Klaipėda bandys judinti žemės rinką

Vangūs uostamiesčio ir puikūs Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto reikalai atspindi gyventojų atsitraukimą nuo pramonės. Merdinti Klaipėdos miesto istorinė dalis investicijų nesulaukia ir dėl sustabarėjusių teisės aktų.

Bend­ro­vės „SWE­CO“ at­lik­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, Klai­pė­dos mies­te dau­gia­bu­čių na­mų sta­ty­bos tem­pai 2013–2014 me­tais smar­kiai su­lė­tė­jo, baig­tų sta­ty­ti bu­tų nau­din­ga­sis plo­tas nu­kri­to iki maž­daug de­šim­ties tūks­tan­čių kvad­ra­ti­nių me­trų. O Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, nors dau­gia­bu­čių ten ne­sta­to­ma vi­sai, pa­gal vie­no ir dvie­jų būs­tų pa­sta­tus uos­ta­mies­tį len­kia ke­lis kar­tus. To­dėl ly­gi­nant sa­vi­val­dy­bes pa­gal nau­jų bu­tų skai­čių, 2013 me­tais ra­jo­ne įgy­tas gy­ve­na­mų­jų na­mų sta­ty­bos pa­grei­tis ima ba­dy­ti mies­to po­li­ti­kų akis. Per­nai ša­lia Klai­pė­dos pa­sta­ty­ti 466 bu­tai, mies­te – 347, nors tuš­čių skly­pų gy­ve­na­ma­jai sta­ty­bai ir su­pla­nuo­tų kvar­ta­lų uos­ta­mies­ty­je ne­stin­ga.

Už­duo­tis – at­si­jo­ti „vaiduoklius“

Prie­mo­nių pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jų į NT rin­ką ieš­kan­tis Klai­pė­dos mies­to plė­tros ir stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ko­mi­te­tas, pa­siž­val­gęs po ap­mi­ru­sį se­na­mies­tį, jau ne pir­mą kar­tą svars­to, kaip mies­te iš­lai­ky­ti gy­ven­to­jus.

Ad­mi­nis­tra­ci­jos pra­šo­ma per 2016 me­tus pri­va­ti­zuo­ti su­pla­nuo­tus skly­pus Gi­ru­liuo­se ne­to­li ge­le­žin­ke­lio, prie Gi­ru­lių miš­ko Lan­ren­ciš­kių kvar­ta­le bei prie Šiau­rės pros­pek­to. Taip pat siū­lo­ma iš­nuo­mo­ti 99 me­tams iš­skir­ti­nius skly­pus Smil­ty­nė­je, kur pa­gal de­ta­lų­jį pla­ną nu­ma­ty­ta at­kur­ti is­to­ri­nius pa­sta­tus, kar­če­mą ir Strand­ha­lę (ka­vi­nę res­to­ra­ną), bei Jun­ke­rių kvar­ta­lą se­na­mies­ty­je, To­mo g. 26.

Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je pil­na pa­sta­tų vai­duok­lių ir pikt­žo­lė­mis apau­gu­sių skly­pų, ku­rie bu­vo par­duo­ti ar iš­nuo­mo­ti prieš de­šim­tį ar dau­giau me­tų, ta­čiau iki šiol in­ves­ti­ci­jų ne­su­lau­kę. Kad pa­na­šus li­ki­mas ne­iš­tik­tų nau­jų auk­cio­nui per­duo­da­mų NT ob­jek­tų, į nuo­mos są­ly­gas siū­lo­ma įra­šy­ti pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų. „Ga­lė­tu­me nu­sta­ty­ti kon­kre­čias skly­pų nuo­mos są­ly­gas. Pa­vyz­džiui, gau­ti sta­ty­bos lei­di­mą per 3 me­tus, jei ob­jek­tas ne­pas­ta­to­mas per 7 me­tus, su­tar­tį nu­trauk­ti“, – po­sė­dy­je kal­bė­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Si­mo­nas Gent­vi­las. Jam an­tri­nęs Val­de­ma­ras Anu­žis pa­si­ta­ri­me da­ly­va­vu­sios Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos sky­riaus ve­dė­jos Sau­le­nės Nar­ku­vie­nės klau­sė: „Jei mies­to cen­tre iš­nuo­mo­ta­me skly­pe au­ga mel­dai, ne­gi nė­ra jo­kio su­tar­ties nu­trau­ki­mo bū­do? Da­bar se­na­mies­tis at­ro­do lyg bū­tų iš­dau­žy­tais dan­ti­mis“.

S. Nar­ku­vie­nė tei­gė, kad at­si­jo­ti spe­ku­lian­tus skly­pus par­da­vi­nė­jant – ne­įma­no­ma, ap­ri­bo­ti sa­vi­nin­kus ne­lei­džia tei­sės ak­tai. Ga­li­my­bė įra­šy­ti pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų yra tik nuo­mos su­tar­ty­se, ta­čiau iki šiol to ne­bu­vo da­ro­ma. „Ap­leis­tų skly­pų sa­vi­nin­kams su­ra­šo­mi pro­to­ko­lai, šie su­si­mo­ka pu­sę bau­dos ir ku­rį lai­ką gy­ve­na ra­mūs. Ban­dė­me nu­trauk­ti su­tar­tį su Til­žės gat­vės kam­po nuo­mi­nin­ku, nu­ėjo­me iki ka­sa­ci­nio teis­mo, bet by­lą vis tiek pra­lai­mė­jo­me“, – dės­tė pra­kti­ką val­di­nin­kė.

Ji pa­ste­bė­jo, kad vals­ty­bės po­li­ti­ka – že­mę par­duo­ti, nes gau­na­ma di­de­lė kai­na, pu­sė pi­ni­gų ke­liau­ja į vals­ty­bės, pu­sė – į sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą. Ta­čiau S. Gent­vi­las at­kir­to, kad Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ne­sie­kia gau­ti kuo dau­giau pi­ni­gų, nes tiks­las – at­gai­vin­ti se­na­mies­tį ir užs­ta­ty­ti na­mais kvar­ta­lus. Už­sie­ny­je vy­rau­ja pra­kti­ka ob­jek­tus tu­ris­ti­nė­se ar is­to­ri­nė­se vie­to­se par­duo­ti už sim­bo­li­nę kai­ną, kad į juos at­ei­tų in­ves­ti­ci­jos. Lie­tu­vo­je, pa­sak S. Nar­ku­vie­nės, dėl to­kio mo­de­lio tek­tų kreip­tis į Sei­mą.

Ra­jo­ne gy­ven­ti geriau

NT rin­kos at­sto­vai Klai­pė­do­je įžvel­gia dis­ba­lan­są tarp in­ves­ti­ci­jų į pra­mo­nę ir mies­to ob­jek­tus.

Klai­pė­do­je pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je apie re­gio­no plė­trą kal­bė­ta, kad pra­ėju­siais me­tais iš dau­giau kaip 460 mln. eu­rų in­ves­ta­vu­sių 150 vers­lo su­bjek­tų (kiek­vie­nas – ne ma­žiau kaip mi­li­jo­ną eu­rų), dau­giau­sia – į pa­slau­gų sek­to­rių, į Klai­pė­dą nu­krei­pė tik tik aš­tun­ta­da­lį šių pi­ni­gų.

Uos­ta­mies­tis pra­lai­mi kon­ku­ren­ci­nę ko­vą dėl in­ves­ti­ci­jų ne­tgi ar­ti­miau­siems kai­my­nams, o vie­na iš prie­žas­čių – ne­pa­trauk­lūs pa­sta­tai. Iš anks­to bai­mi­na­ma­si, kad iš di­džiau­sių uos­ta­mies­ty­je nu­ma­to­mų 2016 me­tais par­duo­ti ob­jek­tų, bu­vęs po­li­ci­jos pa­sta­tas Jū­ros g.1, ne­se­niai ta­pęs ne­nau­do­ja­mu ir tu­rin­tis pa­vel­do­sau­gi­nių ap­ri­bo­ji­mų, in­ves­tuo­to­jų ga­li ne­su­do­min­ti, jei­gu ad­mi­nis­tra­ci­nė pa­skir­tis ne­bus pa­keis­ta į ko­mer­ci­nę ar miš­rią. Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir dėl ki­to po­li­ci­jos pa­sta­to prie „A­kro­po­lio“. Ta­čiau pa­keis­ti pa­sta­tų pa­skir­tį bū­tų įma­no­ma tik par­en­gus nau­ją Bend­rą­jį pla­ną, ku­rį tvir­tin­ti nu­ma­to­ma 2018 me­tais. To­dėl yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kaip ro­do ki­tų Tur­to ban­ko par­da­vi­nė­ja­mų pa­sta­tų pa­tir­tis, kad šie­met po­li­ci­jos pa­da­li­nius su­kė­lus į vie­ną nau­ją pa­sta­tą, Klai­pė­do­je pa­dau­gės na­mų vai­duok­lių.

Nors dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­si Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dia­na Var­nai­tė ra­gi­no NT vys­ty­to­jus ne­bi­jo­ti įsi­gy­ti kul­tū­ros ver­ty­bėms pri­skir­tų pa­sta­tų, ku­rių res­tau­ra­vi­mui in­ves­tuo­to­jai ga­li gau­ti iki 100 proc. lė­šų kom­pen­sa­ci­jų, var­gu ar tai kam nors Klai­pė­do­je įkvė­pė op­ti­miz­mo.

Di­dė­jant kon­tras­tui tarp ka­pi­ta­lo svo­rio uos­te ir in­ves­ti­ci­jų mies­to sa­vi­val­dy­bė­je, ku­ri šie­met net ne­pa­ve­ja pa­ja­mų pla­no dėl pra­sto gy­ven­to­jų pa­ja­mų bei NT mo­kes­čio su­rin­ki­mo, ne­abe­jo­ja­ma, kad po­li­ti­kų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas dėl gy­ven­to­jų per­si­kė­li­mo į prie­mies­čius ir pa­ja­mų iš­te­kė­ji­mo į ra­jo­ną aš­trės vis la­biau.

Šie­met at­lik­ta­me Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to ty­ri­me, nu­sta­čiu­sia­me sa­vi­val­dy­bių in­dek­sus, bu­vo pa­žy­mė­ta, kad Klai­pė­da pra­ran­da in­ves­tuo­to­jų su­si­do­mė­ji­mą, ir tai vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl uos­ta­mies­tis, ke­lis me­tus pir­ma­vęs, šią po­zi­ci­ją už­lei­do Vil­niui.

O tarp ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių Klai­pė­dos ra­jo­nas rei­tin­ge pa­ki­lo – kar­tu su Kau­no ra­jo­nu Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė su­rin­ko dau­giau­sia ba­lų. Ir sėk­mė sly­pi ne tik ta­me, kad pa­vy­ko pri­vi­lio­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, bet ir ta, kad gy­ven­to­jų ra­jo­ne per me­tus, kaip su­skai­čia­vo ty­rė­jai, pa­dau­gė­jo 1,5 pro­cen­to.