Euro įvedimas būsto rinką pristabdė tik trumpam

Antrą šių metų ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 820 namų ir 2 350 butų sandorių. Žinoma, tradiciškai metų pradžioje būsto rinkos aktyvumas yra pats mažiausias, tačiau antro šių metų ketvirčio rezultatai yra išties neblogi. Nors palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu bendras būsto sandorių skaičius Lietuvoje yra mažesnis 12 proc., jis identiškas 2013 metų rodikliams, kai rinka taip pat buvo aktyvi. O šių metų birželio mėnuo būsto sektoriuje gan netikėtai buvo itin aktyvus - sudarytų butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje yra didžiausias šiais metais.

Pasak "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio,. nepaisant geopolitinių iššūkių, bendra šalies ekonominė situacija išlieka teigiama, o tai ir toliau skatina tiek viso statybos sektoriaus, tiek būsto poreikio stabilų augimą.

"Tikėtina, kad geresnius būsto rinkos aktyvumo rodiklius galėjo nulemti ir numatomi Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie turėjo įsigalioti jau nuo šių metų liepos mėnesio",- sako S.Vagonis,.

Anonsuotas skolinimosi sąlygų sugriežtinimas galėjo dalį potencialių pirkėjų paskatinti įsigyti būstą jau iki šios datos. Tačiau vargu ar tai buvo esminis veiksnys, lėmęs būsto sandorių šuolį birželio mėnesį, kadangi, paties Lietuvos banko vertinimais, jei šie planuojami nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 metais, įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų. Taip pat nereikia pamiršti, kad didžioji dalis būsto Lietuvoje yra įsigyjama nuosavomis lėšomis. Šiuo metu jau paskelbta, kad Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai šiemet įsigalios ne nuo liepos, bet nuo lapkričio mėnesio, todėl vasarą ir rudenį iš dalies potencialių pirkėjų galima tikėtis greitesnio apsisprendimo dėl būsto įsigijimo. Tačiau vargu ar įmanoma tikėtis dar aktyvesnės rinkos, kadangi šių nuostatų pasikeitimai labiausiai motyvuotų jaunus žmones (amžius apie 25 metus), kurie tikisi pasiskolinti ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui.

Potencialūs pirkėjai ir toliau gali tikėtis stabilių būsto pardavimo kainų - šalies didmiesčiuose didesnių pokyčių nėra fiksuojama ir mažai tikėtina, kad pamatysime tai artimiausiu metu. Po neigiamų kainų pokyčių, kurie buvo fiksuojami šalies didmiesčiuose 2014 metų pabaigoje, bendra kainų kreivė vėl po truputį kyla aukštyn tik šalies sostinėje.

"Ober-Haus" duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,2 proc., o vidutinė buto kaina išaugo iki 1 298 Eur/m2 (+15 Eur/m2). Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Panevėžyje butų kainos ūgtelėjo 0,1 proc. ir vidutinė kaina ūgtelėjo iki 530 Eur/m2 (+1 Eur/m2). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinės kainos antrojo ketvirčio pabaigoje atitinkamai siekė 940 Eur/m2, 975 Eur/m2 ir 559 Eur/m2.

Kadangi antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, visuose šalies didmiesčiuose buvo fiksuojamas visų rūšių būsto sandorių augimas, nekeista, kad ir naujos statybos butų realizacijos rodikliai antrą ketvirtį buvo geresni. Vilniuje šiais metais planuojamos baigti apie 3 900 naujų butų statybos, ir tai yra 37 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta per 2014 metus.

S. Vagonio nuomone, šis ženklus pasiūlos šuolis neturėtų stebinti rinkos dalyvių, kadangi pakankamai sveika ir aktyvi sostinės būsto rinka skatina plėtotojus naudotis aktyvios rinkos teikiamomis galimybėmis. O pardavimo tempai Vilniuje per šių metų antrąjį ketvirtį tai patvirtina. Vilniuje per balandį, gegužę ir birželį buvo realizuoti 797 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 5 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 18 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų pirmąjį ketvirtį. Ir tai yra aukščiausias rodiklis per pastaruosius tris ketvirčius.

Kaune ir Klaipėdoje per antrąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 85 ir 61 butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu, Kaune jų realizuota 10 proc. mažiau, o Klaipėdoje - 7 proc. daugiau. Naujų projektų šiuose miestuose pavyzdžiai rodo, kad rinkoje pristatyti nauji daugiabučiai dažniausiai sulaukia nemažo susidomėjimo iš potencialių pirkėjų. Kauno ir Klaipėdos gyventojai vangiai domisi jau anksčiau pastatytais ir dar neparduotais butais, todėl naujai plėtojami projektai vilioja pirkėjus nauja koncepcija, vieta ar patrauklesnio suplanavimo butais. 2015 metais Kaune planuojamos baigti apie 270 naujų butų statybos daugiabučiuose namuose.

Nors antrąjį šių metų ketvirtį fiksuojamas nežymus neparduotų butų skaičiaus augimas jau pastatytuose daugiabučiuose, tačiau tai jau trečiasis ketvirtis iš eilės, kai stebima tokia tendencija. 2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje neparduotų naujos statybos butų (jau pastatytuose daugiabučiuose) yra 1 138, Kaune - 420 butų, Klaipėdoje - 679 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu - 35 naujos statybos butai. Didžiausias laisvų butų ūgtelėjimas per pastarąjį ketvirtį fiksuojamas Vilniuje (beveik 5 proc.), tačiau įvertinus itin gausias statybų apimtis šiame mieste, toks augimas tikrai nėra ženklus.

"Iš esmės visuose baigtuose daugiabučių projektuose lieka neparduotų butų, todėl baigiami projektai ir toliau augins neparduotų butų krepšelį sostinėje. Tačiau reikia atsiminti, kad dažniausiai projektuose lieka neparduoti ne tokie patrauklūs ar populiarūs butai - didesnio ploto ar neracionalaus suplanavimo, tad natūralu, kad jų realizacija gali užtrukti šiek tiek ilgiau. O finansiškai stiprūs plėtotojai gali leisti sau likusius butus pardavinėti ilgiau, net ir iš esmės nemažindami tokių butų kainų", - teigia S. Vagonis.