Nekilnojamojo turto rinkoje - linksmesni pirkėjai

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žemiausių kainų laikas - jau praeityje. Tiesa, kai kuriuose segmentuose šioks toks kritimas dar galimas, bet apskritai kainos jau stabilizavosi, o kai kurių objektų net truputį pakilo aukštyn.

Atsargos senka

Vienas iš rinkos atsigavimą iliustruojančių veiksnių - kai kurių statytojų planai vėl tęsti krizės akivaizdoje "prisnūdusius" projektus. Tokių planų - statyti devyniolikos aukštų gyvenamąjį pastatą Dragūnų gatvėje - turi pati butus statanti ir parduodanti bendrovė "Pamario troba".

Pasak jos vadovo Juozo Raišučio, butų pardavimas niekada ir nebuvo visiškai sustojęs, tačiau dabar tikrai jaučiamas didesnis pagyvėjimas, matomas potencialių pirkėjų susidomėjimas.

"Butų anksčiau pastatytuose namuose dar turime, bet jie "juda", todėl jau ruošiamės statyti naują daugiabutį - kad turėtume ką pasiūlyti pirkėjams ir vėliau. Planai tokie, o kaip bus vėliau, matysime", - sakė J. Raišutis.

Anot jo, perkami dabar įvairiausi butai - ir mažesni, ir didesni. Pasitaiko, jog ieškoma netgi tokio, kokio "Pamario troba" pasiūlyti net neturi.

Įdomu tai, jog nemaža dalis perka butą neimdami banko paskolų - tokių pirkėjų, kurie turi pinigų susitaupę patys, pasak J. Raišučio, yra apie 30 proc.

Galima korekcija

Sąlyginai aktyvesniu šiuo metu rinkos išgyvenamą laikotarpį vadina nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas Algimantas Bružas.

"Ką perka šiandien? Daugiausia - nebrangius 1-2, kartais ir 3 kambarių butus, kainuojančius iki 150 tūkst. litų, senos statybos namuose", - sakė jis.

A. Bružas atkreipia dėmesį, kad tokie butai dar prieš pusmetį kainavo 10-20 tūkst. litų pigiau, o dabar kaina jau šiek tiek pakilo. Stabilios yra geresnio, naujesnio būsto kainos - tiek esančio miesto centre, tiek jau eksploatuojamos naujos statybos kitose miesto vietose.

Tai nepasakytina apie naują statybą iš "pirmų rankų", pavyzdžiui, Gandrališkes arba BIG būstą - čia, anot A. Bružo, kainos yra nuleistos. Ten, kur jos patrauklios, prekyba vyksta.

Korektūrų į mažąją pusę, A. Bružo teigimu, galėtų dar sulaukti naujo, brangaus miesto centre esančio būsto segmentas. Po 6500 litų už kvadratinį metrą kainuojantys butai didelio pirkėjų susidomėjimo nesulaukia.

"Sakyti, kad rinka labai atsigavusi, yra spekuliacija, bet ji tikrai gyvesnė, nes kainos labai pasikoregavusios ir atitinka realybę", - sako nekilnojamojo turto agentūros "Termionas" direktorė Indrė Valionienė.

Ši bendrovė didžiausią pagyvėjimą fiksuoja naujos statybos butų segmente.

I. Valionienės teigimu, centre perkamas būstas, kurio vienas kvadratinis metras kainuoja 4-6 tūkst. litų, pietiniuose rajonuose - 2-3 tūkst. ar šiek tiek daugiau, Miško rajone - iki 4,5 tūkst. litų.

Žemė pigo 70 proc.

"Kad sandorių būtų labai padaugėję, negalėčiau pasakyti, bet žmonės jau yra linksmesni, - pastebi ir bendrovės "Ober-haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis. - Kainos nekyla, bet jau ir kritimo nebėra."

Jis taip pat pritaria, kad šiuo metu sunku yra parduoti brangų butą, kurio kaina siekia per 500 tūkst. litų - už tokią sumą jau galima nusipirkti neblogą individualų namą.

"Toks butas turėtų būti su labai gražiu vaizdu ar dar kitomis išskirtinėmis savybėmis, juo ir domėsis tik labai išskirtiniai žmonės. Apskritai butai perkami tik maždaug iki 400 tūkst. litų", - sakė L. Juozaitis.

SKIRTUMAI. Ten, kur nesutvarkyta aplinka ir neįrengtos komunikacijos, sklypai pigo net apie 70 proc. palyginti su prieš dvejus metus buvusiomis kainomis, o patraukliuose Klaipėdos rajono kvartaluose žemės kaina mažėjo tik maždaug trečdaliu.

Tai, anot jo, natūralu - anksčiau 600-700 tūkst. litų kainavusius namus žmonės dabar gali įsigyti už krizinę 300 tūkst. litų kainą. Investuojama dar maždaug 100 tūkstančių, ir tokiame name jau galima puikiausiai įsikurti.

Tuo tarpu ypač išskirtinė padėtis susiklostė Klaipėdos rajono žemės rinkoje.

"Sklypų suplanuota tiek, kad jų, atsižvelgiant į statistiką, niekada neapgyvendinsime, čia juk būtų galima atkelti antrą Klaipėdą. Dėl perprodukcijos kainos yra kritusios apie 70 proc. palyginti su tuo, kokios buvo prieš dvejus metus", - pastebi A. Bružas.

Tiesa, patrauklesniuose kvartaluose su sutvarkyta aplinka ir jau įrengta, o ne dar planuojama infrastruktūra, esantys sklypai taip drastiškai nepigo - maždaug tik apie 30 proc. Anksčiau sutvarkytuose kvartaluose vienas žemės sklypo aras kainavo apie 15 tūkst. litų, o dabar - maždaug 10 tūkstančių.

Ten, kur nesutvarkyta aplinka, nėra komunikacijų ir kitos infrastruktūros, žemė kainuoja tik 1-2 tūkstančius litų už arą.

"Lyg ir pigu, bet tai - pinigų užkasimas į žemę. Praeis turbūt ne mažiau nei 10 metų, kol susirinks visi savininkai ir pajudės infrastruktūros reikalai", - sakė A. Bružas.

Mažėja komercinių patalpų

Pagyvėjimas pastebimas ne tik tarp perkančiųjų ir parduodančiųjų - atkutusi ir uostamiesčio nuomos rinka.

Gyvenamajame sektoriuje šiuo metu pigiausio būsto net nebėra - viską išgraibstė studentai. Tačiau ir I. Valionienė, ir L. Juozaitis atkreipia dėmesį į komercinių patalpų nuomą.

"Mieste net matyti, kad sumažėjo tuščių plotų", - sakė L. Juozaitis.

Tokį norinčiųjų išsinuomoti aktyvumą jis sieja su tuo, jog pirkti komercines patalpas pastaruoju metu dėl sudėtingiau gaunamų paskolų nebuvo itin palanku, todėl daugiau imta nuomotis.

"Palyginti su praėjusiais metais rinka aktyvesnė, laisvų komercinių plotų sumažėjo", - sakė L. Juozaitis.