Ieškant būsto - mokestis už orą

Klientų naivumu piktnaudžiaujančių nekilnojamojo turto agentūrų uostamiestyje knibždėte knibždėjo dar prieš kelerius metus, tačiau ir šiandien yra nevengiančių mesti tokį patį jauką.

"Gaila laiko"

Su nesąžininga nekilnojamojo turto agentūra neseniai teko susidurti vienai Klaipėdoje ketverius metus besimokančiai studentei. Kartu su broliu nusprendusi išsinuomoti butą, studentė kreipėsi į vieną uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūrą. Vasaras ne Klaipėdoje leidžiantys studentai šitaip tikėjosi sutaupyti laiko ir pinigų.

"Pasirašėm sutartį su agentūra, "padovanojom" jiems 60 litų ir tą pačią dieną gavom lapą ranka prirašytų numerių ir adresų. Ir pradėjom paiešką. Paaiškėjo, kad bent trečdalis numerių nenaudojami, išjungti arba nepasiekiami. Viena moteris, kuriai prisiskambinom, pasirodė esanti kažkokia tarpininkė. Taigi iš viso lapo sugebėjom susisiekti tik su vienu žmogumi", - pasakojo studentė.

Toliau sekėsi nė kiek ne geriau - po dviejų dienų nuvykus į agentūrą pasiimti daugiau adresų, darbuotoja paaiškinusi, jog per tą laiką negauta nė vieno naujo numerio.

"Sakė, kad informaciją gaus po poros valandų ir mes turintys parašyti jiems žinutę, esą adresus jie mums atsiųs SMS'u. Nusiuntėm. Kantriai laukėm. Atsakymo jokio", - toliau pasakojo nukentėjusioji.

Po poros dienų vis dėlto pavyko gauti keturis naujus telefono numerius, tačiau iš šių butų nė vienas neatitiko studentų reikalavimų, kuriuos agentūra buvo užsirašiusi sudarydama sutartį.

Toliau buto paieškos reikalai klostėsi panašiai, taigi studentė ieškoti pradėjo savarankiškai. Tuomet viename interneto skelbimų portale aptiko informaciją, iš kurios paaiškėjo, jog yra ne pirmoji ir ne vienintelė šios agentūros klientė, sumokėjusi pinigus, o realios paslaugos taip ir nesulaukusi.

"Nežinau, ar įmanoma ką padaryti su šia agentūra. Tiesiog gaila savo nervų ir laiko, nes dabar reikia ne tik būsto ieškoti, bet ir aiškintis su šia "agentūra", - apmaudą liejo studentė.

Pati agentūra savo teikiamų paslaugų kokybės nekomentuoja - paskambinus telefonu atsiliepusi moteris pareiškė, jog apie aprašytąją situaciją jokių komentarų nebus.

Veiklos nereglamentuoja

"Sena ir skaudi problema, iškylanti dėl to, kad nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklos niekas nereglamentuoja", - situaciją pakomentavo nekilnojamojo turto agentūros UAB "Aidila" vadovas Algimantas Bružas.

Norintiesiems išsinuomoti butą naudojantis nekilnojamojo turto agentūrų paslaugomis, jis patartų pirmiausia išsiaiškinti, už ką mokami pinigai, kas įrašyta sutartyje, kokio tikimasi rezultato.

UAB "Ober-haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis taip pat pateikia patarimų, kaip nesumokėti pinigų už nieką.

"Didesnės, seniau veikiančios nekilnojamojo turto agentūros dažniausiai neima pinigų už telefonų sąrašus. Tokį jauką pasinaudodamos žmonėmis meta nežinomos, naujai įsikūrusios agentūros. Mes su klientu susisiekiame patys, patys aprodome butą - ieškančio išsinuomoti būstą vieno nepaleidžiame. Taip pat turime internete butų aprašymų su nuotraukomis", - sakė jis.

Pigiausių nebėra

Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai sutinka, jog išsinuomoti butą uostamiestyje šiuo metu nėra taip paprasta.

"Pasiūla yra, tačiau pradėjus diferencijuoti pagal vietą, kainą, buto būklę pasirodo, jog rasti nėra lengva. Ieškantys žmonės stebisi nemaža kaina, tačiau pamiršta, kad dabar ji yra "vasarinė" - žiemą, kai tenka mokėti didesnius mokesčius už komunalines paslaugas, ji būna mažesnė", - sakė A. Bružas.

Anot jo, pietinėje uostamiesčio dalyje vieno kambario butą išsinuomoti galima už 300-350 litų mėnesiui, dviejų kambarių - maždaug už 500 litų, panašiai atsieitų ir trijų kambarių - 500-600 litų per mėnesį atsižvelgiant į apstatymą bei būklę. Centre nuomos kainos didesnės pusantro ar netgi du kartus, panašios jos ir naujos statybos daugiabučiuose, kur sąnaudos už šilumą yra mažesnės.

Tiesa, L. Juozaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu rinka yra suaktyvėjusi dėl būsto jau pradėjusių ieškoti studentų.

"Rugpjūtis ir rugsėjis visada būna aktyvesni, kainos šiek tiek pakyla, nes į miestą plūsta daug studentų. Pigiausių būstų, kainuojančių apie 300 litų mėnesiui, šiuo metu jau nebėra. Jų atsiras spalį ar lapkritį, kai viskas vėl grįš į savo vėžes", - sakė jis.

L. Juozaičio teigimu, vadinamieji vienkartiniai nuomininkai, kurių ypač gausu Palangoje, Klaipėdai didelės įtakos neturi, nebent per, pavyzdžiui, Jūros šventę. Atvažiuojantieji pailsėti būtent į uostamiestį dažniausiai apsistoja pas giminaičius ar draugus.

Ruošiamas įstatymas

Mindaugas KAZLAUSKAS, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius

Tokias agentūras, apie kurias kalbama, mes vadiname mėgėjais. Jos dirba galbūt ir neturėdamos blogų tikslų, juolab kad ir jų imamas mokestis nėra didelis, tačiau jos galvoja, kad suteikė paslaugą, o klientui ta paslauga yra bevertė. Iš piktybinių yra tokių, kurios netgi ima depozitus už nuomą. Visada pirmiausia reikia pasidomėti, už ką moki pinigus ir kokiu pagrindu.

Informacijos suteikimas turi būti nemokamas. Rimtos nekilnojamojo turto agentūros turi interneto tinklalapius su visa informacija, kontaktais - tai jau parodo tikrumą. Dauguma rimtų brokerių, dirbančių su būstų nuoma, turi savo klientų ratą, apie atsiradusį nuomojamą butą net nėra paskelbiama - jis iškart išnuomojamas. Į tokius brokerius ir reikėtų kreiptis, išsakyti savo pageidavimus.

Tarpininkavimas nekilnojamojo turto srityje vis dar nėra reglamentuojamas - Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, neturinčių tokio įstatymo, reglamentuojančio, koks žmogus gali tuo užsiimti, kokie yra kvalifikacijos reikalavimai ir panašiai. Tiesa, pernai rugsėjį jau buvo inicijuotas pirminis įstatymo projektas. Asociacija šią idėją palaiko ir padeda Seimo nariams ruošiant šį įstatymą.

"Gautas vienas skundas"

Prieš priimdamas sprendimą sudaryti sutartį, vartotojas turėtų įvertinti paslaugų teikėjo nurodomą informaciją. Teisės aktai nustato, jog prieš sudarant sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, kaina, terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į siūlomos pasirašyti sutarties turinį, perskaityti visas sutarties sąlygas.

Vartotojui manant, jog paslaugų teikėjas sutarties sąlygas vykdo netinkamai, pirmiausia siūlytina kreiptis į paslaugų teikėją, informuoti apie netinkamą sutarties vykdymą bei siekti taikaus susitarimo, pavyzdžiui, sutariant būdus, kaip bus pašalinti įvykdymo trūkumai, nustatant papildomą terminą sutarčiai tinkamai įvykdyti ar kt.

Vartotojas, manydamas, jog teikiamos paslaugos jo netenkina, turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti teikiamų paslaugų. Civiliniame kodekse nustatyta, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Be to, paslaugų teikėjui pažeidus pareigą suteikti tinkamos kokybės paslaugą, pirkėjas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.363 straipsniu, gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą sumą.

Nusprendęs nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, vartotojas turėtų raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.

Kilus ginčui tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo, vartotojas turi teisę pateikti skundą raštu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, taip pat vartotojas gali savo teises ginti teisme.

Dėl nekilnojamojo turto agentūrų teikiamų paslaugų netinkamo vykdymo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje gautas vienas vartotojo skundas. Šiuo metu vyksta jo nagrinėjimas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba