Grindys - kaimyno, problemos - jūsų

Tačiau esant tokiai situacijai miesto valdžia sako niekuo padėti negalinti. Tad lieka arba susitarti su kaimynu, arba kreiptis į teismą.

"Blogina gyvenimo kokybę"

Į redakciją skambinęs vyras guodėsi, kad Minijos g. 157 name virš jo buto gyvenantys kaimynai išardė grindis. Esą kai įeini į butą, iš karto "prasmengi" 10-15 cm.

Prieš kokį dešimt metų tame bute buvo daromas remontas. Kas konkrečiai vyko, ponas Edmundas tada nežinojo, tik matė, kad pro langą buvo mėtomos lentos. Su tais kaimynais ne itin sutarė, tad pas juos nesilankė. Vėliau kaimynas išvyko su šeima į Vokietiją, o butą išnuomojo. Nuomininkai susidėjo tarketą tiesiai ant betono.

"Ir dabar bar-bar-bar vaikai lanksto. Namų valdybos vadybininkui sakiau: "Jie grindis išplėšė". Jis man: "Nieko tokio". Skambinom ir į Savivaldybę. Pradėjo aiškinti, kad jeigu tai būtų kapitalinė siena... Nors grindys nėra kapitalinė siena, bet vis tiek triukšmas blogina mano gyvenimo kokybę. Jeigu jau išplėšė grindis, tai reikėjo gerai sutvarkyti, dėti paklotą, mažinantį triukšmą. Iš pradžių nesupratau, ką tas kaimynas daro, būčiau iš karto pakėlęs triukšmą, dabar taip ir liko", - pasakojo ponas Edmundas.

Reikėtų įrodyti

Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius aiškino, kad tokios problemos yra Gordijaus mazgas, kurio išnarplioti kol kas niekas negali. Paprastai tokiais atvejai taupant pinigus arba nesilaikant montavimo instrukcijų technologijos požiūriu neteisingai sudedama danga. Rezultatas - nesutarimai tarp kaimynų dėl padidėjusio triukšmo.

"Kai žmonės butuose atlieka grindų apdailos darbus, ko gero, daugeliu atvejų nieko nepaiso: nei elementariausių taisyklių, nei instrukcijų, kurios būna pridėtos prie kiekvieno gaminio. Pavyzdžiui, montuojant laminuotų grindų dangą negalima jos "prileisti" prie pat pertvarų - priglausti prie pat sienų. Tokiu atveju bet koks smūgis vibracijos būdu persiduoda į tą pertvarą ir kartu į visą bendrojo naudojimo konstrukciją. Ir tą smūgį visi aplinkiniai kur kas geriau jaučia. Laminuotų grindų danga, kaip sako statybininkai, turi būti plaukiojanti. Reikia palikti 1,5-2 centimetrų plyšelį nuo visų atitvarų. Į plyšelius kai kurie statybininkai deda paralonines juosteles. Neretai, buto savininkas taupydamas lėšas jų neįdeda. Ir dėl šios priežasties apatiniai kaimynai gali justi diskomfortą", - aiškino G. Pocius.

G. Pociaus teigimu, grindų dangos keitimas priskiriamas paprasto buto remonto darbams, tokiems kaip sienų, lubų dažymas ar tapetų keitimas. Tai nėra invazija į bendrojo naudojimo objektus, laikančias konstrukcijas, tad nėra ir jokios pareigos gauti kokį nors dokumentą. Visa tai yra asmens, turinčio nuosavybės teisę į tą butą, valioje. Kaip jis nori, taip ir daro, ir niekas jam nieko negali reguliuoti.

Paklaustas, ką turi daryt padidintą triukšmą daugiabutyje kenčiantis kaimynas, G. Pocius atsakė: "Apatiniai kaimynai su viršutiniais gali kalbėtis ir geranoriškai spręsti tą problemą. Jeigu nepavyksta, lieka tik teismas."

Tačiau kreipusis į teismą, be abejo, reikėtų įrodyti, kad triukšmas yra nepakeliamas.

Savivaldybė nieko negali

Pasak G. Pociaus, Savivaldybė gauna tokių ir panašaus turinio skundų, bet jų tik vieną kitą per metus. Tačiau ką nors padaryti teisiniu požiūriu ji negali.

"Savivaldybė neturi jokių galimybių eiti į butą ir reikalauti iš savininko, kad jis tą apdailos elementą pakeistų į kitą arba padarytų taip, kad apatinis kaimynas nieko nejaustų ir negirdėtų. Gavę skundą mes tik prašome raštu buto savininko sudaryti galimybę patikrinti", - sakė G. Pocius.

Pasak jo, dažnas buto savininkas tokią galimybę sudaro. Bandydami spręsti kaimyno, kuris nepatenkintas padidėjusiu triukšmu, problemą Savivaldybės atstovai nueina patikrinti, kaip yra padaryta grindų apdaila. Paprastai grindys jau būna sumontuotos. O ar po jomis yra įrengtas smūginį triukšmą amortizuojantis ar mažinantis paklotas jau nepatikrinsi.

"Dažniausiai mes atsisakome eiti tikrinti, nes neturime jokių teisinių svertų šiai problemai išspręsti. Pareiškėjui tiesiog rekomenduojame problemą spręsti susitariant su kaimynu, o jeigu nepavyksta - teismine tvarka. Kita vertus, Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra įpareigota tikrinti buto vidaus apdailos elementų įrengimo teisingumą. Tai - privačių subjektų reikalas", - prisipažino G. Pocius.

Namų valdų ar bendrijų užduotis panaši - užtikrinti bendrojo naudojimo objektų techninę būklę ir priežiūrą. Jos taip pat nėra įpareigotos tikrinti, ką savininkas daro savo buto viduje.

Psichologinis aspektas

G. Pocius neatmeta galimybės, kad kai kuriais atvejais atsiranda ir tam tikras psichologinis aspektas. Jautresni žmonės yra linkę sureikšminti kaimynų keliamą triukšmą.

Grindų dangos tipų pakeitimas iš esmės sukuria kitokio pobūdžio triukšmą nei keldavo ankstesnė danga. Jautresniam žmogui bet koks pasikeitimas po daugybės metų jau gali iššaukti tam tikras emocijas ir reakciją.

Norint nustatyti, ar tas grindų tipas, kurį įsirengė viršutinis kaimynas, iš esmės pakeitė tą triukšmo aplinką apatiniame bute, būtina atlikti triukšmo tyrimus. Jie, be abejo kainuoja, ir nemažai.

Perdanga - neliečiama

Tai, kad pono Edmundo pasakotu atveju po to, kai buvo išplėštos medinės grindys, naujos pažemėjo, G. Pociaus teigimu, yra natūralus dalykas.

Medinės grindys paprastai būna sumontuotos ant lagių, dar vadinamų sijomis. Lagės buvo galbūt 5 cm ar kiek plonesnės, pati grindų danga - apie 2,5 cm storio. Vadinasi, senoji grindų danga nuo perdangos buvo pakilusi kokius 7 cm. Kai ją pašalino, įrengė naują dangą, kurios storis - gali siekti apie 1 cm, minkštojo pakloto storis - vėlgi koks centimetras. Taip ir susidaro kelių centimetrų skirtumas.

"Savo praktikoje nesu susidūręs su tuo, kad kas nors kokiu nors būdu bandytų išmušti, griauti, suploninti tarpaukštinį perdenginį. Tai dažniausiai būna gelžbetoninė plokštė arba medinių sijų perdanga. Paprastai žmonės to nedaro. Savaime suvokia, kad tai blogai. Be to, tarpaukštinė perdanga yra bendrojo naudojimo konstrukcija. Jeigu kyla įtarimas, kad gali būti pertvarkyta tarpaukštinė pertvarka, tada jau atsiranda Savivaldybės pareiga eiti tikrinti ir reikalauti, kad ji būtų atstatyta", - aiškino G. Pocius.

Apie akustinį komfortą

G. Pociaus teigimu, sovietmečiu statytuose daugiabučiuose garso klasė yra pati žemiausia: galbūt E, jei ne dar žemesnė. Tais laikais grindų danga buvo klojama elementariai ir niekas nekreipė dėmesio į tokį rodiklį kaip akustinis komfortas. Naujos statybos namuose šis rodiklis jau reglamentuotas. Turi būti pasiekta ne mažesnė kaip C akustinio komforto klasė.

Savivaldybės specialistas sako, kad tas akustinis komfortas yra gana sudėtingas dalykas ir gana brangiai kainuojantis. G. Pocius yra dalyvavęs daugybėje Klaipėdoje pastatytų daugiabučių namų vertinimo komisijose.

"Mūsų mieste yra naujos statybos daugiabučių, kuriuose gali krakoviaką šokti ir apatiniai kaimynai beveik nieko nepajus ir negirdės. Tačiau juose grindų dangos konstrukcija yra daugiau kaip 10 centimetrų storio įvertinant visus sluoksnius. Ji gana sudėtinga, panaudota daug įvairių medžiagų", - pasakojo G. Pocius.

Kita medalio pusė, skyriaus vedėjo teigimu, turi būti užtikrinama grindų dangos konstrukcijos montavimo kokybė. Privalų griežtai laikytis montavimo darbų taisyklių, kad būtų pasiekta aukštesnė akustinio komforto klasė.

Informacija

Pagal higienines normas, gyvenamieji kambariuose priklausomai nuo paros laiko girdimas triukšmas negali viršyti 45-55 decibelų.
Kaip namo patalpos yra apsaugotos nuo triukšmo, galima spręsti pagal jo garso klasę. Jų yra penkios: A, B, C, D ir E. Aukščiausia A klasė reiškia ypač gero akustinio komforto sąlygas, E - žemiausio.
Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės vertinimas privalomas visiems naujai projektuojamiems dvibučiams, daugiabučiams ir blokuotiems gyvenamiesiems namams, kai kuriems triukšmui jautriems negyvenamiesiems pastatams (pvz., skirtiems mokslo, gydymo įstaigoms). Šie pastatai turi būti ne žemesnės kaip C garso klasės. Vienbučių gyvenamųjų pastatų garso klasė projektuojama statytojo (užsakovo) pageidavimu, tačiau ne žemesnė kaip E.
Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatą, jeigu jo ar atskirų jo patalpų paskirtis nekeičiama, vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė negali pablogėti ir turi atitikti ne žemesnius kaip E garso klasės rodiklius. Keičiant pastato (patalpų) paskirtį, ši kokybė turi atitikti ne žemesnius kaip C klasės rodiklius.
Žmogaus ausis gali išgirsti lapų šlamesį - apie 10 dB (A). Be to, mes sugebame prisitaikyti ir prie kurtinančios muzikos - apie 90-110 dB (A).
Dėl didelio triukšmo, trunkančio ilgą laiką, gali kilti sveikatos sutrikimų: klausos pažeidimas ir kalbos nesupratimas, miego ir fiziologinių funkcijų sutrikimai, psichikos sutrikimai, nesugebėjimas mokytis, socialiniai pakitimai, gali atsirasti dirglumas, agresyvumas. Triukšmo poveikis organizme "kaupiasi" pirmiausia pakenkdamas nervų, virškinimo sistemoms, gali susilpnėti imuninė sistema.