Namas už buto kainą tapo realybe

Kokios tendencijos vyrauja nekilnojamojo turto rinkoje šiandien? Kokių perspektyvų gali tikėtis žmonės, atsikandę nulinių palūkanų už indėlius bankuose ir nusprendę investuoti į nekilnojamąjį turtą? Būstai pigs, nes labai didelė jų pasiūla, ar brangs, nes kyla ekonomika ir gyventojų atlyginimai?

Kainoms kristi priežasčių nėra

Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis tvirtina, kad šiuo metu jau mažėja vertinimų, jog būstai pigs. „Tokių nuogąstavimų daugiausia buvo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, - sako S.Vagonis. - Būstų pigimo prognozę palaikę specialistai rėmėsi dviem pagrindiniais argumentais. Tikėtasi, kad įsivedus eurą nekilnojamojo turto rinka sustings, kad žmonės prie naujos valiutos labiau adaptuosis buitiniu lygmeniu - stebėdami, kiek kainuoja būtiniausios prekės, paslaugos ir pan. Kitas aspektas - būstų pasiūlos perteklius, mat ji buvo gerokai didesnė nei prieš kelerius metus. Tačiau metai jau persivertė į antrą pusę, rinka išliko aktyvi, būstų kainos šalyje nesumažėjo, o sostinėje net truputį išaugo. Didžioji pasiūlos dalis šiuo metu išperkama, o tai reiškia, kad statybų tempai nedaug prasilenkia su pirkimo tempais. Todėl būsto kainų kritimo šiuo metu gali tikėtis nebent užkietėję skeptikai.“

Nors būstų kainos šiemet nesmarkiai didėjo, pasak S.Vagonio, didelio jų šuolio artimiausiu metu tikėtis taip pat neverta. „Būsto pirkimo tempai Lietuvoje šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo nedaug, - teigia S.Vagonis. - Auganti ekonomika, mažos palūkanos ir didelė pasiūla žmones skatina ieškotis būstų. Jų kainos pastaruoju metu auga procento dalimis. Tačiau plika akimi tas augimas dar sunkiai pastebimas, tad galima sakyti, kad kainos išlieka stabilios. Drastiškų pokyčių šiemet laukti nereikėtų. Mūsų skaičiavimais, būsto kainų augimas metų pabaigoje, palyginti su metų pradžia, šalyje gali būti ne didesnis kaip 5 proc.“

Šalies gyventojai savo kailiu patyrė, kad pasikeitus valiutoms daugelio būtiniausių prekių kainos buvo suapvalintos pirkėjų nenaudai. O kaip jos apvalinamos nekilnojamojo turto rinkoje? „Kainų suapvalinimas pirkėjų nenaudai pastebimas vykdant nebent tokius smulkius nekilnojamojo turto rinkos sandorius kaip būsto nuoma, - sako S.Vagonis. - Pavyzdžiui, jei nuomos kaina, litus konvertavus į eurus, yra 184 eurai, galbūt savininkas ir neatsispiria pagundai suapvalinti tą sumą iki 200 eurų. Tačiau, kalbant apie pardavimus, kur sukasi dideli skaičiai, toks apvalinimas nieko neduoda.“

Mažeikių dar nepranoko niekas

Nekilnojamojo turto rinkoje būna ir ryškių sukrėtimų. Štai Mažeikių nekilnojamojo turto agentūrų specialistai su nostalgija mena 2007-uosius - tais metais į kosmines aukštumas šovusiomis būsto nuomos kainomis Mažeikiai aplenkė net Vilnių. Kainų bumas naftininkų sostinėje ir apylinkėse prasidėjo, kai po gaisro naftos perdirbimo įmonėje remontuoti gamyklos atvyko armija specialistų iš užsienio. Už 3 kambarių buto su šešiomis lovomis nuomą Mažeikiuose tąsyk prašyta mažiausiai 4 tūkst. litų (1158 eurų). Nuomos rekordą Mažeikiuose pagerino užsieniečiai, jie už trijų kambarių buto nuomą paklojo net 8 tūkst. litų (2317 eurų). „Nekilnojamojo turto rinkoje būta panašių sukrėtimų, bet jie Mažeikių fenomenui jau neprilygo, - teigia S.Vagonis. - Prasidėjus kalboms apie atominės elektrinės plėtrą ir „Hitachi“ atėjimą į Lietuvą, nekilnojamojo turto kainos kiek šoktelėjo Visagine, prieš porą metų rinką Kaune sujudino gerai mokamų „Ryanair“ pilotų atvykimas, į Šiaulių rinką šiek tiek pokyčių įnešė čia apsistojantys NATO kariai. Tačiau tokio ryškaus kainų šuolio kaip Mažeikiuose daugiau nebuvo niekur. Su sostine nekilnojamojo turto kainomis šiandien varžytis gali nebent kurortiniai miesteliai. Prabangiai įrengtų butų Palangoje, Nidoje, Druskininkuose pardavimo kainos nė kiek nenusileidžia analogiškų butų kainoms Vilniaus senamiestyje, kur prašoma 3-4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.“

Būsto kainų praraja tarp didžiųjų šalies miestų ir likusios Lietuvos, pasak S.Vagonio, išlieka milžiniška. „Vilnius būstų kainomis Kauną ir Klaipėdą lenkia apie 20-30 proc., o Šiaulius ir Panevėžį - jau dvigubai, - vardija S.Vagonis. - Mažesniuose miesteliuose būstų kainos mažesnės už kainas Vilniuje net 200-400 proc. Praraja labai didelė.“

Paradoksas: namas už buto kainą

„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu pastebimas itin aktyvus pirkėjų susidomėjimas iki 180-200 tūkst. eurų kainuojančiais 130-170 kvadratinių metrų ploto namais periferinėse Vilniaus miesto dalyse - Bendorėliuose, Riešėje, Pavilnyje, Nemenčinės plente ir kt. O štai kauniečiai rado kur kas ekonomiškesnę išeitį - laikinosios sostinės priemiesčiuose sparčiai dygsta nedideli namukai, kurių plotas tesiekia 50-60 kvadratinių metrų. Toks namukas su 5-6 arų žemės sklypu kainuoja iki 50 tūkst. eurų, o suprojektuotas taip, kad jį, esant poreikiui, bet kada būtų galima praplėsti.

„Be abejo, butą miesto centre į namą centre už tą pačią kainą pakeisti galimybių nėra, - sako S.Vagonis. - Tačiau, pardavus apie 80 kvadratinių metrų ploto 3-4 kambarių butą naujos statybos name geroje Vilniaus vietoje, už keliolikos kilometrų nuo sostinės tikrai galima įsigyti padorų namą, nes ir toks butas, ir namas kainuoja nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. eurų. Nelaikau dideliu stebuklu ir mažų namukų statybų pakaunėje. Tų sklypų savininkai tikriausiai ieškojo variantų, kaip juos realizuoti, o sprendimas statyti ten kuo įperkamesnį būstą - vienas iš logiškų ir racionalių variantų. Juk kuo mažesnio ploto namas ar butas, tuo daugiau pirkėjų jis domina. Mat 100 tūkst. eurų turi tik tam tikras skaičius žmonių, o 50 tūkst. eurų jau turės gerokai platesnis jų ratas.“