų numeriais neprekiauja: „Normalios nekilnojamojo turto agentūros yra tos, kurios atstovauja savininkams, turintiems nekilnojamojo turto, o ne kažkokius telefonų numerius pardavinėja. Tai mažų mažiausiai apgavystė. Normali agentūra turi atvesti į objektą, supažindinti su šeimininkais, parengti sutartis, priėmimo ir perdavimo aktus, raktus padaryti, o ne pardavinėti ir surankioti iš interneto kažkokius numerius. Jie pardavinėja tai, kas jiems nepriklauso“, - sako V.Zabilius.

Jo aiškinimu, nekilnojamojo turto agentūros pasirašo atstovavimo sutartis su būstų savininkais. O kadangi atstovauja nuomotojams, komisinius taip pat turi imti iš jų, o ne iš ieškančiųjų būsto.

Nėra kontrolės

„Kol kas šioje sferoje tikra palaida bala, nes kiekvienas, sugalvojęs tapti brokeriu, gali tuo užsiimti. Visame pasaulyje yra normaliai išspręstas šitas klausimas. Yra privalomas agentų, brokerių registravimas, jiems yra etikos reikalavimai. O pas mus teisinė bazė tokia, kad nėra nei įstatymo, nei reikalavimų nekilnojamojo turto brokeriams. Taip atsiranda ir tokių, kurie užsiiminėja neskaidria, netgi neteisėta veikla, apgavystėmis. Mūsų asociacija jų visų sugaudyti negali, nes mes vertiname ir matome tik savo narius“, - kalbėjo asociacijos vadovas.

Be to, anot jo, šalyje nemažai brokerių apsišaukėlių, kurie dirba šešėlyje, neįregistravę veiklos, nemokėdami mokesčių.

V.Zabilius sako, kad ES yra vos kelios šalys, kuriose nekilnojamojo turto brokerių veikla nėra reglamentuota. Tai Lietuva ir Bulgarija. Asociacija teikė savo pasiūlymus Seimo Ekonomikos komitetui dar praėjusią kadenciją, tačiau jie iki šiol nepriimti.

Problemos neįžvelgia

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtino jokių siūlymų nematęs ir apie juos nieko negirdėjęs. Be to, pasak jo, šiuo metu nekilnojamojo turto brokerių veikla yra pakankamai reglamentuota.

„Nesakau, kad trūkumų nėra. Bet, žinokit, patys žmonės yra ganėtinai patiklūs. Pačiam teko ieškoti buto nuomai, tai galiu pasakyti: normaliai sutartį pasidėlioji, susitvarkai ir niekas tavęs neapgaus“, - savo teisumu įsitikinęs parlamentaras.

R.Žemaitaitis dėstė, kad studentų niekas neverčia kreiptis į nuomos tarpininkus, o būstą esą galima kuo greičiausiai išsinuomoti ir be jų pagalbos: „Pats žmogus rizikavai. Galėjai neit pas brokerį, dėt į laikraštį skelbimą ar į internetą. Tau nemokamai duos. Tai paties žmogaus pasirinkimo teisė. Mažuose rajonuose jokių brokerių nėra ir butus kuo puikiausiai išnuomoja. Aišku, jei žmogus sumoka už paslaugą, kurios jis negavo, tai čia jau nesąmonė“.

Jis pridūrė, kad mokesčių inspektoriai galėtų būti aktyvesni gaudant nelegalius brokerius. „Jau seniai Valstybinei mokesčių inspekcijai yra rekomenduota tą daryti, o kodėl nedaro - nežinau. Paimkit, peržiūrėkit visus laikraščių skelbimus. Yra brokerių numeriai, visiems reikėtų kontrolę padaryti. O tiems, kas nelegaliai dirba, - administracinių pažeidimų aktą surašyti ir viskas baigsis“, - patarimų negailėjo R.Žemaitaitis, tačiau pats problemos spręsti nesiteikė.

2012 m. VMI bendradarbiavo su Nekilnojamojo turto agentūrų asociacija, siekiant nustatyti asmenis, nuomojančius turtą, užsiimančius tarpininkavimu už atlygį, parduodant nekilnojamąjį turtą, tačiau neįregistravusius vykdomos veiklos ir nemokančius mokesčių.

Iš viso VMI, atlikusi kontrolės veiksmus, nustatė 859 neregistruotą veiklą vykdžiusius asmenis, tarp jų ir tarpininkavusius parduodant ar išnuomojant nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos tarpininkavimo veiklą šiuo metu įregistravęs 2571 ūkio subjektas.

Ūkio subjektai, kurie vykdo nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos tarpininkavimo veiklą, 2011 m. sumokėjo 10 906 175 litus mokesčių, 2012 m. - 13 502 224 litus mokesčių, o 2013 m. pirmąjį pusmetį -
7 846 820 litų.

Atlikus 189 kontrolės veiksmus minėtame sektoriuje, 2011-2013 m., nustatyta 2 148 189 litai papildomai mokėtinų mokesčių.

Valstybinė mokesčių inspekcija