Graži tik renovacijos propaganda

Štai sausio pabaigoje premjero Spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriame trimituojama, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvoje modernizuoti ir atnaujinami 477 daugiabučiai ir 689 viešieji pastatai. "Visuomenė šildymui sutaupė beveik 70 milijonų per metus. Vien į viešųjų pastatų atnaujinimą investuota beveik 1 mlrd. litų. Modernizuojant viešuosius pastatus iš viso sutaupyta 187,09 GWh šiluminės energijos per metus. Tai sudaro apie 54,3 mln. litų metinių išlaidų. Siekiant atnaujinti daugiabučius pagal JESSICA finansinį modelį, šiuo metu jau pateiktos paraiškos dėl 166 daugiabučių namų atnaujinimo", - giriamasi pranešime.

Tuo metu su renovacijos biurokratine puse susidūrusių daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) pirmininkai nestokoja karčios patirties. Esminės jų išsakytos problemos - bankai neskolina trūkstamų lėšų, nuolatinis procedūrų vilkinimas, delsimas pervesti valstybės paramą. Pirmininkams nerimą kelia ir žinios, jog ruošiamasi naikinti renovacijos programą administruojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) teritorinius padalinius.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina suprantantis, kad dažnas renovacijos programos nuostatų keitimas gali būti viena iš priežasčių, dėl ko žmonės nesiryžta investuoti į būsto atnaujinimą, ir žada, kad ateityje jokių pokyčių jau nenumatoma. Anot jo, geresnių sąlygų, nei yra dabar, nebebus.

Vilkina procedūras

DNSB "Pamiškė", renovuojančios uostamiestyje Liepojos g. 20 esantį namą, pirmininkė Vilija Adakauskienė "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog pernai gegužę paskelbus ir įvykdžius konkursą darbams atlikti, BUPA jo rezultatus sugebėjo patvirtinti tik rugpjūtį.

"Dėl to praradome daugiau nei du vasaros mėnesius - geriausią laiką statybų darbams", - sakė moteris.

Su dar didesniu agentūros darbuotojų delsimu susidūrė DNSB "Viltė 2", besirūpinanti namo Kretingos g. 8 atnaujinimu. Anot bendrijos administratoriaus Alvydo Rokanskio, BUPA vis prašė skelbti naujus konkursus, nes esą siūlomos kainos per didelės.

"Bet kai tik naujas konkursas - kaina dar didesnė. Rugpjūtį įvyko konkursas dėl langų keitimo ir tik įsikišus advokatui gruodį BUPA patvirtino jo rezultatus, tačiau dokumentų negavome iki sausio pabaigos. Kol nepakeisti langai, negalime šiltinti sienų. Manau, kad nespėsime iki liepos. Tada turi būti baigti darbai pagal senąją programą, kai valstybės parama siekia 50 procentų", - nuogąstavo pokalbininkas.

Bene liūdniausioje situacijoje yra atsidūrusi DNSB "Tilžė", jau kelerius metus negalinti užbaigti namo Tilžės g. 23 renovacijos.

"Iš buvusio pirmininko pavedėjome tokią situaciją, kad arba projektuotojai, arba statybininkai padarė klaidų projekte. Dėl to išnaudojus 90 procentų sąmatos buvo padaryta tik 60 procentų numatytų darbų. Atsistatydinus pirmininkui reikalus perėmė iniciatyvinė grupė. Pusės metų prireikė inventorizacijai, po to prasidėjo susirašinėjimas ir susitikimai su BUPA atstovais, ar galima gauti finansavimą likusiems darbams. Per dvejus metus jau pasikeitė du agentūros vadovai, o mes tebesame tame pačiame mirtiname taške. Sprendimo laukia 50 butų savininkai. Statybininkai be finansinių garantijų nenori pradėti dirbti, o programa baigsis liepą. Kalba eina apie 280 tūkstančių litų sumą - 50 procentų turėtų skirti valstybė, 5 procentus susirinktume patys, o likusius 45 procentus pasiskolintume iš banko, kai tik gautume BUPA pritarimą", - pasakojo "Tilžės" valdybos pirmininkas Ričardas Liepinaitis.

Su renovacijos sistema iš arti susipažinęs ekspertas, nenorėjęs, kad būtų skelbtas jo vardas ir pavardė (jie redakcijai žinomi) teigė, jog procedūros stringa dėl dažnos pagrindinių specialistų kaitos centriniame BUPA aparate - vien direktorių agentūroje jau buvo 5.

Negana to, bendrijų pirmininkus yra pasiekusi žinia, kad BUPA yra numačiusi naikinti savo teritorinius padalinius.

"Nekalbu jau apie tai, kad agentūra nebeteikia tiek konsultacijų, kaip buvo tada, kai buvo vykdomi patys pirmieji kartu su Pasaulio banku pradėti renovacijos projektai ir BUPA pirmtakė vadinosi Būsto konsultacijų agentūra. Dabar pasigirdo žinių, kad žadama naikinti agentūros teritorinius padalinius. Negi dabar dėl kiekvienos smulkmenos reikės važiuoti į Vilnių? O juk būtent padaliniuose dirba darbuotojai, kurių darbo stažas renovacijos srityje siekia nuo 5 iki 15 metų", - stebisi keletą daugiabučių renovacijos projektų jau įvykdžiusi kelių bendrijų administratorė Vida Martišiūtė.

Bankai ignoruoja

DNSB "Laukinėlis", pagal senąją programą (50 proc. valstybės parama) renovuojančios namą Laukininkų g. 44, valdybos narė Olga Kolcova pasakoja, kad jau atlikta 80 proc. numatytų darbų, tačiau teko stabtelti, nes negaunama finansavimo iš banko.

"Reikia 400 tūkstančių litų. Buvęs "Parex" bankas nieko neatsakė į mūsų prašymą. SNORAS metus svarstė, kol bankrutavo. Šiaulių banko atstovai tvirtino, kad yra 90 procentų tikimybė, jog duos kreditą, bet pateikė neigiamą atsakymą be jokio paaiškinimo. Bankų keliami reikalavimai yra neįmanomi - norima, kad niekas iš gyventojų neturėtų ilgesnių nei mėnesio įsiskolinimų. Bendrija iš savo lėšų padengė žmonių įsiskolinimus. Veltui - vis tiek neįtikome bankui. Surinktų pinigų užteks tik pabaigti vienos namo sienos šiltinimo darbus. O ir darbus reikia baigti iki liepos. Be to, jei negausime finansavimo iš banko, tai socialiai remtiniems gyventojams nebus mokamos kompensacijos, nes Vyriausybė yra numačiusi, kad jos mokamos tik tada, kai paimta paskola", - sakė O. Kolcova.

Panašios bėdos kankina ir DNSB "Rumpiškės".

"Programoje yra numatyta, kad renovacijai pradėti reikia 50 procentų plius 1 gyventojo sutikimo. Tuo metu bankai reikalauja 60 procentų. Šį savo reikalavimą grindžia kažkokia Europos Sąjungos direktyva. Gal ji ir yra, bet pirmininkai apie ją tikrai nėra girdėję. Visose rekomendacijose yra numatyta, kad pagal eiliškumą į banką reikia kreiptis tik 12 ar 13 vietoje, kai jau turi rangovą. O juk rinkti tuos papildomus parašus reikia laiko. Negana to, viską reikia daryti ant specialių banko lapų. Gyventojai juk labai vangiai renkasi į susirinkimus, tad mums teko organizuoti balsavimą paštu.

Situacija tokia, kad name rangovas beveik visus darbus atliko, o mes vis dar neturime banko paskolos. Reikia apie 2 milijonų litų. SEB iškart atsisakė ją suteikti, dabar dirbame su "Swedbank". Surinkome reikiamus trūkstamus parašus ir laukiame. Jei neduos, nebežinau, ką reikės daryti, nes iškart skirti visą reikiamą sumą gali tik vienas kitas gyventojas.

Aš jau turiu nemažai patirties, bet jei bendrijos pirmininkas pirmąsyk pradeda tokį projektą, ir jei dar yra antraeilininkas, turi kitą pagrindinį darbą, tai tikra prapultis", - pasakojo bendrijos pirmininkas Sigitas Remėza, siekiantis gauti finansavimą pagal naują JESSICA finansinį modelį.

Paskolos iš banko negauna ir DNSB "Ūla", norinti renovuoti Naikupės g. 17 namą.

"Jei anksčiau bankai duodavo paskolas bendrijai, tai dabar kiekvienam buto savininkui atskirai. O mūsų name vieną butą, pirktą už paskolą, yra perėmęs bankas, o dviejų mirė savininkai, bet paveldėtojai dar nesusitvarkė dokumentų. Dėl to ir negauname paskolos. Kreipėmės į "Swedbank", dabar į Šiaulių banką, bet esame nei pakarti, nei paleisti. Dauguma gyventojų nori renovuoti namą, renkame tam skirtą fondą, bet iš jo galima tik labai menkus darbus atlikti. Reikia per milijono litų paskolos. Žmonės kasdien klausia, gal kas pajudėjo, bet neturiu ką atsakyti", - apie susidariusią padėtį pasakojo "Ūlos" pirmininkė Virginija Pocienė.

V. Martišiūtė savo ružtu prisiminė, kad anksčiau itin lengva buvo dirbti su tuometiniu "Parex" banku (po Latvijos vyriausybės įvykdytos nacionalizacijos virtusiu "Citadele").

"Šis bankas tada bendrijas laikė patikimomis klientėmis ir lengvai duodavo kreditus, reikėjo tik raitotis rankoves ir dirbti", - sakė V. Martišiūtė.

"Citadele" Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorė Rita Simanavičiūtė teigė, kad bankas šiuo metu yra suteikęs daugiau kaip 17 mln. Lt paskolų beveik 200 daugiabučių namų bendrijų.

"Bendrijos aktyviausiai skolinosi iki 2009-ųjų. Prasidėjus sunkmečiui, o taip pat ir pasikeitus kompensuojamam dydžiui, bendrijų domėjimasis daugiabučių renovavimo programa smarkiai sumažėjo. Dauguma bendrijų atsiskaito sklandžiai ir laiku", - teigė R. Simanavičiūtė.

NESULAUKIA. Valstybės pinigų praėjusį mėnesį dar nebuvo sulaukusi ir pernai Kretingoje, Melioratorių g. 77 namą pagal naująją JESSICA programą renovavusi DNSB "Upelis". Algirdo KUBAIČIO nuotr.

---

Negauna paramos

Aplinkos ministerija, BUPA ir netgi paskolas teikę bankai labai gražiai "piarino" pirmuosius pagal naująją JESSICA programą atliktus daugiabučių renovacijos projektus Plungėje ir Kretingoje. Tačiau sausio pabaigoje nė viena iš juos administruojančių bendrijų dar nebuvo sulaukusi žadėtosios valstybės paramos, nors dar rugsėjį pats aplinkos ministras G. Kazlauskas skubėjo Plungėje perkirpti pabaigtuvių juostelę.

"Kai nemažai žmonių vis dar svarsto, ar verta atnaujinti namus, ar ne, nežino arba nemato atsivėrusių galimybių, plungiškiai rodo pavyzdį visai šaliai. "JESSICA" finansinis paramos modelis veikia, o pasirinktos kompleksinės daugiabučių modernizavimo priemonės leidžia energijos poreikius sumažinti daugiau nei per pusę. Šį pavasarį įtvirtintos papildomos finansinės paramos priemonės daugiabučių atnaujinimo programą padarė dar patrauklesne", - tada ministerijos pranešime buvo cituojamas ministras.

Tuo metu bendrijos "Vaišvilos 9" pirmininkas Anicetas Paulikas "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad iki sausio pabaigos žadėtosios valstybės paramos nesulaukė.

"Kažkas paskutinėmis dienomis jau lyg ir pajudėjo. Viliuosi, kad tik man, pirmajam taip sunku. Juk nei bankai, nei agentūra patirties neturėjo", - sakė A. Paulikas.

Valstybės pinigų praėjusį mėnesį dar nebuvo sulaukusi ir pernai Kretingoje, Melioratorių g. 77 namą renovavusi DNSB "Upelis".

"Su "Swedbank", suteikusiu mums paskolą, viskas buvo tvarkoje. Socialiai remtiniems gyventojams tikrai nieko nereikia mokėti, tačiau iki šiol negauname valstybės paramos. Gruodį, kai dar žadėta finansuoti tik 15 procentų darbų, specialistai sakė neteikti dokumentų, nes nuo sausio pradėta taikyti papildoma 15 procentų parama. Tačiau iki šiol niekas dėl to neaišku, tad pateikėme prašymą tik dėl 15 procentų. Laukiame. Suprantu, kad ir institucijos turi viską aiškintis, nes viskas nauja, esame pirmieji, bet tikimės, kad viskas bus gerai, nes viską darėme pagal reikalavimus. Šiltinome fasadą, pamatus, cokolius, dėjome naujus langus. Visi darbai atsiėjo 363 tūkstančių litų", - pasakojo "Upelio" pirmininkė Milda Serapinienė.

Minėtasis "Vakarų ekspreso" kalbintas ekspertas akcentavo ir tai, kad dabartinės renovacijos programos sąlygos yra sunkiai suvokiamos.

"Pradedant nuo reikalavimų pasiekti ne tik atitinkamą energetinio naudingumo klasę, bet ir atitinkamas šiluminės energijos sąnaudas. Yra įvesti apribojimai techninio projekto parengimui, techninei priežiūrai, sutaupymų skaičiavimai ir kiti panašūs teiginiai, sunkiai suprantami paprastiems gyventojams. Kalbama, jog daroma viskas, kad būtų kuo mažiau popierizmo, o faktiškai jo vis daugėja, kadangi kiekvieną judesį reikia derinti ir gauti palaiminimą iš Vilniaus, prirašyti aibę prašymų, pristatyti aibę protokolų, pažymų ir kitų popierių", - pasakojo specialistas.

Anot jo, per daugiau nei 3 metus, kai buvo patvirtinta nauja JESSICA programa, atsakingi Aplinkos ministerijos darbuotojai nei karto neorganizavo bendro BUPA darbuotojų susitikimo, kuriame būtų aptarta programa, išklausyta, kokios problemos kyla, kokie trūkumai pastebėti. Pokalbininkas pastebėjo, kad nėra net jokios informacijos apie programos Priežiūros komitetą, o tinklalapyje "Atnaujink būstą" bet kokią norimą informaciją galima surasti tik po papildomų konsultacijų su BUPA darbuotojais.

CEITNOTAS. Bendrija "Tilžė" jau kelerius metus negali užbaigti namo Tilžės g. 23 renovacijos. Per dvejus metus jau pasikeitė du Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovai, o iš mirties taško nepajudėta. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

---

"Brangu ir rizikinga"

Stasys KROPAS, Lietuvos bankų asociacijos pirmininkas

Reikėtų nagrinėti kiekvieną atvejį, nes bendrija bendrijai nelygi. Tačiau akivaizdu, kad daugiabučių renovacijos projektų finansavimas yra brangus ir rizikingas dalykas, ne pats patraukliausias projektas. Bendrija nėra juridinis asmuo ir negali įkeisti turto, tad blogiausiu atveju bankui tektų aiškintis su kiekvieno buto savininku. Todėl ir siekiama, žiūrima, kad būtų maksimalus gyventojų pritarimas renovacijai. Bankai tikrai atsargiai žiūri į šį reikalą.

"Korekcijų reikia"

Algirdas ČEPAS, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus pavaduotojas
Akivaizdu, jog reikia korekcijų, kad administracinės paslaugos adekvačiau tenkintų objektyvius piliečių poreikius. Tačiau jokie sprendimai dėl teritorinių padalinių kol kas nėra priimti. Svarstomi įvairūs galimi struktūros pokyčių variantai, konsultuojamasi su ekspertais iš išorės. Ieškoma geriausių sprendimų. Šiuo metu vyksta agentūros administracinės sistemos efektyvumo vertinimas, veiklos geografinės aprėpties matavimai ir galimybės. Neabejotina, kad tai gali sukelti tiek darbuotojų, tiek visuomenės susirūpinimą dėl agentūros perspektyvos. Vadovaujamės nuostata, kad patyrę specialistai - administracinis turtas, kurį švaistyti šiuo laikmečiu yra prabanga. Įvairūs variantai, kaip pagerinti agentūros darbą, svarstomi pirmiausia tam, kad būtų kuo labiau pagyvintas daugiabučių modernizavimas. Siekiame, kad agentūros darbuotojai ne lauktų, kol kas nors ateis ir pasakys, kad nori atnaujinti savo namą, o taptų aktyviais renovacijos programos dalyviais. Ieškome sprendimų, kurie leistų dirbti lanksčiau, greičiau ir efektyviau. Tiek konsultuojant žmones bet kuriame modernizavimo etape, tiek tvarkant dokumentus, tiek prižiūrint, kaip vykdomi darbai. Pernai agentūroje įkurto Kokybės kontrolės skyriaus specialistai ne tik konsultuoja, bet ir tikrina atliekamų darbų kokybę vietoje. Reaguojama į kiekvieną signalą, turima veiksmingų poveikio priemonių prieš galimus piktnaudžiavimus, todėl dabar žmonės gali būti ramūs dėl atliekamų darbų kokybės, nes šis procesas kontroliuojamas.
Renovuoti daugiabučiai Kretingoje ir Plungėje yra pirmieji JESSICA programos "naujagimiai". Jiems buvo skiriamas ypatingas dėmesys ir išskirtinė priežiūra. Agentūros specialistai dalyvavo šių objektų organizavimo ir valdymo procesuose. Jie ir šiuo metu atidžiau stebimi ir vertinami. O lėšų kompensavimo mechanizmas numato, kad papildomos subsidijos viršijus 40 procentų energetinio efektyvumo dydį bus pervedamos tik nuo 2012 metų pradžios įsigaliojus naujiems teisės aktams. Forsuoti įvykius ar teikti finansinę paramą, kol nepateiktos bendrijų paraiškos su būtinaisiais dokumentais, agentūra negali.
Minimi Klaipėdoje dar vykdomi renovacijos projektai yra labai gerai žinomi agentūros darbuotojams. Nesklandumų vardiklis vienodas - bendrijų keliami reikalavimai neatitinka projektų finansavimo reglamentų. Nesigilinant į konkrečius atvejus norėtųsi priminti, jog įstatymai numato klaidų "gaudymą" net du kartus po du kartus. Tačiau pritrūkus lėšų dėl akivaizdžiai padarytų užsakovų ir paslaugų teikėjų klaidų, iš agentūros pradedama reikalauti papildomai pinigų. Žinoma, žmonės gali padaryti klaidų ir tokias korekcijas teisiniai dokumentai numato, bet tai iš bendrijos reikalauja papildomų pastangų ir finansinių išlaidų, kurios ne visada kompensuojamos, o atskirais atvejais, pavyzdžiui, dėl pratęstų terminų - ir negalimos. Bet kokiu atveju nurodytoms bendrijoms teikiamos konsultacijos ir patarimai, kaip viską galima padaryti. Dažniausiai randamos galimybės viršlimitiniam ir po termininiam finansavimui, bet net ir tuo "brokdariai" būna nepatenkinti.
O bankai ir paskolų suteikimo procedūros yra už agentūros teisinio reglamentavimo galios. Tačiau šie klausimai, mūsų žiniomis, nuolatos aptariami ir sprendžiami Priežiūros komitete, kurį sudaro Europos investiciniu banko, Aplinkos ir Finansų ministerijų atstovai bei kiti specialistai. Ten aptariamos visos daugiabučių modernizavimo programai kylančios problemos bei ieškoma išeičių.

"Geresnių sąlygų nebebus"

Gediminas KAZLAUSKAS, aplinkos ministras

Gediminas Kazlauskas.

Jokiu būdu nesakau, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra dirba idealiai. Agentūros darbe esame trūkumų, būtent todėl ir ieškome variantų bei išeičių, kaip jos darbą galėtume pagerinti. Vienas dalykas, kurio tikrai reikėjo, jau padarytas - įkurtas Kokybės kontrolės skyrius, kuriame dirbantys specialistai operatyviai reaguoja į skundus, tikrina atliekamų darbų kokybę. Be to, prireikus jie gali imtis veiksmingų priemonių ir prieš galimai piktnaudžiaujančius techninius prižiūrėtojus ar rangovus. Tačiau vien to neužtenka. Kitas sektorius, kurį stipriname - gyventojų konsultavimas ir informavimas. Planuojame, kad su gyventojais dirbs daugiau žmonių, kad šis darbas bus kur kas labiau koordinuotas. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai viešinimo kampanija yra įstrigusi teisiniuose ginčuose tarp tiekėjų.
Daugiabučių modernizavimo programoje dalyvaujantys bankai yra pasirašę sutartis su Europos investicijų banku ir dirba pagal jose nustatytus kriterijus bei reikalavimus. Tiesiogiai kištis neturime teisės, tačiau bet kurie klausimai, taip pat ir paskolų suteikimo, aptariami Priežiūros komitete. Bendrijoms, kurios susiduria su minėtomis problemomis, patarčiau kreiptis į šį komitetą ir tikiu, kad jo nariai ras sprendimus, kurie tenkintų visas puses.
Norėčiau priminti, kad daugiabučių modernizavimo programos pagal JESSICA finansinį modelį nuostatos nesikeičia jau trejus metus. Tikslinamos tik kai kurios techninės detalės, tačiau tik tam, kad procesai vyktų sklandžiau, kad būtų kuo mažiau popierizmo, perteklinių reikalavimų. Taip pat suteikiamos ar įtvirtinamos papildomos lengvatos gyventojams, viena iš paskutiniųjų - papildoma 15 procentų kompensacija už renovacijos darbus. Tačiau tai nėra pačios programos nuostatų kaitaliojimas, nekuriami papildomi reikalavimai, nekeliamos papildomos sąlygos.
Suprantu, kad dažnas programos nuostatų keitimas gali būti viena iš priežasčių, dėl ko žmonės nesiryžta renovacijai, tačiau norėčiau visus nuraminti ir pažadėti, kad ateityje jokių pokyčių nenumatoma. Geresnių sąlygų, nei yra dabar, nebebus, todėl laukti nebėra ko. Būtent šiandiena yra geriausias ir palankiausias metas atnaujinti savo daugiabučius. Tai tiesiog būtinybė, ypač, kai taip greitai pučiasi sąskaitos už šildymą.